Būsimą valstybės tarnybos reformą parlamentarams pristačiusi Vyriausybės vadovė aiškino, kad Lietuvoje neįvyksta bemaž pusė skelbiamų atrankų į valstybės tarnybą.
I.Šimonytė vylėsi, kad situacija pagerėtų, jei valstybė viešojo sektoriaus darbuotojams galėtų pasiūlyti didesnius atlyginimus, kurie dabar esą nė iš tolo neprilygsta mokamiems privačiame sektoriuje.
Vis dėlto kai kurie pavyzdžiai atskleidžia, kad bandoma ne ieškoti geriausių, bet priešingai – kuo daugiau jų atbaidyti. Tam sukuriama netikėčiausių kliūčių, kurios kandidatų atrankas paverčia spektakliu.
Įtariama, kad tokį spektaklį ką tik surengė ir Vidaus reikalų ministerijos kontroliuojama valstybės įmonė „Regitra“. Konkurso į vadovaujamas pareigas sąlygos joje suraitytos taip, kad jų negalėtų atitikti joks žmogus iš gatvės.
Iškėlė neįmanomą sąlygą
„Regitra“ paskelbė, kad ieško Personalo ir darbuotojų saugos skyriaus vadovo. Vis dėlto kilo įtarimų, ar valstybės įmonė nebando atsikratyti galimų pretendentų.
Mat tarp gausybės kandidatams į šias pareigas keliamų kvalifikacinių reikalavimų yra paminėtas punktas, kuris suglumino net specialiąsias tarnybas.
Iš pretendentų į skyriaus vadovus reikalaujama ne tik atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, bet ir turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, įrašant šį reikalavimą gali būti bandoma dirbtinai sumažinti konkurenciją, mat įmonės Personalo ir darbuotojų saugos skyriaus vadovo pareigos esą iš anksto yra numatytos dabar šias pareigas einančiai Ritai Kastanauskienei.
Įmonės vadovui Vaidui Dominauskui lojali skyriaus vadovė į darbą yra priimta laikinai. Neoficialiomis žiniomis, jos darbo sutartis baigiasi liepos pradžioje.
Atranka – prieš pertvarką
Anot šaltinių, būtent todėl buvo skubama Personalo ir darbuotojų saugos skyriaus vadovo atranką surengti dar iki rudenį planuojamos įmonės struktūros pertvarkos.
Po šios reformos minėtas skyrius turi būti pervadintas į Žmonių ir kultūros vystymo skyrių ir bus pavaldus ne Administravimo departamentui, kaip buvo iki šiol, bet tiesiogiai įmonės vadovui.
Kalbama, kad R.Kastanauskienės indėlis rengiant būsimos pertvarkos planus taip pat buvo ypač svarus.
Tiesa, įmonės užmojai jau sulaukė net ir politikų kritikos.
Pastarieji įsitikinę, kad po būsimais struktūriniais pokyčiais slypi noras išsidalinti kėdes saviems.
Be to, stebimasi, kodėl steigiamos naujos vadovų pareigybės, nors įmonės pelnas smarkiai mažėja.
Praėjusiais metais pelnas siekė 3,7 mln. eurų, o šiemet buvo suplanuotas menkesnis – 965 tūkst. eurų pelnas.
Nepaisant to, valstybės įmonėje vietoj dabar esančių dviejų departamentų turi atsirasti net penki, taip pat steigiami nauji skyriai ir naujos pareigybės.
Nesuprato, ką įrašė?
Kiek daugiau nei metus „Regitrai“ vadovaujantis V.Dominauskas tikino, kad dėl steigiamų naujų pareigybių įmonės išlaidos nedidės, bet nepaaiškino, kaip pasieks šį ekonominį stebuklą.
Įmonės vadovas painiai kalbėjo ir apie tai, kokių tikslų siekiama būsimais pokyčiais.
V.Dominauskas aiškino, esą norima pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, ir tuo pat metu tikino, kad tiesiogiai klientų pertvarka nepalies.
Ne ką mažiau migloti ir dabartiniai įmonės atsakymai apie vykusią Personalo ir darbuotojų saugos skyriaus vadovo atranką. Po „Regitros“ atstovų atsakymų kas kartą kildavo vis naujų klausimų.
Teigiama, kad dokumentus dalyvauti atrankoje pateikė keturi kandidatai: trys iš jų atitiko reikalavimus, o vieno buvo paprašyta patikslinti duomenis.
Bet „Lietuvos rytui“ papildomai pasiteiravus, ar visi kandidatai turi leidimus dirbti su slapta informacija, kaip to reikalaujama konkurso sąlygose, „Regitros“ atstovai aiškino, kad to iš jų nebuvo prašoma.
„Tokio dokumento kandidatai ir negalėtų pateikti, nes šis reikalavimas realizuojamas tik darbuotojui pradėjus darbą įmonėje“, – raštu atsakė V.Dominauskas.
