Visi autoįvykio dokumentai, pateikti įrodymai apie patirtą žalą buvo tvarkingi, bet pro žalą vertinančių draudimo kompanijos BTA ekspertų akis neprasprūdo įvykių gausa.
Pradėjus gilintis į kiekvieno autoįvykio aplinkybes nuojauta, kad padangomis ir ratlankiais prekiaujančioje įmonėje dirbantis klientas gali sukčiauti, tiktai stiprėjo.
Galiausiai nutarta kreiptis į teisėsaugininkus, kad jie atliktų ikiteisminį tyrimą ir ištirtų visas aplinkybes.
Pareigūnų surinkta medžiaga atskleidė neregėto masto įžūlią pasipelnymo schemą, o ją įvertino baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Šiaulių teismas.
Sukčiams skyrė baudas
T.Lapinskas, buvusi jo sutuoktinė 41 metų Jūratė Lapinskienė ir motina 71 metų Genovaitė Lapinskienė kaltę neigė ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme.
Teismui buvo pateikti net 37 sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir klastočių panaudojimo, antspaudo panaudojimo epizodai.
T.Lapinskui paskirta daugiau kaip 36 tūkstančių eurų bauda, jo buvusi sutuoktinė J.Lapinskienė įpareigota sumokėti daugiau nei 6 tūkst. eurų baudą.
Kalta pripažinta ir šeimos įmonė „Finmila“, kuriai skirta kone 17 tūkstančių eurų bauda.
Dėl sukakusios senaties nagrinėti ne visi draudikų pateikti ieškiniai.
T.Lapinskas įpareigotas atlyginti daugiau kaip 1,7 tūkstančio eurų žalą. Be to, iš jo, J.Lapinskienės ir įmonės „Finmila“ solidariai priteista beveik 2,7 tūkstančio eurų nuostoliams atlyginti.
G.Lapinskienės atžvilgiu byla nutraukta dėl sukakusios senaties.
Būta daug sutapimų
Draudimo kompanijos darbuotojai dėmesį į T.Lapinską atkreipė 2020 metais.
Įtarimą sukėlė ypač dažni tokie patys eismo įvykiai – šiaulietis vis pranešdavo apie nelaimingą atsitikimą ir apgadintas padangas bei ratlankius.
Nelaimė vis nutikdavo asmeniniams šiauliečio automobiliams „Volvo V70“ arba „Hyundai i30“, žmonos „Renault Espace“, Lapinskų šeimos bendrovei „Finmila“ priklausančiam „Nissan Qashqai“. Kartą buvo paprašyta atlyginti žalą už apgadintas motinos naudojamo „Ford Focus“ padangas ir ratlankius.
Kartojosi ir aplinkybės: automobilis įvažiavo į duobę, šulinėlį ar atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Pastebėta, kad T.Lapinskas į autoįvykį niekada nekviečia policijos pareigūnų. Tiesa, tai daryti patekus į tokį eismo įvykį ir neprivaloma.
Pro akis neprasprūdo ir sutampanti žala – beveik visada būdavo apgadinti vienos automobilio pusės ratlankiai ir padangos.
Paaiškėdavo, kad ant priekinės ir galinės mašinos ašies yra skirtingo protektoriaus padangos, todėl draudimo kompanijos būdavo prašoma atlyginti už keturių padangų komplektą.
Abejonę stiprino smulkmenos
Tyrimą pradėję draudimo ekspertai vien savo įmonėje aptiko net 9 tokius eismo įvykius. Pradėjus juos lyginti, analizuoti sąskaitas ir jų turinį įtarimai tik stiprėjo.
Pastebėta iškalbinga detalė – šiaulietis po nelaimingo atsitikimo pateikdavo naujų padangų įsigijimo dokumentus, o po kelių mėnesių deklaruotame eismo įvykyje automobilis būdavo jau su kito gamintojo padangomis.
Pavyzdžiui, 2019 metų birželį per autoįvykį buvo apgadintos žieminės padangos, nors tų pačių metų pavasarį pateikta sąskaita apie įsigytas kito gamintojo vasarines padangas.
Šių smulkmenų visuma vertė manyti, kad padangos galėjo būti netgi nepirktos, o draudikams pateiktos suklastotos sąskaitos. Juolab kad įtarimų sukėlęs vyriškis pats dirbo padangomis ir ratlankiais prekiaujančioje bendrovėje.
Į teisėsaugą kreipęsi draudimo kompanijos darbuotojai įtarė, kad šiaulietis galėjo būti ir kitų draudikų klientas.
Šios informacijos apie klientą patikrinti nebuvo galimybės, nes T.Lapinskas uždraudė siųsti tokias užklausas.
Atskleidė gudrų planą
Tyrimą pradėję teisėsaugininkai netruko išsiaiškinti visą šiauliečio gudravimo schemą.
Pasitvirtino, kad T.Lapinskas pats susijęs su padangų ir ratlankių prekyba, – dirbo parduotuvės vedėju.
Paaiškėjo, kad draudikams pateiktos sąskaitos apie pirkinius ir remontą nebuvo tikri dokumentai. Gaminant klastotes buvo naudojamas ir bendradarbio antspaudas, klastojamas parašas.
