Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė atkreipia dėmesį, kad Neringos mokestis, žmonių dažnai vadinamas „ekologiniu“, oficialiai vadinamas „Vietinė rinkliava už įvažiavimą“. Jos teigimu, rinkliavos tikslas – reguliuoti transporto priemonių srautus, konkrečiai – riboti individualiais automobiliais trumpam laikui atvykstančių žmonių srautą, pakviečiant rinktis patrauklias alternatyvas.
Vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai kinta priklausomai nuo sezoniškumo. Sulaukiant didelio lankytojų srauto, t. y. vasarą, mokestis siekia 30 eurų, o šaltuoju sezonu – 5 eurus.
Praėjusiais 2022 metais vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą surinkta 2 mln. 630 tūkst. 800 eurų. 2020 bei 2019 metais ši rinkliava sudarė 22–23 proc. visų Neringos savivaldybės biudžeto pajamų. Nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą atleidžiamos tik elektra varomos transporto priemonės.
Savivaldybės atstovė S. Vaišvilaitė negalėjo tiksliai nurodyti, kam konkrečiai skiriamos vietinės rinkliavos lėšos. Ji pabrėžė, kad įstatymo numatyta tvarka dar nuo 1996 metų rinkliavos pinigai pridedami prie bendro Neringos savivaldybės biudžeto ir yra naudojami savivaldybės darbams finansuoti bei niekada nebuvo skiriami tik saugomai teritorijai tvarkyti.
Rinkliava dalintis su Kuršių nacionaliniu parku nenori
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser pabrėžia, kad visas mokesčio pavadinimas yra „Rinkliava už įvažiavimą mechaninėmis transporto priemonėmis į saugomą teritoriją“.
„Tas žodis „saugoma teritorija“ šnekamojoje kalboje prigijo kaip trumpinys „už ekologiją“, kadangi visas pavadinimas gana ilgas. Bet svarbiausia jo dalis ta, kad rinkliava renkama būtent už įvažiavimą į saugomą teritoriją“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sakė A. Feser.
Parko direkcijos direktorė prisimena, kad įvedus rinkliavą iš pradžių ją buvo siūloma administruoti nacionalinio parko vadovams, tačiau šie atsisakė, nes „nematė poreikio, tik naštą“. Dėl to rinkliavos vadyba atiteko Neringos miesto savivaldybei, tačiau iki šiol nėra numatyto reglamentavimo, kur surinktos lėšos gali būti naudojamos.
„Paskutinį dešimtmetį buvo daug Aplinkos ministerijos, Saugomų teritorijų tarnybos, direkcijos bandymų pasiekti, kad bent nedidelis procentas šios rinkliavos tektų nacionalinio parko reikmėms, kurios pagal parko direkcijos nuostatus yra tiesiogiai susijusios su gamtos bei kultūros paveldo vertybių apsauga ir tvarkymu. Natūralu, kad savivaldybė tam labai priešinosi, nes jai taip pat reikalingos lėšos kurorto tvarkymui“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sakė A. Feser.
Parko direktorė pabrėžia, kad nors miesto savivaldybė ir rūpinasi kultūros paveldu, tai nėra kurorto prioritetas. Pasak jos, parko direkcijai tenka ieškoti kitų finansavimo šaltinių, nors dauguma įstaigos išlaidų susijusios su teritorijos pritaikymu lankytis joje, rekreacinės infrastruktūros įrengimu ir priežiūra, aplinkosauginiu švietimu bei panašiomis reikmėmis.
„Šis mokestis patenka į bendrą savivaldybės katilą ir yra naudojamas daugybei dalykų, kurie aptarnaujant ir užimant gausų poilsiautojų kiekį tikrai dideli. Bet šiuo metu direkcijai tenka ieškoti kitų finansavimo šaltinių, įvairių tarptautinių ir nacionalinių programų bei projektų. Tai nėra lengva, reikalauja didžiulių administracinių kaštų. O po to mūsų įrengtos infrastruktūros privalumais Neringos kurortas mielai vilioja lankytojus atvykti“, – pasakoja parko darbuotoja.
