Kaip nurodoma pranešime, byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ atsisakymo išduoti (pakeisti) pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą pagrįstumo ir teisėtumo.
Buvo nustatyta, kad pareiškėjui 2011 m. liepos mėn. Jungtinėje Karalystėje buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio galiojimas pasibaigė 2016 m. rugsėjo mėn. Pareiškėjas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką grįžo nuolat gyventi 2014 m. balandžio mėn. ir nuo šios datos jis deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Asmuo į VĮ „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo kreipėsi 2021 m. rugsėjo mėn., t. y. tuomet, kai pareiškėjo turėtas vairuotojo pažymėjimas nebegaliojo ir Jungtinė Karalystė, išdavusi jam vairuotojo pažymėjimą, jau buvo išstojusi iš Europos Sąjungos. Tokiu atveju vairuotojo pažymėjimui išduoti taikoma procedūra, skirta ne Europos Sąjungos ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje išduotų vairuotojų pažymėjimų keitimui.
Teismas pažymi, kad motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse yra nustatyta, jog pasikeisti pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą galima tuomet, kai jo galiojimas pasibaigia gyvenant Lietuvoje arba jį pateikus per vienus metus nuo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.
Pareiškėjas teigė, kad jo konkrečiu atveju tikslinga vienerių metų terminą pradėti skaičiuoti nuo sužinojimo apie negaliojantį vairuotojo pažymėjimą dienos, t. y. 2021 m. balandžio 27 d.
LVAT, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčijamas atsakovo atsisakymas išduoti vairuotojo pažymėjimą atitinka Lietuvos teisės reikalavimus.
LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas į VĮ „Regitra“ kreipėsi praleidęs vienerių metų terminą nuo atvykimo nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką dienos ir padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
