Susisiekimo ministerija užsimena apie tai, jog dar nėra priimta jokių konkrečių sprendimų, tačiau įdomu, kas yra tokios idėjos tikrieji iniciatoriai.
„Manau, kad tai galėtų būti su kelių statybomis, jų priežiūra susiję asmenys, nes statybos, ištekliai, pajamos, o pastačius kelią, jo aptarnavimas yra pajamų šaltinis. Tai yra suinteresuotas žmogus.
Lygiai taip pat, jeigu miestas pastato areną, o paskui atsiranda jo tvarkytojas, operatorius, jis už tai gauna pajamas. Statytojas gauna žymiai didesnes pajamas ir tam tikrą laiką neblogai gyvena“, – sako V.Sadauskas.
Pašnekovas neabejoja, kad tikrieji šios pataisos iniciatoriai yra kelininkai, kurie yra atsakingi už kelių statybą ir jų priežiūra.
„Matote, kelininkų yra labai platus spektras. Tikrasis iniciatorius gali būti susijęs su visais. Kelininkas gali būti ir tas, kuris tiesia kelią, kuris jį prižiūri ar projektuoja. Jų visuma, natūralu, yra verslininkai ir jie yra suinteresuoti pastatyti tam tikrą kelią.
Kai verslininkas tai daro – turi pajamų, gali nusipirkti naujus automobilius, gal malūnsparnį. Ir jie visais įmanomais būdais stengiasi uždirbti“, – teigia Vairuotojų sąjungos prezidentas.
Jis kelia klausimą, ar Lietuvoje trūksta kelių, jeigu jų tinklas ir taip yra platus. „Šis klausimas yra esminis. Lietuvoje kelių tinklas yra ganėtinai didelis, bet pradėkime kalbėti apie jų kokybę.
Kai kalbėjome iki 2000-ųjų ar 1990-ųjų metų, tuomet kelių kokybė, lyginant su aplinkinėmis šalimis, pavyzdžiui Lenkija, aš jau nekalbu apie Baltarusiją, Latviją ar Estiją, mūsų keliai buvo 100 kartų geresni negu yra dabar“, – įžvalgomis dalinasi V.Sadauskas.
Pašnekovui kyla ir daugiau klausimų apie galimą pakeitimą, pavyzdžiui, ar kelio būklė priklausys nuo to, jis bus mokamas ar ne, kaip bus tiesiami privatūs keliai?
„Ar nuo to, jog privatus kelias bus mokamas ar ne, priklauso kelių būklė? Sunku pasakyti, jeigu jį nuties naujoje vietoje, tuomet prasideda klausimai: kaip bus išimama žemė? Ar šalia to kelio bus užtikrinamas kitų vairuotojų pravažiavimas? Ar naujas kelias bus perduodant senąjį privatininkams?“, – kelia klausimus V.Sadauskas.
Vairuotojų sąjungos prezidentas prisimena ir Lietuvoje kilusį skandalą dėl naujai išafsaltuoto kelio šalia buvusio premjero Sauliaus Skvernelio namų.
„Puikiai prisimename vieną keliuką, kur vienas patarėjas vieną buvusį ministrą apkaltino būnant vagimi ir už valstybės pinigus pasidarius sau keliuką. Kokia tikimybė, kad kažkas darys mokamą kelią ten, kur jis nėra pelningas? Kad kelias būtų pelningas, jis turi būti tiesiamas tame maršrute, kur visi važiuoja“, – tikina V.Sadauskas.
Vakaruose yra valstybių, kurios turi mokamus kelius, o tuos, kurie nesutinka susimokėti, nukreipia kitais maršrutais. Lietuvoje taip pat kalbama apie jau esamų kelių rekonstrukciją, o tų ruožų apmokestinimas turėtų suteikti sąlygas turėti gerenės kokybės kelią.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje iškyla mokamo kelio apvažiavimo problema, nes apvažiuoti kokį ruožą reikės žymiai ilgesniu keliu.
„Švedijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse galima tokį dalyką padaryti. Jų pagrindinis kriterijus – važiuojant aplinkkeliu negali būti apmokestinama daugiau nei 15 proc. kelio ruožo.
Pavyzdžiui, jeigu dabar apmokestintų kelią Vilnius – Klaipėda arba Vilnius – Kaunas ir sakytų: „Tie vilniečiai, kurie nori važiuoti į Kauną, gali važiuoti aplinkui.“ Tai jie važiuotų į Širvintas, paskui į Ukmergę ir atstumas būtų beveik dvigubai, kitur gal dar kelis kartus didenis, o ne 15 proc.“, – teigia V.Sadauskas.
Vairuotojų sąjungos prezidentas iškelia ir moralės klausimą, ar tai būtų visų vairuotojų atžvilgiu. Kelias buvo nutiestas už visų mokesčių mokėtojų pinigus, o atnaujinus kelią jis būtų privatizuotas. Jis sutinka, kad pati idėja yra įdomi, tačiau ją reiktų detaliau pristatyti visuomenei.