A. Feser nuomone, šiai rinkliavai turėtų būti nustatytas griežtesnis reglamentavimas, pagal kurį būtų privaloma dalį lėšų skirti gamtos tvarkymo darbams, ekologinėms reikmėms ir gamtinės teritorijos pritaikymui lankytojams. Šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija gali pretenduoti tik į savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programą, čia konkuruoja ir su kitomis įstaigomis.
„Direkcija parašė paraišką šiai programai, joje buvo prašoma paplūdimių persirengimo kabinose įrengti vaizdinę medžiagą, pasakojančią apie išskirtinę Kuršių nerijos gamtą, kraštovaizdį, skatinančią gamtos apsaugą ir atsakingą elgesį joje. Tačiau ši paraiška nebuvo finansuota. Juk tiek daug žmonių galėjo susipažinti su šios unikalios vietos vertybėmis, tačiau savivaldybei tai nėra svarbu ir toliau kabinose reklamuojamas vanduo, ledai, telefonai ir pan.
Vienintelis projektas, kuris jau keleri metai nebekelia diskusijų ir yra finansuojamas, tai kopų apsauga, tiksliau, kopų sargų darbas vasaros sezono metu. Šis savivaldybės indėlis į gamtos apsaugą labai džiugina, nors pirmais metais teko daug įrodinėti, kad to tikrai reikia. Šiemet parko direkcijai skirta 20 000 eurų“, – prisimena parko direktorė.
Didžiąją dalį gamtosauginių darbų direkcijoje finansuoja Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos rėmimo programa. Papildomų lėšų direkcijos darbuotojai surenka reguliuodami srautus Naglių pažintiniame take, siūlydami įvairias edukacijas, žygius, ekskursijas, parduodami lankytojų bilietus. Praėjusiais metais ši suma siekė 121 tūkst. eurų.
Kuršių nerijos parkui lėšų trūksta: kiekvienų metų laukiame su rizika
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Dalia Juškevičienė sutinka, kad savivaldybės finansuojami sezoniniai kopų prižiūrėtojai yra itin naudinga pagalba direkcijai. Vis dėlto, jos nuomone, trūksta pinigų gamtotvarkai bei tinkamai įrangai įsigyti.
„Būtų gerai, jei būtų skiriama daugiau lėšų mūsų vykdomai gamtotvarkai: pievoms šienauti, smėlio gaudyklėms įrengti, atviroms buveinėms palaikyti. Jei kasmet būtų nustatyta tam tikra suma, kuri būtų skiriama, tai faktas, kad tai žymiai prisidėtų prie gamtinių vertybių išsaugojimo.
Mes kiekvienų metų laukiam su rizika, nes nežinom, ar mums skirs finansų, ar neskirs. Kasmet turim įdėti labai daug pastangų, kad įrodytume, jog tie pinigai mums tikrai reikalingi, o mūsų veikla – svarbi. Tikrai būtų lengviau, jei savivaldybė privalėtų mums skirti tam tikrą dalį pinigų“, – kalbėjo D. Juškevičienė.
Biologė pabrėžė, kad gamtiškai jautrioje vietoje esančiam Kuršių nerijos parkui reikalinga specifinė, teritorijai pritaikyta technika. Jos neturint sunkėja darbuotojų veikla, sumažėja efektyvumas.
„Pavyzdžiui, nupjautai žolei surinkti reikia tam tikrų agregatų. Kadangi tokių įrankių neturime, tai mums kainuoja daug laiko sąnaudų, nes tuos darbus daromės rankiniu būdu. Kartu mažesni ir nudirbami plotai; jei turėtume technikos, mūsų pajėgumai būtų didesni“, – vardino specialistė.
D. Juškevičienė taip pat išskyrė ir Kuršių nerijoje vykdomų tyrimų svarbą. Jos teigimu, įvairios studijos leidžia daug sužinoti apie vietines rūšis, o surinkta informacija padeda daryti gamtai palankesnius pokyčius.
„Mes kiekvienais metais atliekam tyrimus, bet vėlgi, juos finansuojame iš Naglių gamtinio tako rinkliavos sezono metu. Faktas, kad visi tyrimai mums labai aktualūs ir mes iš jų daug ką sužinome, be to, ta – ir mokymai Lietuvos mokslininkams.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais darėme samanų tyrimą, šiemet – kerpių. Tokių tyrimų metu Lietuvoje randama naujų rūšių. Juos atlikę mokslininkai teikia rekomendacijų parkui, kokią gamtotvarką vykdyti, kad būtų pagerinta saugomų rūšių būklė, tad tyrimų finansavimas tikrai žymiai prisidėtų prie mūsų darbų“, – pasakojo parko įvairovės skyriaus vedėja D. Juškevičienė.