Reikalavimas – naujas
Tačiau kodėl šis labai konkretus reikalavimas buvo nurodytas tarp konkurso sąlygų? Ar ne tam, kad dabartinė skyriaus vadovė turėtų mažiau varžovų?
Neoficialiomis žiniomis, teisės dirbti su įslaptinta informacija atrankos metu neturėjo ir R.Kastanauskienė, taigi formaliai ir ji neatitiko kvalifikacinių reikalavimų.
„Regitra“ patvirtino, kad iki šiol Personalo skyriaus vadovui toks reikalavimas nebuvo taikomas. Toks poreikis esą atsirado pernai.
Aiškinama, kad skyriaus vadovui leidimą būtina turėti, nes įmonė yra paslapčių subjektas.
Be to, šias pareigas einantis asmuo esą turi patikrinti, ar kiti darbuotojai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus: „Gavus įslaptintą informaciją apie kandidatą ar įmonės darbuotoją kyla būtinybė su tokio pobūdžio informacija susipažinti ir skyriaus vadovui, kad jis galėtų tinkamai vykdyti jam paskirtas funkcijas.“
Tačiau „Regitra“ tiesiai neatsakė, kodėl dar pernai „identifikavus“ tokį poreikį dabar skyriaus vadovo pareigas einančiam asmeniui nereikėjo turėti tokio leidimo.
„Atnaujinus skyriaus vadovo pareigybės aprašymą šis reikalavimas bus pradėtas taikyti“, – nurodė įmonės atstovai.
Formuluojama įvairiai
Beje, panašiu metu „Regitra“ skelbė ir Viešųjų pirkimų skyriaus vadovo atranką.
Nors pagal pareigybės aprašymą jis taip pat privalo turėti leidimą dirbti su slaptais dokumentais, į konkurso sąlygas toks reikalavimas neįrašytas.
Paklausti, kodėl vienu atveju keliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su slaptais dokumentais, o kitu atveju užtenka atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, įmonės atstovai atsakė, neva tai tik redakcinio pobūdžio skirtumas.
„Praktikoje atrankose ar konkursuose šis reikalavimas formuluojamas įvairiai, bet reiškia tą patį – šioje pareigybėje dirbantis darbuotojas turės gauti atitinkamos institucijos išduodamą leidimą susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija.
Bet kokiu atveju turėti teisę susipažinti ar dirbti su slaptumo žymą turinčia informacija, šis reikalavimas leidimui gauti ir galimybės jį pateikti atsiranda tik įdarbinus konkursą laimėjusį darbuotoją“, – toliau išsisukinėjo „Regitros“ vadovo atstovai.
Kodėl iš viso buvo skubėta surengti Personalo ir darbuotojų saugos skyriaus vadovo atranką, jei rudenį planuojama įmonės pertvarka palies ir šį skyrių?
Į tai „Regitra“ atsakė, kad dabar vyksta struktūriniai pokyčiai ir esą ypač svarbu užtikrinti sklandų pasirengimą naujam etapui: „Įsigaliojus naujai struktūrai keičiasi tik šio skyriaus pavadinimas, tačiau skyriaus funkcijos ir uždaviniai nesikeičia, todėl Personalo ir darbuotojų saugos skyriaus vadovo atranką laimėjęs ir dirbti įmonėje pradėjęs darbuotojas toliau tęs darbą tame pačiame Žmonių ir kultūros vystymo skyriuje.“
Vadovui stinga vaizduotės
Tuo metu „Lietuvos ryto“ pakalbintas anksčiau dešimtmetį „Regitrai“ vadovavęs Dalius Prevelis neprisiminė, kad anksčiau kam nors būtų reikėję tokių leidimų.
2021 metų vasarą iš pareigų pasitraukęs D.Prevelis įsitikinęs, kad Personalo ir darbuotojų saugos skyriaus vadovui nėra jokios būtinybės dirbti su slaptais dokumentais: „Man vadovaujant tokio reikalavimo nebuvo. Žinau, kad ir iki manęs taip pat.
Neprisimenu nė vieno atvejo, kad būtų gautas slaptas dokumentas, su kuriuo susipažinti reikėjo specialaus leidimo.“
Anot D.Prevelio, įmonėje gaunama įslaptinta informacija yra kitokio pobūdžio, niekaip nesusijusi su Personalo skyriaus vadovo darbu.
„Bet net jei ir iškiltų kokia nenumatyta situacija, įmonės vadovas juk turi turėti leidimą dirbti su slapta informacija ir pats gali priimti sprendimą, kaip elgtis su gautu slaptu dokumentu“, – sakė buvęs „Regitros“ vadovas.
Jis neabejojo, kad atrankos dalyviams taikytas reikalavimas turėti leidimus dirbti su slapta informacija atsirado siekiant dirbtinai sumažinti konkurenciją.
