Ar tikrai elektrinis autobusiukas tinkamas ilgoms kelionėms?
Lengvieji mikroautobusai ir didieji vienatūriai yra itin populiarūs kompanionai ilgose kelionėse. Jie siūlo daug erdvės keleiviams, gali sutalpinti didelį kiekį mantos ir greitai nuvežti, pavyzdžiui, į Alpes slidinėti.
Kai „Volkswagen“ pristatė elektrinį „ID.Buzz“ autobusiuką, daugelis tokių transporto priemonių gerbėjų pasukiojo galvomis: ar su elektros pavara yra įmanoma keliauti taip pat, kaip ir pilant į baką dyzelį.
Juolab, kad minėtas modelis su 77 kWh panaudojamos talpos baterija, kaip deklaruoja gamintojas, viena įkrova gali įveikti 392–425 km, gerokai mažiau, nei, pavyzdžiui, „Volkswagen Multivan“ su dyzeliniu varikliu. Negana to, kirba klausimas, kiek laiko teks lūkuriuoti prie įkrovimo stotelių?
„Kelionė elektromobilių daugeliui žmonių yra iššūkis. Net it tiems, kurie važinėja elektromobiliais po miestą, po Lietuvą, ir gerai juos žino. Bet kuri didesnė kelionė gali kelti stresą. Ir ne dėl automobilio, su jais viskas gerai, o dėl greitų įkrovimo stotelių tinklo, nes lėtos tolimoje kelionėje yra visiškai beviltiškos“, – pagrindines elektromobilių vairuotojų baimes keliauti įvardijo V. Milius.
Norėdamas patikrinti, ar kelionė su elektriniu autobusiuku yra galima, jis su „Volkswagen ID.Buzz“ išvažiavo į Hanoverį Vokietijoje, kur vyko „Volkswagen“ mikroautobusų festivalis. 1300 kilometrų iš Vilniaus į vieną pusę, po savaitgalio festivalyje – atgal.
Lenkijos šiaurė – pilkoji zona
„Lietuva yra tokioje specifinėje geografinėje padėtyje, kad norint nuvažiuoti į vakarų Europą teks kirsti Lenkiją, o ji nepasižymi itin gera padėtimi su greitomis įkrovimo stotelėmis. Bent jau Lietuvos pusėje iki Varšuvos“, – iš karto pagrindinę problemą konstatavo V. Milius.
Pasak „Autobild Lietuva“ vyriausiojo redaktoriaus, važiuojant iki Varšuvos reikia gerai apgalvoti ir suplanuoti, kada stoti įsikrauti, nes stotelių pasirinkimas šiaurės rytų Lenkijoje – nedidelis. Ir dar reikėtų pasiruošti nenumatytoms situacijoms. Pavyzdžiui, kad stotelė, kurioje planavote įsikrauti, gali būti užimta.
„Dabar programėlėse galima matyti, ar užimta stotelė, ar ne. Ir net jei ji užimta, tu nežinai, kiek ilgai ji bus užimta. Ar 5 minutes, ar 45-ias. Mes patys turėjome tokią situaciją, kad atvažiavus įsikrauti ten jau stovėjo vienas lietuvių elektromobilis.
Baigus įkrovimą jis užleido vietą mums, ir atvažiavo dar vienas. Po jo – dar kitas. Tai įsivaizduoju, kad paskutiniam reikėjo ilgai laukti, nes daugiau variantų jam nuvažiuoti kitur nebuvo“, – pasakojo Vitoldas.
Didžiausia problema Lenkijoje yra tokia pati, kaip Lietuvoje. Įkrovimo vietose yra statoma po vieną stotelę, ir ja vienu metu gali naudotis tik vienas elektromobilis. Stotelių reta, tad nuvažiuoti kitur išeičių nėra.
Už Varšuvos situacija kardinaliai pagerėja
Tačiau situacija keičiasi į gerą pravažiavus Varšuvą. Ten jau daugiau greito įkrovimo stotelių, be to, kartais ir net ne po vieną. O įvažiavus į Vokietiją viskas vėl pasikeičia, šį kartą kardinaliai, ir elektromobilių vairuotojų streso lygis sumažėja iki minimalaus.
„Vokietijoje stotelių tinklas toks geras, tiek daug pasirinkimo, kad apie kažkokias eiles išvis nėra kalbos. Vienoje stotelėje krovėsi autobusas, negalėjom privažiuoti prie kito laido, tad nuvažiavom į kitą stotelę, kuri buvo už pusantro kilometro. Jų tikrai daug, jos greitos, 150, 250 ir net 350 kW galios, tikrai yra iš ko rinktis“, – pastebėjimais pasidalijo keliautojas.