Savivaldybė situacijoje spragų neįžvelgia
Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė savo ruožtu įvardija, kad vietinė rinkliava renkama vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu ir patenka į bendrą Neringos savivaldybės biudžetą. Surinktos lėšos naudojamos kurortinei infrastruktūrai prižiūrėti ir vystyti: paplūdimių gelbėtojų tarnybai užtikrinti, kultūrinių ir sporto iniciatyvoms finansuoti, kurortui apželdinti. Specialistė atkreipia dėmesį ir į dvi naujai įrengtas viešas lauko sporto aikšteles Juodkrantėje bei plečiamą stacionarių viešųjų tualetų tinklą. Dalis mokesčio pinigų taip pat skiriama Mėlynosios vėliavos programai įgyvendinti.
„Kai paplūdimiams suteikiama teisė iškelti Mėlynąją vėliavą, tai reiškia, kad apdovanojimo metu jie atitiko daugybę griežtų aplinkosaugos, švietimo, saugos ir prieinamumo kriterijų. Tam turi būti užtikrinama paplūdimių švara, pakankamas prižiūrimų šiukšliadėžių (konteinerių) skaičius, konteineriai perdirbamoms atliekoms, pakankamas tualetų skaičius, draudžiamas nesankcionuotas stovyklavimas ar transporto priemonių eismas, sąvartynai ir pan.“, – vardijo S. Vaišvilaitė.
Vienas iš Mėlynosios vėliavos paplūdimių – Palangos Birutės parko paplūdimys. Priešingai nei Neringos savivaldybėje, Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva teigia, jog už šio paplūdimio ruožo priežiūrą atsakingi Birutės parko darbuotojai, o Palangoje renkama „pagalvės mokesčio“ rinkliava nėra skiriama paplūdimiui prižiūrėti.
Be to, Neringos savivaldybės atstovė pabrėžė, kad nedidelei Neringos bendruomenei (2022-ųjų gruodžio 31 d. duomenimis, Neringoje gyvenamąją vietą buvo deklaravęs 5341 asmuo) tenka rūpintis infrastruktūra, kuri skirta aptarnauti daugiau nei pusę milijono lankytojų per metus.
„Miesto tvarkymo ir priežiūros darbams (BĮ „Paslaugos Neringai“) praėjusiais metais skirta 3 mln. 98 tūkst. 400 eurų – tai ir viešųjų erdvių, viešųjų tualetų priežiūra, gelbėtojų komandos išlaikymas ir pan. Vasaros metu papildomų lėšų skiriama ir Neringos pirminės sveikatos priežiūros centrui – greitosios medicinos pagalbos postui išlaikyti ir ambulatorinei gydytojo pagalbai teikti po šeimos gydytojų darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sakė savivaldybės atstovė spaudai.
Kuršių nerijos parko direkcijos direktorė A. Feser pastebi, kad S. Vaišvilaitės minimą savivaldybės Aplinkos apsaugos biudžeto programą papildo lėšos iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (SAARSP). SAARAP nuostatuose numatyta, kad lėšos gali būti skiriamos Aplinkos kokybės gerinimo ir aplinkos apsaugos priemonėms, tarp jų ir bevariklių transporto priemonių infrastrūktūrai gerinti; atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonės; visuomenės švietimo ir mokymo aplinkosaugos klausimais priemonėms; želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, būklės stebėsenos, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, inventorizacijos priemonėms.
Audito išvada: nėra numatyta rinkliavos administravimo tvarka
Trūkumus sistemoje pastebėjo ir Neringos savivaldybės kontrolės ir audito taryba. 2019 m. vykdyto Vietinės rinkliavos už įvažiavimą į saugomą teritoriją audito duomenimis, nėra nustatyta vietinės rinkliavos administravimo tvarka, kurioje būtų numatytos įstaigoms priskirtos vietinės rinkliavos surinkimo funkcijos, atsakomybė, atskaitomybė, kontrolė, vietinės rinkliavos apskaita ir ataskaitų pateikimas.
