Pagal parengtą projektą, dyzelinas kasmet brangtų po 4,5 cento, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Skeptikai mano, kad tai didins infliaciją, Lietuva taps nekonkurencinga degalų rinkoje, neskatins persėdimo į naujesnius automobilius ar viešąjį transportą.
Pasigenda aiškių rodiklių
„Statistika rodo, kad kažkas su degalų kainodara ir apmokestinimu yra negerai. Nuo 2005 metų degalų vartojimas Lietuvoje paaugo beveik 50 proc.“ – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ atkreipė dėmesį Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Nors Lietuva turi tikslus mažinti degalų vartojimą, taip pereinant prie žaliosios ekonomikos, tačiau degalų vartojimas tik auga. Kaip kalbėjo jis, šiuo metu dyzelino kaina Lietuvoje yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Tarkime, balandžio trečios savaitės duomenimis, dyzelinas buvo pigesnis tik Maltoje ir Bulgarijoje. Kaimyninėse šalyse, tarp jų ir Lenkijoje, dyzelinas brangesnis 6–8 centais, lygino pašnekovas.
„Jei prieš 10 metų už vieną vidutinį atlyginimą galima buvo maždaug 366 litrus dyzelino nusipirkti, tai šiuo metu – 868 litrus, t.y., daugiau nei dvigubai.
Gerai, kad gyvenimo lygis auga, bet ne dyzelino įperkamumu jis turėtų būti matuojamas, kurie yra naudingi Lietuvos ekonomikai ir aplinkai“, – tikino M.Nagevičius.
Tačiau lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys įžvelgia kitą problemą – dabartinėse diskusijose pasigenda taršos rodiklio. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, CO2 matavimo rodiklis. Jo neįtikina, kad Lietuva yra tarši. Vis tik natūralu, kad degalų suvartojimas didėja, kai yra siekiama kurti pridėtinę vertę, vystyti vežėjų tinklą.
„Kaip jūs apskaičiuosite, kas pravažiuoja pro Lietuvą ir atsiveža degalus – ar baltarusiškus, ar iš kažkur, kur net nežinome jų parametrų, kaip ta tarša atrodo – ta tarša nedings“, – kėlė klausimą jis.
Tranzitinio transporto problemą pripažino ir M.Nagevičius, paraginęs kalbėti apie etiką. „Jei užsidirbame iš degalų pildymo tranzitiniam transportui, tai mums lieka statistinė CO2 tarša pagal degalų kiekį. Dėl tos statistinės taršos ir tikslų dujų emisijų mažinimo mums reikės susimokėti už laikotarpį nuo 2021 iki 2031 m. tuos 400 mln. eurų.
Pirmiausia mokėjimas bus už pusę laikotarpio – 2021–2025 metus – ir čia mes jau nelabai ką pakeisime – sąskaita jau lauks ateinančios Vyriausybės, nes nuodėmę jau padarėme. 2021 metais jau sudeginome krūvą dyzelino, 2022 metais sudeginome, 2023 metais deginame ir, matyt, kad kitais metais niekas nepasikeis. Kyla etinis klausimas, kas turėtų tai sumokėti: ar tie, kurie užsidirba už degalų pardavimą tranzitiniam transportui, ar visi mokesčių mokėtojai?“ – komentavo jis.
Tačiau V.Šukys mano, kad reikėtų geriau suvokti situaciją ir Europos Sąjungos direktyvas: ar išties kriterijai, kurie nėra valstybės įgyvendinami reiškia baudas.
Kur dėsis vargingesni gyventojai?
„Reikia suprasti, kad už degalų akcizą surinkti pinigai iš Lietuvos niekur nedingsta. Vakar kaip tik EBPO darė vertinimą, rekomendaciją Lietuvai ir darė paprastą skaičiavimą.
Jei surinkus papildomus CO2 mokesčius už Lietuvoje suvartojamus degalus ir kurą šildymui, pinigų kapšą padalinus visiems žmonės po lygiai, 60 proc. žmonių liktų pliuse – gautų daugiau pinigų nei išleistų už dyzeliną, šildymą ir kitas pabrangusias prekes. 60 proc. yra tie, kurie gauna mažiausias pajamas“, – duomenimis dalijosi Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas.
Anot jo, pinigus galima paskirstyti netiesiogiai dalijant pinigus, bet, pavyzdžiui, mažinant pajamų mokesčius gyventojams. „Vargingesni žmonės po tokio mokesčio daugiau mokės ir sukandę dantis pilsis degalus, o įsigyti netaršaus automobilio negalės“, – teigė jis.