Anot D.Prevelio, tokiu būdu sukuriama skaidrumo regimybė: „Aš įsivaizduoju, kad šiuo atveju bandoma proteguoti konkretų asmenį, dabar laikinai einantį skyriaus vadovo pareigas.
Žmonės, kurie nėra susidūrę su tokių leidimų išdavimo tvarka, turbūt galėjo pamanyti, kad neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, ir atrankoje nedalyvavo.
Taip galėjo būti gudriai atbaidyti kiti galimi pretendentai. Matyt, manoma, kad žmonės nieko nemato ir nieko nesupranta. Įmonės vadovams akivaizdžiai trūksta fantazijos, einama primityviausiu ir pigiausiu keliu.“
Skubama įdarbinti savus
Buvusiam įmonės vadovui taip pat užkliuvo ir įmonės Turto valdymo skyriaus vadovo atranka. Iš jos esą dirbtinai siekiama pašalinti dabar laikinai šias pareigas einantį įmonės darbuotoją.
D.Prevelio teigimu, laikinasis skyriaus vadovas studijavo ir jau birželį turėjo gauti aukštojo mokslo diplomą, kurio jam reikia norint tęsti darbą.
Bet esą atranka tyčia suorganizuota anksčiau, kad žmogus nespėtų pateikti reikiamų dokumentų.
Anot pašnekovo, ieškoma įvairiausių kabliukų, kad būtų atlaisvintas kelias saviems, dėl to dažnu atveju gatvėje esą atsiduria profesionalūs ir kvalifikuoti specialistai.
„Rinkoje tokių asmenų nėra daug ir barstytis turimais žmonėmis vien todėl, kad jie galbūt nėra savi ir kartais pasisako kritiškai, neatsakinga“, – taip D.Prevelis įvardijo įmonėje prasidėjusius keistus dalykus.
Baksnojo vieni į kitus
Situaciją dėl „Regitros“ paskelbtos atrankos, kai iš pretendentų reikalaujama turėti leidimą dirbti su slapta informacija, „Lietuvos rytas“ paprašė įvertinti įvairių institucijų, bet jos tik baksnojo viena į kitą.
Valdymo koordinavimo centro vadovas Vidas Danielius, paklaustas, ar tokiu reikalavimu nesiekiama dirbtinai susiaurinti galimybių prisikviesti reikiamų specialistų, „Lietuvos rytui“ atsakė, kad tai – ne jo vadovaujamos įstaigos reikalas.
„Centras dalyvauja tik valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narių atrankose, teikia rekomendacijas dėl jiems taikytinų kvalifikacinių reikalavimų.
Kalbant apie valstybės valdomų įmonių darbuotojų atrankas ir jiems taikytinus kvalifikacinius reikalavimus, manome, kad tai yra išimtinai įmonės vidaus reikalas.
Tačiau jei norėtumėte išsamesnių komentarų ar konsultacijų šia tema, siūlau kreiptis į Viešojo valdymo agentūrą, kuri būtent ir specializuojasi darbuotojų atrankose“, – kalbėjo V.Danielius.
Viešojo valdymo agentūros atstovai nusistebėjo, kad reikalaujama į konkursą atsinešti leidimą dirbti su slapta informacija, tačiau atsisakė komentuoti situaciją. Agentūra nukreipė į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
STT nurodė, kad į klausimus, susijusius su leidimu dirbti su įslaptinta informacija, galėtų atsakyti Valstybės saugumo departamentas.
Tiesa, tarnybos atstovė Julija Gorovniovaitė pažymėjo, kad „Regitros“ pasirinkta formuluotė klaidinga ir gali sukelti abejonių dėl galimybės dalyvauti konkurse neturint leidimo.
Anot J.Gorovniovaitės, formuluotė nėra tiksli: „Atkreipiame dėmesį, kad netgi jei asmuo minėtą leidimą turi, pagal įstatymą, įsidarbinant kitoje darbovietėje, kurioje pareigoms atlikti toks leidimas yra reikalingas, jis turi būti išduotas iš naujo.“
Tuo metu Valstybės saugumo departamentas atsakė, kad negali vertinti skelbimų, be to, asmens, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimą šiuo atveju atlieka Vidaus reikalų ministerija.
Įžvelgė diskriminaciją
Pretendentams keliamas reikalavimas iš anksto turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija nustebino personalo paieškų ir atrankos organizavimo agentūros „Alisa Maganement Agency“ įkūrėją ir vadovę Alisą Miniotaitę.
„Manau, kad taip gali būti užkirstas kelias dalyvauti atrankoje geriems specialistams, kurie neturi tokio leidimo. Galbūt šia situacija turėtų pasidomėti lygių galimybių kontrolierius ir įvertinti, ar tai nėra diskriminacinis reikalavimas“, – svarstė A.Miniotaitė.