Prie rekomendacijų skilties audite Neringos savivaldybės direktoriui buvo įtrauktas punktas užtikrinti įstaigų strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų tikslų įgyvendinimą, veiklos teisėtumą, efektyvumą, skaidrumą, turto apsaugą, įstaigose privaloma sukurti vidaus kontrolės sistemą pagal nustatytus rizikos veiksnius, užtikrinti, kad turtas ir lėšos būtų apsaugoti nuo iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ir kitų veiksmų.
Abejoja, ar mokestis sprendžia taršos klausimą
Ekonomistas Algirdas Bartkus abejoja Neringos savivaldybės argumentacija dėl Neringos vietinės rinkliavos dydžio. Jo teigimu, savivaldybė neteisingai motyvuoja mokesčio priežastis riboti automobilių srautą. Pasako jo, tokios priemonės „neturi nieko bendro su taršos mažinimu“.
Mokslininko nuomone, mokestis taršos problemos nesprendžia, nes neskatina visuomenės keisti savo elgesio. Pasak ekonomisto, automobilių sukeliamą taršą reikėtų spręsti valstybiniu lygmeniu, o Neringos savivaldybei linki mokestį „argumentuoti tinkamai“.
„Vienos savivaldybės atstovai ieškojo būdų, kaip padidinti įplaukas į kasą, – paėmė ir sugalvojo naują arba papildomą rinkliavą. <...>. Kas yra keista, kalbant apie visą šitą reikalą, tai argumentacija. Užuot nurodę, jog pabrango apsirūpinimas absoliučiai visomis priemonėmis, jie sako, kad tai neva kažkoks mokestis, skirtas taršai mažinti“, – sakė A. Bartkus.
Anot pašnekovo, rinkliavos į Neringą sukūrimas iš principo neturi nieko bendro su taršos mažinimu.
„Tai, kad žmogus atvažiuos su taršia transporto priemone, o labai didelė dalis Nidos klientų yra asmenys, kurie vairuoja itin taršias ir daug degalų sunaudojančias transporto priemones, tai nepakeis šitų asmenų elgesio, – argumentuoja A. Bartkus ir apibendrina: – Automobilis ir toliau liks statuso elementu, demonstracija to, kad gali išleisti daugiau pinigų. Transportas turėtų būti apmokestinamas kiek kitaip, jei mes norime redukuoti taršą.“
Tokio tipo rinkliava Lietuvoje – vienintelė
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė sako, kad tokių mokesčių, kai savivaldybė renka rinkliavą už įvažiavimą, daugiau Lietuvoje nėra. Jos duomenimis, 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose Lietuvoje taikomas valstybinių parkų lankytojo bilietas, tačiau jo įsigijimas savanoriškas. Lankytojai pirkdami bilietą išreiškia savo pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės, lankomos vietos, pažintiniai takai, kad stovyklavietėse nebūtų šiukšlių.
Kitas kurortuose dažnai taikomas „pagalvės mokestis“ yra privalomas kiekvienam lankytojui, jo suma svyruoja 1–2 eurai. Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Kristina Citvarienė teigia, kad šios rinkliavos lėšomis stengiamasi puoselėti miestų infrastruktūrą, pinigai investuojami į želdynus – estetiniam kurorto grožiui ir tvarkai palaikyti. Jos teigimu, pagal Rinkliavų įstatymą kiekviena savivaldybė tarybos sprendimu mokesčio dydį gali keisti.
Pavyzdžiui, Palangos savivaldybės atstovė spaudai T. Zaiceva pasakoja, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi Palangos miesto viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra lėšos panaudojamos išskirtinai turizmo reikmėms bei rinkodarai, kurorto viešosios erdvėms tvarkyti, kultūriniams renginiams organizuoti ir kt.: atnaujintas Palangos turizmo informacijos centras, dalis lėšų tenka miesto aplinkos tvarkymo darbams, viešiesiems tualetams paplūdimiuose ir priekopėje įrengti bei prižiūrėti, taip pat želdiniams, komunalinėms atliekoms iš pajūrio išvežti.
