Seimas dar 2021 metais buvo įpareigojęs savivaldybes numatyti mažos taršos zonas ir jas patvirtinti jas iki šių metų. Deja, to padaryti nepavyko. Zonas buvo numačiusios tik dvi savivaldybės – Panevėžio miesto ir Kupiškio saivaldybės.
Patikslino zonas
Kovo mėnesį buvo patikslintas Alternatyviųjų degalų įstatymas. Mažos taršos zonų įrengimo terminas nukeltas dviems metams – jos turi būti nustatytos iki 2025 m. sausio 1 d.
Taip pat patikslinta, jog tokios zonos turi būti įrengtos tik miestuose, kurie turi kurorto arba kurortinės teritorijos statusą bei miestuose, kuriuose gyvena per 50 tūkst. gyventojų.
Šalyje tokių vietų nėra itin daug. Tai didmiesčiai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Galbūt ir Alytus, tačiau, paskutiniais duomenimis, gyventojų skaičius ten nesiekia 50 tūkst.
Kurortai: Palanga, Birštonas, Druskininkai ir Neringa. Kurortinės teritorijos statusą turi Anykščiai, Trakai, Zarasai.
Dauguma savivaldybių vis dar laukia rekomendacijų iš Susisiekimo ministerijos. Jos turėjo būti parengtos iki praėjusių metų spalio, vėliau buvo minėta, kad per tris šių metų mėnesius. Jų kol kas nėra.
Ministerijos komunikacijos skyrius patikina, kad rekomendacijos greitu metu bus.
„Mažos taršos zonų rengimo rekomendacijų projektas artimiausiu metu bus pakartotinai teikiamas viešajam derinimui su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis“, – atsiųstame komentare rašo ministerijos atstovai.
Deja, kada tiksliai rekomendacijos bus paskelbtos nėra aišku. Anot Susisiekimo ministerijos atstovų, tai bus padaryta rekomendacijas suderinus su visuomene ir institucijomis.
Rekomendacijų laukia
Susisiekimo ministerijos pasiteiravus, ar rekomendacijose bus suvienodintas mažos taršos zonų apmokėjimas, komunikacijos skyrius informavo, kad savivaldybės pačios turi teisę spręsti dėl mokesčių už įvažiavimą.
Tai savivaldybėms taip pat kelia nemažai rūpesčių. Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas, kuris yra ir savivaldybės eismo saugumo komisijos pirmininkas, teigia, kad kyla nemažai klausimų, todėl detalūs sprendimai bus priimami tik po Susisiekimo ministerijos rekomendacijų.
„Kol nėra rekomendacijų, savivaldybės eismo saugumo komisijai kyla nemažai klausimų: kokie kelio ženklai turės pranešti vairuotojams apie mažos taršos zoną, kaip ir kokio dydžio mokesčiu apmokestinti čia įvažiuojančias taršias transporto priemones, kokios būtų nuobaudos tiems, kurie nesusimokėtų papildomai, kas visą šį procesą kontroliuotų?“ – klausia R.A.Mikalnėnas.
Tačiau Palangos valdžia jau apmąstė kokias vietas galėtų paskelbti mažos taršos zonomis.
Pasak R.A.Mikalnėno, preliminariai svarstoma, jog tai galėtų apimti senąją kurortinę dalį, teritoriją, kurią riboja Vytauto, S.Dariaus ir S.Girėno gatvės, Meilės alėja ir J.Basanavičiaus gatvė.
Ši kurorto dalis ribojasi ir su paplūdimiu bei su Palangos Birutės parku.
Palangos mero pavaduotojas svarsto ir tai, ką reikės daryti su žmonėmis, kurie gyvena toje teritorijoje ir turi taršų automobilį, todėl laukia Susisiekimo ministerijos rekomendacijų.
„Neaišku, ar jiems bus taikomos tam tikros išlygos, ar siūloma, pavyzdžiui, kompensacijų naujiems netaršiems automobiliams įsigyti“, – sako R.A.Mikalnėnas.
Šių rekomendacijų laukia ir namų darbus jau atlikę Panevėžio miesto valdžios atstovai. Panevėžyje mažos taršos zona jau buvo numatyta iki pirmojo termino pabaigos.
