„Problema yra dėl vėjų, tai dabar pagrindinė problema, kad vadovaujamės visiškai netinkamu vėjo šaltiniu. Tai reiškia, kad ne tik mums apsiriboja kryptys, bet taip pat sprendimą, ar mes gausimą leidimą kilti Vilniuje sužinome likus pusvalandžiui iki planuojamo starto, paskambinę skrydžių vadovams, pagal faktinį orą prie žemės oro uoste“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo V. Sviderskis.
„Birželio mėn. statistika, kad iš potencialiai įmanomų 42 skrydžių Vilniuje įvyko 9, šiek tiek mažiau nei ketvirtadalis galimų. Tai labai bloga situacija“, – pažymėjo jis.
Susisiekimo ministerija: netikslumus spręsime po NATO viršūnių susitikimo
Komiteto posėdyje taip pat dalyvavęs susisiekimo ministro patarėjas strateginio planavimo klausimais Justas Nugaras neslėpė, kad problemas dėl interpretacijų bei geresnės vėjo krypties ir greičio matavimo sistemos ministerija mato. Anot jo, šie klausimai bus sprendžiami po NATO viršūnių susitikimo.
„Šiuo metu matome, tai du esminius klausimus. Toje tvarkoje yra niuansų ir skirtingų interpretacijų, tą ir prognozavome, nes tokios tvarkos Lietuvoje iki šiol nebuvo ir naujas dokumentas praktikoje kartais gali veikti šiek tiek kitaip, negu popieriuje. Kaip ir buvo sutarę su oreiviais, po NATO samito tuos netikslumus, interpretacijų klausimus, išgaudysime ir sutikslinsime“, – sakė J. Nugaras.
„Antras dalykas, kurį kelia oreiviai, tai, kad trūksta aiškesnės, geresnės vėjo krypties ir greičio matavimo sistemos. Dėl šių dalykų tariasi Oro navigacija su Hidrometerologijos tarnyba“, – tikino jis.
„Oro navigacija“: liepos 3 d. turėsime susitikimą, kur spręsime vėjo klausimus
Galiausiai skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius pažymėjo, kad liepos 3 d. vyks susitikimas su Hidrometerologijos tarnybos bei oreivių atstovais, kur bus sprendžiama minėta problema.
„Liepos 3 d. turime susitikimą su Hidrometereologijos centru, su oreiviais. (...) Ten spręsime, vienas iš esminių dalykų dabar susižiūrėti vėjo klausimus. Pirminė indikacija Hidrometerologijos centro buvo, kad gali reikėti tam tikrų investicijų, bet neužbėkime įvykiams už akių“, – tvirtino S. Batavičius.
„Matome, kad yra interpretavimo skirtumų, taisyklės, jos galioja tik 28 dienas, iki šiol panašaus dokumento neturėjome, tai šiuos klausimus irgi spręsime“, – akcentavo jis.
„Oro navigacija“ trečiadienį ryte taip pat išplatino pranešimą, kurioje tvirtinama, kad situaciją bendrovė preliminariai vertina kaip atskleidusią ne vieną kritinį momentą, dėl kurio oreivių bendruomenė bei skrydžių saugą kontroliuojančios institucijos turės ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Jau artimiausiu metu ketinama pasikeisti nuomonėmis ir tobulinti tvarką, atsižvelgiant į praktinius aspektus, teigiama pranešime.
ELTA primena, kad pernai rugsėjį kilus diskusijoms dėl karšto oro balionų skrydžių saugumo, vis dėlto priimtas sprendimas didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune – jų skrydžių neriboti.
Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, bendradarbiaujant Susisiekimo ministerijai, AB „Oro navigacija“, Lietuvos orlaivių federacijai ir kitoms suinteresuotoms šalims, pavyko rasti kompromisą dėl skrydžių saugos užtikrinimo ir oro balionų skrydžių miestuose galimybės. Tą užtikrinti turi nuo birželio 1-osios įsigaliojusi tvarka.
