Vis pasitaiko karšto oro bangų, o karštis gali pridaryti žalos tiek automobiliui, tiek juo vykstantiems žmonėms.
Įkaitęs automobilio salonas gali nežymiai sutrikdyti vairuotojo ir keleivių sveikatą, dėl ko gali nukentėti ne tik gera nuotaika, tačiau ir kelionės saugumas.
O prie įkaitusio automobilio greičiau prilimpa įvairūs nešvarumai, kurie gali pažeisti laką ar net dažus.
Įleiskite deguonies
Leisdami laiką karštoje ir nevėdinamoje transporto priemonėje, joje esantys žmonės gali net netekti sąmonės. Pasistenkite, kad po ranka visada būtų vandens, kuris išgelbės nuo dehidratacijos, o kondicionierius ar pravertas langas – nuo perkaitimo.
„Būnant per karštame automobilio salone pirmiausia susiduriama su dehidratacija – kūno skysčių netekimu. Netenkant vertingų organizmo skysčių dėl gausaus prakaitavimo gali atsirasti bendri negalavimai, tokie kaip silpnumas arba galvos skausmas“, – perspėja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus specialistas Matas Budriūnas.
Jo teigimu, automobilyje turi būti įjungta oro kondicionavimo sistema arba atidarytas langas, kad erdvėje nepritrūktų deguonies. O važiuojant mašinoje, kuri ne tik įkaitusi, bet ir be pakankamai deguonies, gali stiprokai sutrikti sveikata.
„Ilgainiui važiuojant tokioje transporto priemonėje gali ištikti ir karščio smūgis, kurio metu pakyla kūno temperatūra, padažnėja pulsas, atsiranda galvos skausmai, silpnumas, mieguistumas bei troškulys, o galiausiai gali ištikti net ir sąmonės netekimas“, – sako M.Budriūnas.
Tiesa, per daug piknaudžiauti malonia kondicionieriaus vėsa taip pat nereikėtų, nes tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Visuomenės sveikatos biuro specialistas teigia, kad optimaliausia temperatūra automobilio salone yra nuo 22 iki 25 laipsnių šilumos.
Jis pataria atkreipti dėmesį ir į lauko temperatūrą. Skirtumas tarp aplinkos ir mašinos temperatūrų turėtų būti ne daugiau negu 6–7 laipsniai, kitaip organizmui bus sunku aklimatizuotis.
„Staigus temperatūros pokytis turi poveikį kraujagyslėms – esant šaltesniam klimatui jos susitraukia, o šiltesniam – išsiplečia. Toks staigus pokytis sukelia papildomą stresą širdžiai. Taip pat temperatūros svyravimai išbalansuoja imuninę sistemą, o dėl šios priežasties padidėja peršalimų rizika“, – tikina M.Budriūnas.
Pasiruoškite kelionei
Kiekvieną kartą pastačius automobilį į stovėjimo vietą, pagalvokite, ar jis neįkais per daug. Pasirūpinkite, kad į mašiną saulės patektų kaip įmanoma mažiau.
Visuomenės sveikatos biuro specialistas pataria statyti transporto priemonę pavėsyje. Jeigu tokios galimybės nėra, statykite automobilį ten, kur bėgant dienai ir saulei nusisukus, pavėsis atsiras. Tokiu būdu automobilio saloną vėdinti reikės mažiau.
„Kai paliekate stovėti automobilį, jo langus praverkite apie 1 cm, naudokite priekinio automobilio stiklo apsaugą, kuri atspindi karštį ir sumažina saulės spindulių patekimą į saloną.
Automobilio sėdynes, ypač jei jos tamsios spalvos, pridenkite šviesiu apklotu – taip sumažinsite karščio kaupimąsi jose. Prieš pradedant važiuoti, atidarykite visas automobilio duris ir palaukite 5 – 10 minučių – taip išleisite susikaupusį karštį ir išvėdinsite automobilį.
