„Perekūpas“, – taip žargonu Laisvės prospekto 67-ojo namo gyventojai vadina kaimyną, su kuriuo jau keletą metų nepavyksta susitarti, kad jis parduodamus automobilius surikiuotų kur nors kitur.
Tokio verslo schema puiki – vieta namo kieme nekainuoja nė cento, o policija ar savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nenubaus. Juk automobiliai važiuojantys, perėję techninę apžiūrą, ne kokie kledarai.
Svarbu tik klientui nupirkus automobilį į jo vietą suspėti pastatyti kitą parduodamą.
Plėsti aikštelės nesutinka
Anatolijus pasakojo, kad automobilių perpardavimo verslu užsiimančio kaimyno šeima pati turi net keturis automobilius. Negana to, kieme nuolat stovi dar bent penki jo parduodami automobiliai.
„Bent dešimt vietų nuolat užimta, o kiek čia to kiemo tėra. Praplėsti automobilių stovėjimo aikštelės nei tas kaimynas, nei kiti namo gyventojai nesutinka. Juk bent pusę sumos turėtume sumokėti mes, kitą dalį gal padengtų savivaldybė“, – piktinosi vyras.
Anot jo, tas kaimynas toks įžūlus, kad parduodamų automobilių nestato tolimesnėje žvyruotoje aikštelėje, nors joje dar būna vietų. Bet tada jis savo transporto priemonių nematytų pro langus.
Įspėjo mašinų neliesti
Kitas prašęs neminėti vardo namo gyventojas pasakojo, kad kaimyno tiesiog maldavo nepalikti tiek mašinų po langais, bet sulaukė grasinimų. Esą jeigu jo parduodamiems automobiliams kas nors pradurs bent vieną padangą ar vinimi užbrėš šoną, gero nelauk.
„Žinau, kad vienintelis būdas kovoti su gudruoliais yra tik toks, nes niekas mums nepadeda. Bet kas tam ryšis? Juk jo langai kaip tik į aikštelę, kur sustatyti automobiliai“, – dūsavo vilnietis.
Jis ketina kreiptis į atitinkamas institucijas dėl nelegalios kaimyno veiklos, bet kas bus, jeigu paaiškės, kad žmogus savo verslą yra įteisinęs?
Tik skėsčiojo rankomis
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas patvirtino, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nedraudžia stovėjimo aikštelėse laikyti eksploatuotinų (eisme dalyvauti galinčių) automobilių, taip pat nėra ribojamas mašinų skaičius, kiek jų gali turėti vienas gyventojas.
„Savivaldybė nekontroliuoja prekybos automobiliais. Pavienių skundų dėl panašių situacijų sulaukiame. Jie vertinami atsižvelgiant į tai, ar automobiliai pastatyti nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių ir ar jie eksploatuojami“, – aiškino G.Grubinskas.
Kitaip yra dėl neeksploatuojamų automobilių – kreipiamasi į teismą siekiant juos pripažinti bešeimininkiais, jie nutempiami, o pažeidžiant Kelių eismo taisykles pastatytų automobilių savininkams skiriamos baudos.
Savivaldybės atstovas pabrėžė, kad dauguma daugiabučių Vilniuje yra valstybinėje žemėje, nesuformuotuose sklypuose. Tokiose teritorijose esančios automobilių stovėjimo aikštelės yra bendrojo naudojimo – jose stovėjimo vietos nėra rezervuojamos ar priskiriamos konkretiems gyventojams.
Žirmūnuose bijojo skųstis
Panašus atvejis prieš keletą metų pasitaikė ties Žirmūnų gatvės 30-uoju daugiabučiu, kurio kieme vienas gyventojas sustatė aštuonias, o anksčiau – net 11 transporto priemonių.
Kai kurios prie pat daugiabučio įėjimo buvo pastatytos itin akiplėšiškai, užėmė net ne po vieną vietą.
Kiti Žirmūnų gatvės 30-ojo namo gyventojai buvo priversti savo automobilius statyti gretimuose kiemuose, dėl to sulaukdavo aplinkinių pykčio.
Automobilius prie Žirmūnų gatvės 30-ojo namo susistatęs vyras buvo konfliktiška asmenybė, tik ir laukdavo, kad jį kas nors užkabintų.
Dėl to kaimynai bijodavo net skųstis.
Dėl automobilių besipiktinę kaimynai vėliau rasdavo apibraižytus savo automobilius, o laiptinėje – sudaužytas elektros lemputes.
Išvežti senus automobilius – ilga procedūra
Savivaldybė iš kiemų išveža tik neeksploatuojamas transporto priemones. Kiekvieną mėnesį jų į savivaldybės aikštelę iškeliauja po 15–17 (nuotr.).
Stebėdami, kaip kraunami seni automobiliai, kai kurie gyventojai net ploja.
Bet ir prieš išvežant senus automobilius laukia ilga procedūra. Iš pradžių savivaldybė paragina neeksploatuojamų (nenaudojamų), be priežiūros paliktų transporto priemonių savininkus jomis pasirūpinti ir kuo skubiau jas pašalinti iš bendrojo naudojimo vietų.
Nurodoma, kad, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, neeksploatuojamas transporto priemones bendrojo naudojimo vietose laikantiems asmenims gali būti skiriama administracinė nuobauda – įspėjimas, o už pakartotinį nusižengimą – 140–300 eurų bauda. Taip pat gali būti konfiskuojama transporto priemonė.
Jei tokios transporto priemonės savininko nepavyksta nustatyti, automobiliai perimami savivaldybės žinion – nuvežami ir saugomi, kol atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jų pripažinimo bešeimininkiu turtu.