Ja tapo šalia miesto centre esančios Laisvės aikštės einanti Elektros gatvė. Į šią zona bus uždrausta įvažiuoti savaitgaliais ir švenčių dienomis. Draudimas galios vidaus degimo variklius turinčioms transporto priemonėms ir bus vykdomas etapais.
Pavyzdžiui, benzinu varomas automobilis su „Euro 1“ standarto varikliu į zoną negalės įvažiuoti jau nuo 2025 m. sausio 1 d., o su „Euro 5“ standarto – nuo 2032 m. sausio 1 d.
Tai negaliotų viešąjam transportui, skubios pagalbos ir kitoms tarnyboms, gatvių priežiūros priemonėms ir gyventojams, kurių taršus automobilis yra registruotas iki zonos įsigaliojimo pradžios.
Tačiau net ir turint projektą, savivaldybė dar negali jo įgyvendinti.
„Tvarkas ruošime vėliau ir tikimės, kad iki tol bus susisiekimo ministerijos patvirtintas tvarkos aprašas ar rekomendacijos apie kontrolės priemones ir apribojimus bei kitus reikalavimus“, – teigia Panevėžio miesto saivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.
Su juo sutinka ir Klaipėdos miesto atstovė Silvija Mockuvienė, kuri pasidalino transporto skyriaus turima informacija. Pasak jos, mažos taršos zonos numatytos miesto senamiestyje ir Smiltynėje, bet kada tai bus įgyvendinta, priklauso nuo Susisiekimo ministerijos.
„Įgyvendinimo terminai ir priemonės priklausys ir nuo Susisiekimo ministerijos rengiamų mažos taršos zonų įrengimo rekomendacijų, kurios turėtų konkretizuoti įgyvendinimo nuostatas“, – teigia Klaipėdos savivaldybės transporto skyrius.
Apsvarstė viską
Kauno miesto savivaldybė ir be Susisiekimo ministerijos rekomendacijų apgalvojo visus reikiamus mažos taršos zonų komponentus. Numatė zonas, galimus kontrolės būdus, svarsto dėl apmokėjimo ir išimčių.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius teigia, kad mieste atsiras dvi tokios zonos.
Pirmoji senamiestyje, antroji – centrinėje dalyje. Tiesa, tam reikia pastatyti vadinamąjį Kėdainių tiltą, kuris sumažintų automobilių eismo apkrovas tose dalyse.
Projektą planuojama patvirtinti šį pavasarį.
„Mažų emisijų zoną planuojama įtraukti į saugomą teritoriją, o rinkliavos dydį patvirtinti atskiru sprendimu. Gegužės mėnesio tarybos posėdyje planuojame pateikti projektą ir patvirtinti mažų emisijų zonas“, – sako M.Matusevičius.
Automobilius mažos taršos zonose Kaunas planuoja stebėti vaizdo kameromis, tam kuriama atskira sistema, kuri galėtų įvertinti, kiek ir koks automobilis lankėsi toje vietoje.
„Senamiestyje, pirmoje zonoje, ruošiamasi įrengti 11 vaizdo stebėjimo kamerų. Jos fiksuos įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą.
Diegiama sistema turės galimybę identifikuoti transporto priemonę, įvertinti zonoje buvimo trukmę, taikyti numatytą mokestį“, – planus komentuoja M.Matusevičius.
Jis priduria, kad įdiegus sistemą bus svarstoma, kokios transporto priemonės galės zonoje lankytis nemokamai, o kam teks susimokėti.
Ieško alternatyvų
Neringos kurortas atskirtų išskirtų zonų dar neturi, nes neaišku, kaip išspręsti automobilių statymo problemą.
„Greta tokios zonos turėtų būti įkurta ir vieta automobiliams statyti, o tokių galimybių Neringoje nėra daug“, – teigia savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė.
Nepaisant to, jau dabar yra taikomos tam tikros priemonės, kurios turėtų sumažinti automobilių srautus kurorte.
Pasak S. Vaišvilės, rinkliavos už įvažiavimą į miestą tikslas yra paskatinti žmones rinktis viešajį arba vandens transportą.
Be to, elektromobiliams nereikia mokėti už įvažiavimą į miestą ir stovėjimo paslaugą.
Tam, kad sumažintų taršą miesto zonoje, Neringos savivaldybės atstovai ieško alternatyvų, kaip sumažinti automobilių srautus.
„Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis yra išreiškęs elektrinio traukinio tarp Klaipėdos ir Nidos idėją“, – sako savivaldybės atstovė.