Šie dokumentai nebuvo įtraukti į T.Lapinsko darbovietės apskaitą, o išrašytos sąskaitos faktūros vėliau būdavo anuliuojamos.
Per ikiteisminį tyrimą išsiaiškinta, kad T.Lapinskas, J.Lapinskienė ir įmonė „Finmila“ jokių išlaidų ar žalos nepatyrė, o draudimo išmokas gavo, nes pasinaudojo apgaule.
Suabejojo dėl kliento elgesio
Tiriant bylą apklaustas ir vieno serviso darbuotojas, kuriam T.Lapinskas kelis kartus buvo atvairavęs automobilį patirtai žalai įvertinti.
Žalą vertinančiam serviso ekspertui sukirbėjo abejonė, kai klientas pradėjo vardyti iš išorės nematomus padangos pažeidimus. Tuomet šiaulietis jam atrėžė, kad buvo numontavęs padangą ir viską matė.
Specialius mokymus baigęs ekspertas buvo įsipareigojęs pranešti apie klientą, kurio pateikta žala gali būti fiktyvi.
Todėl atsisveikinęs su klientu parašė laišką draudimo bendrovei ir pranešė apie įtartiną atvejį.
Liudytojas teisme prisiminė, kad su antrą kartą atvažiavusiu T.Lapinsku išsiskyrė piktuoju.
Mat jam pasirodė, kad šiaulietis pateikė draudimui atlyginti žalą už tą patį eismo įvykį, todėl atsisakė numontuoti ir tikrinti padangą.
Kaltino persekiojimu
Pirmą kartą prieš teismą stoję T.Lapinskas, J.Lapinskienė ir G.Lapinskienė savo kaltę neigė.
Kad visi autoįvykiai buvo ir žala buvo tikra, tvirtino ir įmonei „Finmila“ atstovaujantis advokatas.
T.Lapinskas tikino, kad labai rūpinosi visų namiškių saugumu, stengėsi padėti motinai.
Šiaulietis pareiškė, kad eismo įvykiai nebuvo suvaidinti, o patirta žala – tikra.
Teisiamasis kaltino draudikus, sakė, kad jie persekioja šeimą.
Anot T.Lapinsko, jam buvo pareikšta pretenzija dėl draudžiamųjų įvykių ir liepta grąžinti išmokas, pasiūlyta net suteikti paskolą. Šį siūlymą šiaulietis atmetė, nors buvo grasinama perduoti informaciją ir darbdaviui. Žinia apie draudikų metamus įtarimus išties pasiekė T.Lapinsko darbovietę, o ilgametis parduotuvės vedėjas neteko darbo.
Moterys nesirūpino remontu
Kaltės kratėsi ir J.Lapinskienė. Ji tikino, kad važiuodama į darbą iš tiesų apgadino mašinos padangas.
Automobilis priklausė įmonei, todėl jos vardu ir buvo rašytos sąskaitos už remontą.
Buhalterine apskaita, deklaracijų pildymu, konsultavimu įmonių steigimo bei mokesčių klausimais besiverčiančios „Finmilos“ vadovė sakė, kad viską sutvarkė sutuoktinis, nes ji pati nieko neišmano apie padangas ir ratlankius.
Tiesa, teisme jai sunkiai sekėsi paaiškinti, kodėl sąskaita už remontą ir pirkinius buvo anuliuota, – esą raštas ne jos, o kažkieno.
G.Lapinskienė teisme skundėsi atmintimi – esą nebepamena visų smulkmenų. Šiaulietė sakė esanti dėkinga sūnui, kad ja pasirūpina.
Šis nuosprendis dar neįsiteisėjo, nuteistieji dar gali jį skųsti.
Šiaulietis pelnėsi iš automobilių avarijų
Prieš porą metų buvo nuteistas kitas aferistas – 30-metis šiaulietis Vildis Slabovas.
Jaunas vyriškis buvo sumanęs aferą pelnytis iš avarijų – Šiaulių, Panevėžio prekybos centrų aikštelėse tykojo neatidžių vairuotojų. Tada V.Slabovas atlikdavo staigų manevrą, bet kalti likdavo kiti eismo dalyviai, o šiaulietis gaudavo draudimo kompanijų išmokas.
V.Slabovas per kelerius metus pateko net į 25 avarijas, bet dėl 6 eismo įvykių sukėlimo pritrūko įrodymų.
Šiaulietis dažniausiai naudojosi dešinės rankos taisykle arba tykodavo iš gretimos juostos besirikiuojančios mašinos.
Aferistas turėjo pamėgtą automobilių markę – kelių šimtų eurų vertės „Opel Vectra“, kurių 2017–2018 m. buvo įsigijęs net 10.
Įžūlią sukčiavimo schemą atskleidė į avarijų gausą dėmesį atkreipęs įmonės „Lietuvos draudimas“ ekspertas.
Teismas kaltės besikračiusį aferistą pripažino kaltu. Jam skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, 3 metams atimta teisė vairuoti, be to, jis įpareigotas atlyginti beveik 22,5 tūkstančio eurų ieškinius.