„O koks bus mokestis? Vienkartinis ar dalinis metinis? Idėja kaip ir įdomi, tačiau pristatant ją visuomenei reiktų detalizuoti nuo A iki Z. Tada ir mums diskutuoti būtų lengviau, ir būtų visiems suvokiama“, – siūlo V. Sadauskas.
Šią savaitę Seimo ekonomikos komitetas žada pakeiti konkretesnių detalių apie siūlomą įstatymo projektą, tačiau baiminamasi, kad jis gali sulaukti ne tik pozityvių veiksnių, tokių kaip infrastruktūros pagerinimas, tačiau sukelti ir tam tikrą socialinę įtampą šalyje.
„Natūralu, kad žmonės piktinasi. Pavyzdžiui, kad ir Neringos tarybos nariai, kurie naudojasi tuo pačiu aptrupėjusiu keliu, iki savivaldybės yra keli šimtai metrų, bet sugeba pravažiuoti po 5 tūkst. kilometrų.
Žmonėms yra pikta, kad savivaldybės nariai pelnosi ir ima iš valstybės po dešimtis tūkstančių, ir aiškina, kad to reikia valstybei. Ne. Aš sakau, kad valstybė ir dabar turi lėšų keliams tvarkyti. Panaikinkite tokias savivaldybes, sutaupysite kelis šimtus tūkstančių ir bus idealus kelias už tas lėšas“, – piktinasi ir pats pašnekovas.
Jis sutinka, jog problema yra ne piniguose, o valstybės keliamuose prioritetuose, tačiau šiuo atveju dar trūksta aiškumo.
„Sakykime, kad dabar bus padarytas naujas kelias, kas tą kelią prižiūrės? Ar privatininkas, kuris jį pastatė ir dabar prižiūrės, ar kelių priežiūros tarnybos bus nukreipiamos į šį kelią ir tuomet rajoniniai keliai bus visiškai nevalomi? Jeigu būtų aišku – būtų paprasta. Valstybė turi būti tvarkoma etapais.
Visi mėgsta kalbėti apie „Gyvulių ūkį“, bet kai tik pripuola prie lovio, tada pradeda aiškinti, kad kiaulės yra lygesnės, kiaulei reikia ir keliuko, ir tarybos nario išlaidų, ir patogaus gyvenimo, o visi kiti – darbiniai arkliai – gali pasitenkinti žvyrkeliais ir vežimais“, – politikus kritikuoja V.Sadauskas.
Jo teigimu, svarbiausia, kad idėjos valstybė nesugadintų nepateikusi konkretumo ir sukėlusi žmonių pasipiktinimą dėl netinkamo jos pristatymo visuomenei.
„Kuo mes skiriamės nuo Lenkijos? Kažkada juokiamės, kad ten labai prasti ir nepravažiuojami keliai. Prašau, dabar nuo pasienio iki Varšuvos jūs galite pravažiuoti taupydami kurą. Žmonėms reikia paaiškinti, kad valstybė arba rangovas pastatys mokamą kelią, jūs tuo keliu važiuosite normaliu greičiu, sutaupysite laiko ar dar kažką išlošite.
Tuomet žmonės suprastų tą klausimą, bet jeigu bus sakoma, kad už jūsų pinigus mokėsime privatininkui, o vėliau mokėsite ir jūs, tai iš to nebus jokios naudos ir natūralu, kad jie piktinisis. Žemdirbiai dar ne dėl tokių problemų traktorius į automagistralę išvarydavo“, – tvirtina V.Sadauskas.
Jo manymu, reiktų pagalvoti apie mažesnių kaimų gyventojus, kuriems mokamu keliu reikėtų naudotis ne vieną kartą per dieną.
„Kaimelis negalės nuvažiuoti nuo taško A į tašką B asfaltuotu keliu, dėl to, kad jis dabar nuo Vilniaus iki Molėtų bus mokamas. Kur žmogui reikia du kartus iki parduotuvės nuvažiuoti, mokyklos nėra, ligoninės uždarytos, parduotuvės nėra, pašto skyriai – panaikinti, kaip jam išvažiuoti?
Kiekvieną kartą, norėdamas nuvažiuoti nusipirkti duonos, turės susimokėti už kelią? Ar tada žmogui bus simbolinis mokestis? Kaip, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybėje, gyventojams parkavimas mokamas, bet susimoka simbolinį mokestį“, – dar daugiau klausimų kelia pašnekovas.
Vis dėlto, svarbiausiu klausimu išlieka dabartinė kelių būklė, kuri neramina vairuotojus. Net autostradoje susidariusios provėžos, kurios išduoda, kad dėmesio nėra skiriama pakankamai. Anot pašnekovo viena iš priežasčių gali būti nekokybiškas kelininkų darbas.
„Yra dvi medalio pusės. Kada mes statėme kelius, jie buvo projektuoti tam tikram automobilių srautui ir jų svoriui. Vėliau buvo pradėta remontuoti ir rekonstruoti, vietoj to, kad darytų kapitalinį remontą, tvirtintų pagrindus, dėtų specialius sluoksnius ir naują kokybišką asfaltą.
