Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbė, kad per liepą dyzelinas ir benzinas pabrango 0,09 eur/l. Birželį didmeninė dyzelino kaina buvo padidėjusi 0,04 euro/l, o benzino didmeninė kaina sumažėjusi 0,04 euro/l.
Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinė dyzelino kaina liepos pabaigoje yra 1,37 euro/l. Tai yra 0,13 euro/l mažiau už vidutinę dyzelino kainą Estijoje ir 0,04 euro/l mažiau nei Lenkijoje, kur ši kaina sudaro 1,41 euro/l.
Kainos vėl pradėjo kopti aukštyn
Pagrindiniai veiksniai, formuojantys degalų kainas, yra du. Pirmiausia, tai yra didmeninė naftos kaina, kuri pastaruoju metu išties padidėjo. Jei liepos pradžioje didmeninė nafta kainavo apie 73 JAV dolerius už barelį, liepos paskutinėmis dienomis jau kainavo 84 JAV dolerius už barelį, apžvelgė ekonomistas Marius Dubnikovas.
11 JAV dolerių už barelį pabrangimas arba 15 proc. augimas turės įtakos degalų kainoms degalinių švieslentėse. Jo skaičiavimais, toks kainos padidėjimas gali reikšti apie 4 proc., 5–6 euro centų pabrangimą.
Kita svarbi dedamoji degalų kainų struktūroje yra mokesčiai, kurie degalų savikainoje užima didelę dalį: pridėtinės vertės mokestis, degalų akcizas, verslų pelno mokesčiai. Svarbu ir tai, kiek kainuoja išlaikyti darbuotoją, koks atlyginimas mokamas.
Anot ekonomisto, kol kas mokesčiai stabilūs, yra ilgametis akcizų keitimo planas. „Kai mūsų politikai nuspręs, ar mokesčius didinti, pasikeis ir degalų kainos. Bet kokiu atveju, pastaruoju metu jos yra tikrai žemos – praktiškai prieš dešimtmetį galėjome piltis už tą pačią kainą. Galime prisiminti, kad yra žmonių atlyginimai yra padidėję apie 3 kartus per paskutinius dešimt metų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo finansų analitikas.
Pasak jo, dyzelino ir benzino kainų klausimas yra istoriškai įaugęs į kraują – mat tai yra didžiulė dedamoji dalis gyventojų išlaidų sąraše, o pačiose degalinėse lankomės pakankamai dažnai. Tačiau laikui bėgant ši dedamoji praranda svorį, nes degalų galima nupirkti daugiau ir daugiau.
Taip pat M.Dubnikovas ragina nepamiršti, kad mažiau degalų sunaudoja ir automobiliai, tad degalų reikia mažiau ir santykinai degalų kaina ir įperkamumas – išaugęs.
Finansų analitikas pabrėžia, kad dabar jokių įtampų šioje srityje nėra, situacija yra gerokai pasitaisiusi nuo karo Ukrainoje pradžiose, kai vairuotojai už benziną ir dyzeliną mokėjo daugiau nei 2 eurus už litrą.
Primename, kad uždegus žalią šviesą Aplinkos ministerijos pateiktoms Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama mažinti iškastinio kuro patrauklumą ir vystyti žaliąją ekonomiką, tai pajus ir vairuotojai.
Kaip skelbia Aplinkos ministerija, nuo 2025 m. dyzelino naudojamo transporte akcizo tarifas bus suvienodintas su benzino akcizu, nuo 2026 m. jis padidės tiek, kad būtų didesnis už benzinui nustatytą akcizą. Didinamas akcizas dyzelinui galutinę kuro kainą kasmet augins po 4–6 ct/l.
Nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji degalų kainą didins po 3 ct/l kasmet.
Taip pat nuo 2023 m. ruošiamasi laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų, taikomų gazoliams, angliai, koksui, lignitui, dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Taikomi akcizų tarifai taip pat bus nuosekliai didinami.
Siūlo pasidžiaugti atpigusiu dyzeliu
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas taip pat teigė, kad šiuo metu Lietuvoje dyzelino ir benzino kainos – gan stabilios. Tačiau artėjantis šaltasis sezonas parodys, kiek gali brangti degalai.
Kadangi sezoniškumas kasmet turi įtakos degalų brangimui ar pigimui, tai esą neišvengiama.
Kaip atkreipė dėmesį pašnekovas, dyzelinas, skirtas vasarai, yra vienoks, o skirtas žiemai – su papildomais priedais dėl šalčio. Todėl dyzelino kaina išauga iškart tada, kai degalinėse ši degalų rūšis pakeičiama į tokį, kuris skirtas šaltajam sezonui.
„Rudenį pradedama prekiauti tarpiniu dyzelinu, žiemą jau privaloma prekiauti žieminiu. Jis, kaip produktas, yra brangesnis, nes į jį dedami brangesni priedai.