Papildomai galite judinti automobilio duris pirmyn ir atgal, taip pagreitindami vėdinimo procesą“, – apsaugos nuo karščio būdus vardina M.Budriūnas.
Gadina laką
Kaip teigia „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų vadovas Algirdas Plečkaitis, patobulėjus automobilių pramonei, saulė nebegali stipriai išblukinti automobilio dažų.
Nepaisant to, tie, kurie turi klasikinius automobilius, dengtus akriliniais dažais, gali pastebėti, jog mašina tapo blankesnė. Tiesa, jai atsigauti padės kėbulo nuplovimas.
Automobilio kėbulą neigiamai veikia ultravioletiniai spinduliai ir itin didelis karštis, ypač jeigu transporto priemonė buvo perdažyta.
„Saulė gadina laką, jis gali sutrūkinėti, ypač jeigu automobilis buvo perdažytas. Tai gali būti ir remonto darbų brokas, tačiau karštis turi tam įtakos“, – sako A.Plečkaitis.
Vasarą automobilių kėbului, jo grožiui ir spalvai gali pakenkti ir kiti aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, paukščiai ar medžiai.
„Ant kėbulo prikepusios paukščių išmatos palieka pigmentines dėmes. Vasarą dažnai keliaujame ir ant automobilio priekio prisirenkame krūvą pakeleivių – vabzdžių – laiku jų nepašalinus irgi gali likti pigmentinės dėmės.
Kartais automobilis paliekamas po liepomis ar kitais medžiais, kurie išskiria lipnias žiedadulkes ar sakus. Esant dideliam karščiui, šios medžiagos itin greitai prikepa prie automobilio, jas sunku pašalinti ir ant kėbulo gali likti dėmės“, – informuoja A.Plečkaitis.
Galima palepinti papildoma danga
Anot specialisto, norint išlaikyti gražų ir tvarkingą automobilį, būtina jį reguliariai prižiūrėti. Nuplovus mašiną galima tinkamai įvertinti jos būklę.
Kuo automobilis slidesnis – tuo sunkiau prikimba nešvarumai. Tam, kad automobilio žalos tikimybė būtų kuo mažesnė, jį galima apsaugoti padengiant įvairiomis dangomis.
„Apsauginės dangos yra kaip lakas, tik dar plonesnės. Atrodo, kad laku padengtas paviršius yra blizgus ir lygus, tačiau pažiūrėję per mikroskopą pamatytume, jog jis yra porėtas. Apsauginės dangos įsiskverbia į lako poras ir užtikrina, kad automobilio kėbulas būtų padengtas visiškai lygiai“, – pasakoja A.Plečkaitis.
Apsauginių dangų pasirinkimas itin platus, todėl kiekvienas gali išsirinkti sau tinkamą variantą, atsižvelgiant į kainą, apsaugos stiprumą ir tarnavimo laiką.
Specialistas rekomenduoja automobilį padengti keramikine danga, kuri, anot jo, yra aukso viduriukas: turi pakankamai stiprią apsaugą ir išsilaiko iki pusantrų metų. Žinoma, ji brangesnė nei polimerinė danga, tačiau yra ir už keramikinę dangą brangesnių variantų.
Visgi jeigu mašinos savininkas nori apsaugoti automobilį tik vasaros sezonu, tam puikiai pasitarnaus vaškas ir polimerinės dangos, kurios tarnauja iki trijų mėnesių: jos pigesnės, tačiau suteikia ir ne tokią aplinkai atsparią apsaugą.
Tam, kad automobilis būtų maksimaliai apsaugotas, A.Plečkaitis pataria nestatyti automobilių po medžiais, nepalikti jų atokaitoje reguliariai. Nestatyti automobilio taip, kad kasdien saulė šviestų į tą pačia transporto priemonės pusę, nes tai gali pakenkti guminėms ir plastikinėms jos dalims bei nepamiršti reguliarios priežiūros.