Tuo metu kelininkams buvo labai geras verslas: perkloji naują dangą, užlieji naują asfaltą ir kas keletą metų vis turi darbo“, – sako Vairuotojų sąjungos prezidentas.
Jis meta akmenuką į kelininkų daržą, kuri turėjo galimybę sutvarkyti kelius ir tai padaryti kokybiškai, bet stengėsi daryti viską kuo staigiau, kad tik galėtų uždirbti. Kritikuoja, jog nėra tinkamai prižiūrimas svorio viršijimas, nors yra už tai atsakingos institucijos.
„Statykite ne greičio matuoklius, o įrangą tiems, kas viršija svorį. Į savaitę man pirmyn ir atgal magistrale Vilnius-Klaipėda tenka važiuoti po vieną ar du kartus, tai matau, kiek postų užima kontrolieriai.
Aikštelės, kurios buvo šalia kelio, beveik visos yra panaikintos. Kalbu apie automatizuotą kontrolę. Jeigu automobiliui leidžiama važiuoti sveriant 40 tonų, o jis važiuoja sverdamas 60 tonų, provėžos liks.
Mes labai rūpinamės, kad vairuotojas greitai nelėktų, bet visiškai nesirūpinam svoriu. Sakoma, kad jeigu oro temperatūra viršija dvidešimt kelis laipsnius – reikia stabdyti sunkiasvorio transporto eismą ir leisti tik naktį, kai oro temperatūra nukrenta. Tose šalyse, kurios rūpinasi savo kelių danga, sunkiasvorio transporto per karščius nesutiksi“, – teigia V.Sadauskas.
Jis paaiškina, kad esant karštam orui, asfaltas tampa lydus, tai yra, pasidaro minkštenis, nei įprastai. Važiuojant tokiu keliu gali pakilti ir padangų slėgis, o sunkiasvoris transportas jį suspaudžia ir kelias įdumba. Tai, kad tokia eismo stabdymo procedūra nėra taikoma, anot pašnekovo, gali būti susijusi su vežėjais.
„Yra kita verslininkų pusė – vežėjai, kurie irgi yra susiję su kelininkais, ir jie sako, kad jų verslas sustos. Visai Lietuvai yra svarbiau turėti kokybišką kelią, bet iš kitos pusės, ekonomika irgi labai reikalinga. Jeigu vairuotojas važiuos naktį, gal jam reikės mokėti viršvalandžius, o verslininkas to nenori“, – sako V.Sadauskas.
Pasak jo, Lietuvoje vis dar gaji ir monopolijos sistema, o politikai nesugeba tinkamai valdyti ir priimti atsakomybės už savo veiklą, yra „gražūs ir pūkuoti“ tik tada, kai problema jų neliečia. Vis dėlto, pats pašnekovas sako, jog įvestas kelių mokestis galėtų būti patogus, tačiau abejoja jo nauda aplinkiniams.
„Jeigu padarytų mokamą kelią iš Vilniaus į Klaipėdą ir jį sulopytų, kadangi aš važiuoju kasdien, man būtų tikrai patogu, aš juo naudočiausi ir neieškočiau alternatyvų važiuoti per rajoną. Bet jeigu tiems, kurie gyvena šalia magistralės ir jiems važiuoti į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą nelabai reikia, o tas atstumas kainuotų penkis eurus, tai norint nuvažiuoti duonos, jau kils nepatogumas“, – tvirtina vairuotojų sąjungos prezidentas.
Jis mano, kad tokiu atveju būtų pasiūlyta išeitis planuoti savo laiką ir keliones, vykti tuo keliu ne kasdien, o kartą per savaitę. Jo teigimu, įstatymas turi daug niuansų, tačiau pasikartoja, kad šiuo metu svarbiausias – pateikimas visuomenei.
„Žiūrint, kaip tas projektas bus pateiktas realizacijai. Popieriuje jis gali atrodyti gražiai. Jeigu bus atsakyta į visus klausimus, tai gali būti labai gerai. Lenkijoje padaryti autobanai, mokestis sąlyginai nedidelis, gali įsigyti metinį mokestį ir didelių problemų nėra.
Vokietijoje ir Švedijoje yra tam tikros mokamų kelių atkarpos, bet šalia yra keliukas, kuris yra tokios pačios kokybės, tačiau jame važiuosi iki 90 km/h greičiu, o magistralėje 120–130 km/h. Vokietijoje kai kur greitis yra neribojamas“, – pasakoja V. Sadauskas.
Jis priduria, kad taip yra išlošiama laiko, tačiau jeigu vairuotojas nori sutaupyti, gali rinktis važiuoti nemokamu keliu ir papildomai sugaišti ne daugiau pusvalandį. Jeigu tokia tvarka Lietuvoje įsigaliotų, visi keliai, pasak jo, turėtų gauti vienodai gerą priežiūrą, o ne tik tie, kurie yra mokami. Taip vairuotojams būtų suteikama daugiau alternatyvų.