Šaltuoju periodu, turbūt, yra daugiau veiksnių, kurie galimai turi įtakos kainos augimui“, – sakė jis.
Tačiau sunku nuspėti, kiek šiemet degalinėse kainuos pasikeitusios sudėties dyzelinas. Kaip minėjo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas, įtaka galutiniam vartotojui bus, kaip ir kasmet.
Brangiausios sudėties dyzelinas šaltuoju laikotarpiu gali pabrangti ir iki 10 euro centų – tokių priedų kaina irgi kinta, priklausomai nuo gamybos, nuo žaliavų kainų, cheminių preparatų. Visgi svarbu suprasti, kad galutinę dyzelino kainą sudaro daugybė veiksnių.
Anot E.Cicėno, kol tęsiasi vasara, yra gera proga pasidžiaugti pigesniais degalais, palyginti su pastaraisiais keleriais metais.
Lyginant degalų kainas kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje, čia galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje kainos jau kurį laiką kiek mažesnės.
Tai lemia trys veiksniai, portalui lrytas.lt aiškino pašnekovas. Pirma, mokestinė aplinka kiekvienoje valstybėje: skirtingi akcizo mokesčiai, taršos mokesčiai iškastiniam kurui ir pan.
Antra, galutinio produkto kaina priklauso nuo logistikos kaštų. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos valstybėse, „Orlen Lietuva“, todėl dauguma Lietuvoje esančių degalinių iš ten ir perka naftą, kas leidžia turėti mažesnius logistikos kaštus.
Trečia, degalų kainos priklauso ir nuo konkurencijos tarp degalinių. Kuo ji didesnė, tuo labiau pasiseka vairuotojams, laukiantiems mažesnių degalų kainų.
Tuo metu M.Dubnikovas akcentavo, kad Latvijoje ir Estijoje kainos didesnės, tačiau skirtumai sąlyginai nedideli, nors malonu pasakyti, kad pas mus kainos žemesnės. Toks pat „džiaugsmas“ gali būti ir dėl to, kad visus šiuos metus Lenkijoje elektros kainos yra didesnės nei Lietuvoje.
LEA liepos pabaigos duomenimis, Lietuvoje degalai yra 0,11–0,22 euro/l pigesni nei Latvijoje ir Estijoje.
Kas vyksta pasaulinėse rinkose?
Kodėl naftos kainos yra didžiausios nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, aiškintasi CNN publikacijoje.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, tikimasi, kad šiais metais pasaulinė naftos paklausa padidės 2,2 mln. barelių per dieną ir pasieks rekordinį 102 mln. barelių lygį. Prognozuojama, kad pasaulinė naftos gavyba padidės tik 1,5 mln. barelių per dieną – iki 101,5 mln.
Šį pasiūlos atotrūkį dar labiau padidino OPEC+, didžiausių pasaulio gamintojų aljanso, vykdomas gavybos mažinimas.
Rinkos taip pat vertina niūrias naftos paklausos prognozes, teigiama CNN. Rašoma, kad kai kurios didžiausios pasaulio ekonomikos šalys, nepaisant vis dar didelės infliacijos ir skausmingai didinamų palūkanų normų, neatsispiria perspėjimams dėl sulėtėjimo.
Naftos prekiautojai net lažinasi, kad atspari ekonomika lems didelę paklausą, o palūkanų normoms artėjant prie maksimumo, augimo perspektyvos gali pagerėti.
Europoje taip pat pastebima tam tikrų vilčių teikiančių ženklų. Šių metų pradžioje 20 euro valiutą turinčių šalių patyrė recesiją, tačiau Prancūzijos, Ispanijos ir Vokietijos duomenys rodo, kad ji jau gali būti pasibaigusi.
Taip pat manoma, kad didžiausia pasaulyje naftos importuotoja – Kinija – taip pat gali prisidėti prie degalų kainų augimo.
Gruodžio mėnesį, kai Kinija atsisakė griežtos nulinės kainos politikos, daugelis tikėjosi, kad antroji pagal dydį pasaulio ekonomika stipriai atsigaus. Tai nepasitvirtino, o šis veiksnys anksčiau šiais metais turėjo įtakos naftos kainoms.
Pirmadienį paskelbtame pranešime teigiama, kad Kinijos aukščiausioji sprendimus priimanti institucija apibūdino ekonomikos atsigavimą kaip „kankinančią“ pažangą. Tačiau susitikime, kuriam pirmininkavo prezidentas Xi Jinpingas, pareiškė, kad imsis politikos korekcijų, kad paskatintų vidaus vartojimą, padėtų privačioms įmonėms ir paremtų sunkumų patiriantį nekilnojamojo turto sektorių.