Be to, magistraliniuose keliuose įkrovimo stotelės dažniausiai būna įrengtos degalinėse, kur yra paslaugų ir poilsio zonos, tad nuobodžiauti neteks. Kita vertus, kai vienoje vietoje yra po kelias, o kartais net ir po keliolika didelio greičio stotelių, lūkuriuoti nebus kada. Visuomet bus laisva vieta, ir automobilis įsikraus taip greitai, kad laiko užteks tik į tualetą sulakstyti, ir geriausiu atveju vokišką bratwurstą nusipirkti.
Žurnalisto teigimu, jo vairuotas „VW ID. Buzz“ pasak gamintojo, galėjo priimti iki 170 kW galią, tačiau deklaruojami skaičiai retai pasiekiami realiame pasaulyje. Reikia, kad stotelė atiduotų tokią galią, taip pat automobilio baterija turi būti tinkamos temperatūros, kad tokią galią priimtų. Vitoldo kelionės metu autobusiukas galėjo priimti iki 160 kW galią, tad sustojimai trukdavo po keliolika minučių, ilgiausi – po pusvalandį.
„Mes stodavome įsikrauti maždaug kas 300 kilometrų. Įkraudavome automobilį maždaug iki 80 proc., borto kompiuteris rodydavo iki 380 km galimą nuvažiuoti atstumą, tai nenorėdami niekur rizikuoti stodavome po kiek daugiau nei 300 kilometrų. Vis vien tie 300 kilometrų yra kelios valandos važiavimo, visai norisi sustoti, prasimankštinti, tad kelionė puikiai susidėlioja“, – apie strategiją papasakojo V. Milius.
Bene didžiausias kelionės elektromobiliu skirtumas nuo vidaus degimo variklį turinčio automobilio – greitis. Lietuvis sako, kad visą kelią laikė 120 km/val greitį, nors su kitokiu automobiliu būtų galima važiuoti greičiau. Lenkijos magistralėse maksimalus leidžiamas greitis siekia 140 km/val, o Vokietijoje dalyje kelių jis visai neribojamas.
Ir nors „ID.Buzz“ gali važiuoti greičiau, tą daryti nėra prasmės, nes tuomet drastiškai išauga elektros energijos sąnaudos. Važiavimas gal ir bus greitesnis, bet sustojimai turės būti dažnesni ir ilgesni. 120 km/val greitis buvo optimalus. Energijos sąnaudos visos kelionės metu siekė apie 20 kWh/100 km.
Pasiruoškite kortelę, kad nereikėtų gaišti laiko siunčiantis programėles
Praėjusiais metais Vitoldas Milius „Peugeot e-Traveller“ elektriniu autobusiuku per 5 dienas apvažiavo Baltijos jūrą. Tuo metu kelionėje jam teko susidurti su nemažai iššūkių norint įsikrauti elektromobilį.
Ir ne dėl to, kad stotelių nebuvo. Problemų kėlė atsiskaitymo būdai. Keliaujant per kelias šalis teko susidurti su daug skirtingų įkrovimo stotelių operatorių, ir didžioji dalis stotelių buvo paleidžiamos per programėlę.
Reikėjo siųstis skirtingas programėles, registruotis jose, pridėti banko korteles, žurnalistas juokavo, kad Afrikoje benzino kanistrą paprasčiau nusipirkti. Dabartinė kelionė atrodė visiškai kitaip dėl „Volkswagen app“ programėlės ir „We Charge“ kortelės.
„Ji veikia panašiai, kaip „Routex“ kortelė degalams. Galima įsikrauti keliuose skirtinguose tinkluose. Prilieti, ir krauni. Yra abonentinis mokestis, tačiau su juo gauni geresnę kainą už kilovatvalandę nei įprastai. Atvažiuoji, įkiši pistoletą, prilieti kortelę ir kraunasi. Labai paprasta.
O ir važiuojant be jokios kortelės panašu, viskas keičiasi į gerą, nes mačiau stotelių, ant kurių sumontuoti kortelių skaitytuvai. Tad dabar keliauti elektromobiliu tikrai paprasta“, – sakė V. Milius.
Pasak pašnekovo, keliauti po Europą elektromobiliu tikrai galima, ir tai yra paprasta. Vienintelė pilkoji zona keliaujant su elektromobiliu, kur galima neplanuotai užgaišti – šiaurinė Lenkijos dalis nuo Varšuvos iki Lietuvos. O visur kitur Europoje įkrovimo infrastruktūra išvystyta tikrai gerai, ir nekelia jokio galvos skausmo, leidžia racionaliai planuotis laiką kelyje.
Didžiausią skirtumą keliaujant elektromobiliu gali pajusti nebent etatiniai skraiduoliai, nuolat milžinišku greičiu lakstantys Europos magistralėmis. Keliaujant elektromobiliu reikia šiek tiek pakeisti mąstyseną, pasirinkti santūresnį greitį ir planuoti sustojimus.
