Elektromobiliai jau visaverčiai automobiliai
Nuo 2035-tų metų Europos Sąjungoje bus draudžiama pardavinėti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais, tad jau aišku, kad ateitis priklauso elektrai. Ir jau dabar šiuolaikiniai elektromobiliai gali tarnauti kaip pilnavertės transporto priemonės.
Tą kasmet įrodo „Ignitis ON: Pažink Lietuvą“ elektromobilių varžybos, kurios per dešimtmetį nuo sekinančios kelionės iš Vilniaus į Palangą išaugo iki dinamiškų strateginių varžybų, kurių metu lyderiai per 6 valandas įvairiais keliais nuvažiuoja ir daugiau nei 500 kilometrų.
Besiplečianti įkrovimo infrastruktūra ir vis modernėjantys elektra varomi automobiliai panaudojimo galimybėmis beveik nė kiek nenusileidžia vidaus degimo varikliais varomoms transporto priemonėms ir siūlo naujus privalumus: tylą, stiprią dinamiką bei minimalius eksploatacijos kaštus.
Lengvųjų elektromobilių skaičius ir Lietuvoje kasmet auga kartais, tačiau sunkusis transportas vis dar važinėja dyzeliu.
Paaiškinti tai nėra sunku: sunkiajam transportui reikia daug energijos, o norint sutalpinti pakankamai energijos, kad vilkikas su kroviniu nuvažiuotų didesnį atstumą, reikia milžiniškų baterijų, kurias įkrauti viešose stotelėse užtruks itin ilgai.
Tolimajam krovinių gabenimui tokia technologija dar nėra tinkama. Tačiau keleiviams gabenti – pats tas.
Lengviausia elektrifikuoti viešąjį transportą
„Pastebime, kad savivaldybės pradėjo pirkti ir įrenginėti daugiau įkrovimo stotelių, nes jos atnaujina savo viešojo transporto parką į elektrinį. Ir elektra čia labai tinka: juk autobusai kasdien kursuoja tais pačiais maršrutais, tad galima lengvai planuoti įkrovimo vietas ir laiką“, – pastebėjo „ABB UAB“ elektrinio mobilumo skyriaus pardavimų ir marketingo specialistas Edgaras Andrulis.
ABB yra įrengusi ne vieną elektrinių autobusų įkrovos sistemą Europos miestuose: Švedijos Geteborgo mieste, vyksta ir Milano viešojo transporto elektrifikavimo projektas. Europa jau keletą metų aktyviai žengia šia kryptimi, todėl natūralu, kad ir Lietuva negali atsilikti.
Juodais dūmais miesto centrus dūmijančius dyzelinius autobusus Lietuvos miestai gana sparčiai pradėjo keisti elektriniais. Sparčiai elektrifikuojasi Klaipėda, Palanga, Tauragė, elektrinius autobusus perka Utena, Druskininkai, Alytus.
„Jiems įkrauti savivaldybės perka greitąsias stoteles, dažniausiai nuo 50 kW galios. Aišku, jos nebus viešos, stovės autobusų parkuose ir bus skirtos tik autobusams įkrauti, nes yra planuojami maršrutai, tvarkaraščiai, kada ir kiek autobusas važiuos, kada ir kiek laiko bus numatyta įkrovimui, ir natūralu, kad tuo metu įkrovimo stotelė turi būti laisva“, – aiškino E. Andrulis.
„ABB“ krovimo stotelės nuo 120kW galingumo vienu metu gali įkrauti 2 elektra varomas transporto priemones, o naujausia 360 kW stotelė – net 4 (transporto priemones).“
„ABB“ įmonės specialistai sako, kad atsiranda ir naujų sprendimų autobusams įkrauti: pavyzdžiui, panteonai, kurie gali būti montuojami stotelėse. Sustojus autobusui nusileidžia magnetinė ranka, kuria autobusas prisijungia prie energijos tinklo ir yra įkraunamas. Taip įsikraudamas stotelėse jis gali kursuoti po miestą kone be sustojimo. Tokios technologijos jau yra naudojamos Klaipėdoje.
Sunkiajam transportui reikia dar gero dešimtmečio
Vis tik verta grįžti prie klausimo: kada sunkvežimiai pradės gabenti krovinius naudodamiesi švaria elektros energija? Nors gamintojai jau pristatinėja pirmuosius savo elektrinius vilkikus, specialistai sako, kad sunkiojo transporto masės dar kurį laiką važiuos dyzelinu.
Pirmieji elektriniai sunkvežimiai – tarsi pirmieji elektromobiliai, kokiais buvo „Mitsubishi MiEV“ ar „Nissan Leaf“, kuriems elektromobilių varžybų trasa iš Vilniaus į Palangą buvo dideliu iššūkiu.
Jų technologija vis dar brangi, baterijos, palyginti mažos tam, kad šie per pamainą galėtų nuvažiuoti tiek kilometrų, kiek dyzeliu varomi sunkvežimiai, ir įkrovimas ilgai užtrunka.
Bet yra įmonių, kurios elektrinį sunkųjį transportą jau perka trumpiems maršrutams, neskaičiuodamos, ar tokios investicijos atsipirks. Lygiai taip pat, kaip pirmuosius elektromobilius pirko tik technologijų ir ekologijos entuziastai.
Didėjantys pardavimai ir realaus pasaulio testai leido įmonėms tobulinti elektros pavaros technologijas, ir štai po gero dešimtmečio elektromobiliai važiavimo savybėmis jau lenkia vidaus degimo varikliais varomus modelius ir nebekelia problemų net ilgose kelionėse.
Sunkvežimių elektrifikacija atsilieka 10–15 metų nuo automobilių. Jiems reikia didesnių baterijų, greitesnio įkrovimo, ar naujų įkrovimo technologijų, leisiančių su minimaliais sustojimais nuvažiuoti daug kilometrų.
Tačiau tikėtina, kad su lengvaisiais elektromobiliais įgyta gamintojų patirtis ir Europos sąjungos raginimai greičiau sukti ekologijos keliu sunkiojo transporto elektrifikaciją paspartins.
