Dviračiai ir paspirtukai pradingsta per kelias sekundes
„GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas sako, kad vagims lengviausiu grobiu tampa dviračiai ar paspirtukai, palikti viešosiose erdvėse – automobilių stovėjimo aikštelėse, šalia pastatų įrengtose dviračių saugyklose, stovuose.
„Vagišiai paprastai renkasi jiems „patogias“ vietas. Dažniausiai tai yra nesaugomos vietos, kur nėra didelių žmonių srautų ar vaizdo stebėjimo kamerų, o dienos metu ten nėra pakankamai šviesu“, – aiškina jis ir prisimena atvejį, kai pavyko vagišių pagauti už rankos, kol jis dar nepradėjo nešvarių darbelių.
„Naujame verslo centre vis lankydavosi vienas ir tas pats asmuo, kuris apsaugos darbuotojui kėlė įtarimą, mat nesielgė, kaip įprastai elgiasi tame pastate dirbantys žmonės – visur vaikščiojo, apžiūrinėjo patalpas. Po kelių savaičių jis atvyko su įrankiais ir nuėjo tiesiai į požeminį garažą, kur ir buvo sulaikytas, o įrankiai pasufleravo, kad vyras planavo dviračių vagystę, nes jie buvo saugomi būtent garaže“, – pasakoja Ž. Bukauskas.
Anot specialisto, tokie scenarijai, kai vagys dažnai lankosi naujai pastatytame verslo centre, kad susipažintų su automobilių stovėjimo aikštele, dviračių saugojimo infrastruktūra, ganėtinai dažni.
„O tuomet, pasitaikius progai, vagys nukerpa dviračių užraktus ir viskas. Būna, kad vagys darbuojasi dviese. Vienas atvažiuoja – neretai dviračiu – nukerpa užraktą, o kitas pasiima svetimą dviratį ir juo nuvažiuoja“, – pasakoja specialistas.
Vis tik dar atidesni turėtų būti gyvenantieji daugiabučiuose, kur žmonių srautas, ypač dienos metu, yra kur kas mažesnis nei verslo centruose, tad ir pamatyti vagystės atvejį beveik nėra galimybių. Kaip sako pašnekovas, turtas gali dingti ir per keletą akimirkų. Ypač jei bendros erdvės nėra apsaugotos stebėjimo kameromis ar kitomis apsaugos sistemomis.
„Buvo atvejis, kai dviratis dingo per keliolika minučių, vos jį palikus. Vienas mūsų klientas grįžo namo papietauti, dviratį paliko laiptinėje. Pavalgęs dviračio neberado – vagišiai spėjo jį nugvelbti. Stebėjimo kamerų laiptinėje nebuvo“, – priduria Ž. Bukauskas.
Ne visos spynos atbaido vagišius: kaip pasirinkti?
Pašnekovas tikina, kad ilgapirščiams užkirsti kelią pirmiausia turi patys savininkai, vadovaudamiesi paprastais saugumo patarimais. Pradėti reikėtų nuo elementariausios apsaugos priemonės – užrakto, tačiau ir jis turi būti tinkamas.
„Dviračius būtina rakinti tam, kad vagims atsirastų bent minimali kliūtis. Mūsų patirtis rodo, kad trosiniai užraktai yra vieni lengviausiai įveikiamų. Juos nukirpti galima vos per kelias sekundes. Kur kas patikimesni yra grandininiai užraktai arba U formos spynos. Šiuos užraktus vagys gali arba nupjauti elektriniu pjautuvu, arba bandyti atsukti spyną, tad ilgapirščiams tenka kur kas daugiau pavargti. O tai reiškia, kad vagys turės ilgai ir nuobodžiai prie dviračio krapštytis, sukeldami ir daugiau įtarimų aplinkiniams, tad didėja tikimybė, kad ilgapirščiai bus sustabdyti“, – sako jis.
Be to, specialisto teigimu, šiuolaikinės sistemos siūlo įvairiausių apsaugos sprendimų, tarkime, GPS sekiklius. Jie įprastai būna naudojami su SIM kortele, o dviračių stebėjimui naudojama speciali judančių objektų stebėjimo aplikacija, tad net dviračiui dingus yra galimybių jį susekti.
Taip pat galima dviračio rėmą pažymėti ir užregistruoti policijoje. Taip pažymėtus dviračius vagims kur kas sunkiau parduoti ir lengviau surasti pareigūnams. Vilniaus apskrities policija rekomenduoja dviratį registruoti internetinėje svetainėje pazymetas.lt arba Lietuvos dviračių registro tinklapyje, kur ir bus suteiktas specialus kodas. Tačiau, anot pašnekovo, reikėtų įvertinti ne tik kaip, bet ir kur paliekate savo dviratį ar paspirtuką.
Dingsta ir iš balkonų, ir iš požeminių garažų
Apsaugos specialistas vardija vietas, kuriose dviračių ir paspirtukų savininkai savo turto palikti neturėtų: „Nepalikite dviračių ir paspirtukų atvirose vietose, lauke, tiesiog prie pastatų ar kur nors daugiabučių kiemuose, parkuose. Taip pat neapsaugotose laiptinėse, požeminiuose garažuose, antžeminėse stovėjimo aikštelėse. Jeigu turtą vis tik tenka ten palikti, dviratį svarbu patikimai prirakinti. Jeigu yra galimybė, savo turtą palikite specialiai dviračiams įrengtose saugyklose. Taip rizika netekti dviračio kur kas sumažėja.“
Ir perspėja daugiabučių gyventojus – net jei dviratį paliekate, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, saugioje namo teritorijoje, jūsų turtas gali tapti lengvu taikiniu ilgapirščiams.
„Būna, kad žmonės dviračius palieka požeminiuose garažuose ar tiesiog šalia daugiabučių esančiose stovėjimo aikštelėse, manydami, kad tai yra saugu, nes šios erdvės yra uždaroje namo teritorijoje. Iš tiesų tai yra dažniausiai „apšvarinamos“ vietos, iš kurių dviratį nugvelbti labai paprasta. Aplinkiniai į ant dviračio išvažiuojantį tiesiog žiūrės kaip jo savininką. Tas pats galioja ir daugiabučių namų laiptinėms – nesvarbu net tai, kad patekimas į jas ribojamas“, – aiškina pašnekovas.
Ž. Bukauskas pastebi, kad dažnai daugiabučių gyventojai dviračius laiko ir balkonuose. Tačiau to šiukštu nevertėtų daryti pirmuosiuose aukštuose gyvenantiems žmonėms, mat jų turtas gali tapti lengvu grobiu ilgapirščiams.
Trumpa atmintinė dviratininkams:
– Pasirinkite tinkamą, saugią spyną – geriausia patikimos U formos arba grandininius užraktus.
– Nepalikite savo turto prastai apšviestose, atokiose vietose, pro kurias praeina mažas žmonių srautas.
– Dviračių net trumpam nepalikite vagims lengvai prieinamose vietose: neapsaugotose požeminėse ar antžeminėse stovėjimo aikštelėse, pirmųjų aukštų balkonuose, terasose, laiptinėse.
– Jeigu yra galimybių, stenkitės savo turtą palikti vietose, kurios apsaugotos vaizdo stebėjimo kameromis ir kitomis saugumo priemonėmis, pavyzdžiui, dviračių saugyklose.
– Dviračius pažymėkite specialiu žymėjimu ir užregistruokite policijoje – taip vagims jūsų turtą bus sunkiau parduoti, o policijai – lengviau surasti.