Kaip ir kitų miestų atstovams, taip ir Neringos savivaldybėje kyla daug klausimų, todėl tam, kad būtų priimti konkretūs sprendimai, bus laukiama mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijų.
Birštono kurortas taip pat neturi oficialiai nustatytų mažos taršos zonų, tačiau ėmėsi alternatyvių ribojimų.
Savivaldybės atstovė Jovita Tirvienė informuoja, kad mieste yra ribojamas greitis iki 40 km/h, draudžiamas automobilių įvažiavimas į dalį senamiesčio gatvių, gatvėse įrengtos gyvenamosios zonos, kuriose pirmenybė teikiama pėstiesiems.
Birštonas priėmė ir gana neeilinį sprendimą siekiant sumažinti automobilių judėjimą.
„Taip pat ne Birštono savivaldybės gyventojams ya apribotas patekimas į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus“, – teigia savivaldybės J.Tirvienė.
Priduriama, kad mažos taršos zonų klausimas bus svarstomas teikiamas tarybai, tačiau laukiama Susisiekimo ministerijos rekomendacijų.
Spręs nauja valdžia
Pratęsus terminą įrengti mažos taršos zonas, kai kuriems miestams trukdžiu tapo neseniai nuvilniję savivadybių rinkimai, nes dėl jų turės apsispręsti nauja valdžia.
Sostinė turi nusimačiusi planą, kaip ir kur mažins taršą, tačiau tolesnes diskusijas turi vykdyti naujai išrinkta taryba.
„Kada šis klausimas bus teikiamas tarybai – prognozuoti sunku, tačiau dėl mažos taršos zonos įvedimo jau spręs naujai išrinkta taryba“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Jeigu taryba pritartų numatytam planui, sostinė būtų suskirstyta į zonas ir jų įrengimas vyktų atitinkmais etapais.
„Plane numatyta mažos taršos zonas įvesti trimis etapais: pirmiausia nustatyti pirmąją mažos taršos zoną, kuri apimtų senamiestį, tuomet apspręsti tvarkos įgyvendinimo klausimus (kriterijus, pagal ką apmokestinama, kokia suma ir kaip rinkliava bus surenkama), o mažos taršos zonos kontrolę vykdyti nuo 2024 metų. Vėlesniais etapais planuojama mažos taršos zonas plėsti“, – informuoja G.Grubinskas.
O štai Šiaulių miestas neturi jokio preliminaraus plano kur įrengti mažos taršos zonas. Nors naujai išrinktos tarybos sudėtyje tik 9 nauji politikai, per šią kadenciją taryba turės apsispręsti.
Kaip teigia Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo poskyrio vedėja Toma Vilutienė, iki 2025 m. sausio 1 d. valdantieji turės nuspręsti ir parengti planą, kur bus įrengos mažos taršos zonos, o dar per metus – jį įgyvendinti.
T.Vilutienė taip pat priduria, kad yra laukia Susisiekimo ministerijos rengiamų rekomendacijų.
Tikimasi, kad parengtos rekomendacijos palengvins savivaldybių apsiprendimą dėl zonų įrengimo, apmokestinimo ir kitų veiksnių, kurie trukdo efektyviai įgyvendinti planus.
Apie mažos taršos zonos vis dažniau ir garsiau kalbama visoje Europoje.
Pavyzdžiui, kaimyninė Lenkija paskelbė, kad iki 2024 m. Krokuvoje įrengs mažos taršos zoną, kuri pagerins oro kokybę virš 800 tūkst. žmonių.
Kaip skelbia „Clear Air Fund“, tai bus pirmoji tokia zona Vidurio ir Rytų Europoje.
Apie mažos taršos zonos vis dažniau ir garsiau kalbama visoje Europoje. Pavyzdžiui, kaimyninė Lenkija paskelbė, kad iki 2024 m. Krokuvoje įrengs mažos taršos zoną, kuri pagerins oro kokybę virš 800 tūkst. žmonių. Kaip skelbia „Clear Air Fund“, tai bus pirmoji tokia zona Vidurio ir Rytų Europoje.
„Polskieradio.pl“ duomenimis, numatoma, kad paskelbus mažos taršos zonas Lenkijoje nuo 2024 m., tai paveiks tik 2 proc. automobilių, o per tris etapus palaipsniui didės iki 74 proc. 2030 m.