Pasak M.Nagevičiaus, reikia suvokti, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir mažesnės taršos nėra staigus. Nors dabar dyzelinas Lietuvoje vienas pigiausių Europos Sąjungoje, nereikėtų gąsdinti, kad tuoj mokėsime daugiausia už visus.
„Dabartinis akcizų įstatymo pakeitimas įtakos turi 3–4 centų per metus didėjimo dyzelinui. Palyginkim, kiek per pastaruosius metus svyravo kaina, tai tokios sumos taip nepajus“, – kalbėjo pašnekovas.
Visgi jis pripažįsta, kad daliai visuomenės gali būti sunkiau: nėra pinigų naujam automobiliui, o viešasis transportas galbūt neprieinamas. „Po truputį didinant akcizą, tas didėjimas tęsis 10 metų, tačiau lygiagrečiai reikėtų įvesti socialinės pagalbos sistemą tiems, kurie kitaip negali prisitaikyti. Bet lygiagrečiai Vyriausybė neteikia jokio kito paketo, kaip tokiems žmonėms kompensuos išlaidų padidėjimą“, – sakė jis.
Alternatyvų nedaug
Žurnalistas, „Žinių radijo“ laidos „Žalia rodyklė“ vedėjas Vitoldas Milius patikino, kad perėjimas prie elektra varomų transporto priemonių išties dar nėra pats patogiausias sprendimas. Pavyzdžiui, žurnalistas neseniai išbandė naują, elektrinį vilkiką, kuriame – naujausios technologijos. Važiuojant pakankamai lėtai, geru oru ir pilnai pakrauta baterija, su pakrautu vilkiku jis nuvažiavo vos kiek daugiau nei 200 kilometrų.
„Padaryti, kad tūkstančiai milijonų vilkikų, kurie dabar zuja per Europą, taptų elektriniais, misija neįmanoma. Vilkikų vairuotojai turi ir kitų problemų, jie net neturi, kur sustoti, neranda vietos nakvojimui vėlesniu laiku. Kaip jie dar gali įkrauti vilkiką? Kiekvienoje aikštelėje reikėtų įrengti po atominę elektrinę“, – pastebėjimais dalijosi jis.
Anot jo, daugeliui sričių netinkamas transportas, varomas elektra, tačiau sintetiniai degalai galėtų būti viena išeičių, mažinant taršą. Tačiau tokius degalus gaminti brangu.
Juo labiau kad naudotų automobilių rinka pernai Lietuvoje beveik 70 proc. dominavo transporto priemonės, varomos dyzelinu – tai pirmą kartą Lietuvoje registruoti automobiliai. Viskas, ką įvežame iš Vakarų Europos, yra būtent tokie automobiliai, todėl ir toliau automobilių parke vis daugiau dyzelino.
Ar EURO5, EURO6 standarto automobilius reikia kalti prie kryžiaus? Visada bus pasipriešinimas, bet šiuo atveju žmonių pasipriešinimas gan objektyvus. Tačiau V.Miliaus manymu, reikia kovoti ne su dyzeliniais automobiliais, o su netvarkingais dyzelinu varomais automobiliais.
Seimo narys Kasparas Adomaitis „Žinių radijo“ laidoje taip pat teigė manantis, kad alternatyvų iškastiniam kurui nesimato daug. Tačiau, anot jo, turint omenyje, kad dėl degalų akcizo, degalai brangs, tam jau bus ruošiamasi. Lietuvoje jau kyla biometano gamykla, kuri siunčia signalą, kad ši degalų rūšis galėtų pakeisti elektrą.
K.Adomaitis paaiškino, kuo akcizų didinimu siekia valdžia. „Šį sprendimą matau kaip žaliosios politikos priemonę ir įrankį, bet reiktų žiūrėti plačiau – šiandien degalų ir iškastinio kuro kainos šokinėja ne dėl nuoseklių sprendimų, o dėl užsienio naftos kartelių sprendimų – jie mums padiktuoja, kokia bus naftos kainas ir viskas nukeliauja į galutinę kainą degalinėje.
Priklausomybė nuo iškastinio kuro daro mus pažeidžiamus ir Rusija tuo manipuliuoja – OPEC dalis nėra, bet stovi už galinių durų ir dalyvauja sprendimuose, kad užsitikrintų sau pajamas“, – „Žinių radijo“ laidoje “Dienos klausimas“ kalbėjo jis.
Seimo narys patikino, kad toks valdžios sprendimas nepaskatins infliacijos augimo.
