„Kažką jie čia pakeitė, konteinerių judėjimas tikriausiai sumažėjo 2 kartus. Eilėse stovime po kelias valandas. Daug Europos uostų buvau, Roterdame, Hamburge, net „Klaipėdos Smeltėje„ tokios netvarkos nemačiau“, – „Vakarų ekspresui“ sakė vilkiko vairuotojas Algis.
Anot jo, dėl kelis kartus pailgėjusio laiko stovint eilėse net dirbti neapsimoka. Anksčiau per dieną vairuotojai sugebėdavo 3 reisus padaryti veždami konteinerius iš ir į Klaipėdos konteinerių terminalą aplink Klaipėdą, o dabar vos vieną.
„Moka fiksuotą sumą už reisą. Nei mums, nei įmonėms dirbti neapsimoka, ir uostas dėl tokios netvarkos praranda krovinius“, – svarstė Algis.
Anot jo, be finansinės problemos pusės, yra ir žmogiškoji. Prie įvažiavimo į Klaipėdos konteinerių terminalą vairuotojai jau net žmonėmis nebesijaučia.
„Higienos klausimas, lauko tualetas apdergtas, dokumentus nešioti tenka apie kilometrą, lietus lyja, prie būdelės net stogelio nėra. Sušlapę, prasmirdę vėliau turime vairuoti“, – piktinosi vilkiko vairuotojas.
Jis retoriškai klausė, kodėl išaugusiais krovinių srautais besigirianti ir milijonus uždirbanti įmonė nekreipia dėmesio į vilkikų vairuotojus.
Registrų centro duomenimis, Klaipėdos konteinerių terminalas pernai pasiekė rekordines veiklos apimtis. Įmonė gavo 37,2 milijono eurų pajamų, o grynasis pelnas buvo net 14,6 milijono eurų.
„Visi pikti, susierzinę. Ieško būdų, kaip be eilės pravažiuoti. Atmosfera bloga. Uostas – pavojinga vieta dirbti. Iki nelaimės vienas žingsnis“, – bloga nuojauta kamuoja Algį.
Jam antrina ir kiti eilėje laukiantys vilkikų vairuotojai.
Problemą žino
„Jau ne kartą skelbėme, kad, siekdami efektyviai valdyti konteinerius gabenančio autotransporto srautus, terminale diegiame automatinių vartų kontrolės sistemą“, – sako Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktoriaus Vaidotas Šileika.
Anot jo, projekto įgyvendinimo etapai yra du. Pirmasis buvo išankstinės autotransporto registracijos sistemos parengimas. Ji jau veikia nuo birželio mėn.
Antroji dalis įgyvendinama šiuo metu. Ją sudaro šie pagrindiniai darbai: vilkikų bei vežamų konteinerių identifikavimo ir atpažinimo portalų įvažiuojant bei išvažiuojant įrengimas, apšvietimo sistemų, apsaugos ir objektų atpažinimo kamerų, lazerinių skenerių ir programinės įrangos instaliavimas, klientų savitarnos zonos įrengimas ir kt.
„Norime atkreipti dėmesį, jog nuo projekto įgyvendinimo pradžios aktyviai ir įvairiais kanalais vykdėme ir tebevykdome informacinę komunikaciją klientams dėl projekto įgyvendinimo bei pokyčių, kurie juos tiesiogiai liečia.
Esame tikri, kad vežėjų nepasitenkinimą lėmė faktas, jog nuo rugpjūčio 1 d. mūsų išankstinės registracijos sistemos duomenys privalo sutapti su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto duomenų informacine sistema KIPIS“, – sako V. Šileika.
Anot terminalo vadovo, dėl duomenų nesutapimų ir buvo susidariusi transporto eilė.
„Tenka dėl to apgailestauti ir dar sykį priminti, kad duomenų tikrumas yra kliento atsakomybė, o mūsų – užtikrinti kokybišką krovos paslaugą“, – sako V. Šileika.
Anot jo, klientų aptarnavimo zonos įrengimas – antrojo etapo darbų dalis. Iki šių metų pabaigos projektas turi būti įgyvendintas.
„Svarbu pažymėti, jog tai bus pirmas visiškai automatizuoto patekimo į konteinerių terminalo teritoriją įgyvendintas projektas Klaipėdos uoste. Atsiprašome už laikinus nepatogumus ir prašome visų kantrybės bei bendradarbiavimo“, – tikisi supratimo V. Šileika.
Vadybininkų kaltė
Vilkiko vairuotojas Algis sutinka, kad dalį kaltės dėl susidariusios situacijos turi prisiimti ir transporto įmonių vadybininkai bei vadovai.
„Vairuotojų darbas vairuoti, o ne bandyti užsiregistruoti eilėje į terminalą ir su dokumentais bėgioti. Tuo turėtų užsiimti vadybininkai“, – sako pašnekovas.
Tačiau jis netiki ir Klaipėdos konteinerių terminalo pažadais.
„Problema tęsiasi jau aštuntą mėnesį, pažadų daug girdėjome, tačiau niekas nesikeičia ir dar dvejus metus nesikeis“, – įsitikinęs Algis.
Jis mano, kad problema nesprendžiama, nes vairuotojai bijo apie tai kalbėti. Po to, kai šia problema pradėjo domėtis „Vakarų ekspresas“, kai kurie jų jau sulaukė savo darbdavių priekaištų.
„Galėtum darbą pakeisti, bet ar sprendimas yra bėgioti iš vietos į vietą, o ir ne visi nori palikti šeimas ir važiuoti dirbti į Europą“, – sakė vilkiko vairuotojas.
Milijoninė investicija
Klaipėdos konteinerių terminalas anksčiau skelbė, kad pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Autepra“, kuri užtikrins patekimo į bendrovės teritoriją (Perkėlos g.) kontrolės sistemos įrengimą. Bendradarbiavimo sutarties bendra vertė siekia beveik 600 tūkst. eurų.
Antrame projekto etape bus įgyvendinti šie pagrindiniai darbai: vilkikų bei vežamų konteinerių identifikavimo ir atpažinimo portalų įvažiuojant bei išvažiuojant įrengimas, apšvietimo sistemų, apsaugos ir objektų atpažinimo kamerų, lazerinių skenerių bei programinės įrangos instaliavimas, klientų savitarnos zonos įrengimas ir kt.
„Svarbu pažymėti, jog tai bus pirmas visiškai automatizuoto patekimo į konteinerių terminalo teritoriją įgyvendintas projektas Klaipėdos uoste.
Todėl ypač džiaugiamės turėdami galimybę dirbti su šiuo projektu, kuriame pritaikysime naujausias technologijas bei savo žinias, sukauptas per beveik 18 metų dirbant konteinerių terminalų automatizavimo srityje“, – apie išskirtinį projektą sako UAB „Autepra“ įkūrėjas Tomas Girdzevičius.
Pirmojo etapo metu buvo sukurtas informacinių technologijų modelis ir reikiamų skaitmenizuotų sprendimų pritaikymas turint tikslą planuoti transporto priemonių atvykimo laiką ir valdyti krovinių priėmimo / išdavimo srautus.
Skaičiuojama, kad bendra automatinių vartų sistemos projekto vertė sudarys daugiau nei 1 mln. eurų, o jį įgyvendinti planuojama iki 2024 m. I ketvirčio pabaigos.
