Į Kauną atvykstantiems ukrainiečiams buvo numatyta vienų metų 99 proc. lengvata kelionėms viešuoju transportu. Ja pasinaudoti galėjo visi į Kauną atvykę nuo karo bėgantys Ukrainos piliečiai.
Tačiau jau kuris laikas dalis pirmųjų pabėgėlių Kaune ėmė skaičiuoti antruosius metus, todėl galiojusios lengvatos neteko. Neseniai posėdžiavusi Kauno taryba nusprendė lengvatą pratęsti ir atvykusiems dar 2022-aisiais.
Kaune nuo pernai kovo su 12 metų dukryte ir 84 metų mama gyvenanti kijevietė Natalija Chernichko sakė, kad jai ši lengvata jau nebuvo itin aktuali, nes dirba nuotoliu toje pačioje darbovietėje, kur dirbo ir iki karo. Ji yra ukrainiečių IT kompanijos produktų vadybininkė.
„Tačiau toms moterims, kurioms tenka kasdien vykti į darbą mieste, tai didelis palengvinimas, – sakė ji. – Mano dukra važiuoja troleibusu į mokyklą, tačiau jos bilietas jau yra su nuolaida, nes ji moksleivė. Bet toms moterims, kurioms reikia anksti ryte važiuoti į darbą ir kartu dar vyksta vienas ar du vaikai, labai jautėsi tos papildomos išlaidos.“
Pasak ukrainietės, dauguma jos likimo sesių Kaune dirba nekvalifikuotus darbus, kurie ir taip mažai apmokami, todėl papildomos išlaidos joms skausmingos.
N.Chernichko iš Kijevo pasitraukė kovo mėnesį – pradžioje bėgo su vaiku ir sena motina į Ukrainos sostinės priemiestį pas giminaičius, tačiau pradėjus ryškėti karo nusikaltimams Bučoje priėmė sprendimą vykti į Lietuvą.
Pagalbą Kaune jai pasiūlė pažįstami žmonės, jie užleido šeimai privataus namo, kuriame niekas negyveno, dalį.
„Esu nepaprastai dėkinga šiems žmonėms, jie taip pat nuolat prisideda parama, siunčiama į Ukrainą“, – sakė moteris. Ji labai džiaugiasi ir „Herojaus“ mokykla, kurią lanko dukrelė.
„Smagu, kad dukra gali mokytis ukrainietiškai. Ji mokosi ir lietuvių kalbos. Aš taip pat mokausi kalbėti lietuviškai, jau susikalbu parduotuvėje, turguje, ketinu laikyti kalbos egzaminą.
Nemanau, kad atvykę ukrainiečiai piktnaudžiauja parama, kaip tik visi stengiasi nebūti vien našta“, – pasakojo N.Chernichko.
Apie ateities planus moteris stengiasi negalvoti, ji yra išsiskyrusi. N.Chernichko prisipažino, kad vienu metu svarstė grįžti į namus, bet tada Kijeve prasidėjo elektros atjungimai, todėl pabijojo, kad bus per sunku vienai rūpintis ir dukra, ir ligota motina karo paveiktame mieste.
Paklausta, kaip vertina pasigirstančias kalbas, kad kauniečiai turi mokėti už transportą, o štai ukrainiečiams viskas nemokamai, N.Chernichko sakė, jog su tokiais žmonėmis jai neteko susidurti.
„Atvirkščiai, visi Kaune labai nori padėti, labai daug jaučiu atjautos, empatijos aplinkoje“, – kalbėjo Kaune jau antrus metus gyvenanti ukrainietė.
Gali kreiptis ir dėl socialinės paramos
Martynas Matusevičius, Kauno savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas:
„Ukrainiečiams nuo karo pradžios išduoti 9649 lengvatiniai bilietai. Elektroninio bilieto visa – 365 dienų – kaina yra 275 eurai.
Savivaldybė ir toliau skiria vienkartinę išmoką nuo karo Ukrainoje pabėgusiems žmonėms. Jos dydis vienam asmeniui siekia 147 eurus, o kiekvienam papildomam šeimos nariui skiriama dar po 49 eurus. Nemokamas maitinimas, darželiai ir mokyklos taip pat teikiami 1303 vaikams iš Ukrainos. 285 jų – darželinukai, 1018 – vyresnių klasių moksleiviai, lankantys bendrojo ugdymo įstaigas.
Dokumentus susitvarkę ukrainiečiai gali kreiptis dėl piniginės socialinės paramos, kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, būsto nuomą.“
