Pardavimo apimtys išsilygino
Dyzelino palaipsniui atsisako ne tik Senojo žemyno prekių ženklai – šį kelią renkasi įvairiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusios bendrovės. Pavyzdžiui, tokie didieji gamintojai kaip „Toyota“, „Citroën“ ar „Kia“ ilgą laiką pastebimai mažino dyzelinu varomų modelių pasiūlą.
Japonijos gamintoja yra pagarsėjusi Europos rinkai skirtų automobilių komplektavimu su benzininėmis ar hibridinėmis jėgainėmis, Prancūzijos bendrovė naujausius modelius gamina su benzininiais varikliais ar iš tinklo įkraunamomis hibridinėmis pavaromis.
O štai Pietų Korėjos „Kia“ naujos kartos „Niro“ modelį siūlo tik elektrifikuotą – hibridinį, įkraunamą hibridinį ar varomą tik elektros energija.
Specialistai sutinka, kad tam tikrai paskirčiai geriausiai tinkamus dyzelinius automobilius visiškai pakeisti bus sudėtinga. Tačiau didžiumai vartotojų jau dabar yra tinkamiausi būtent elektrifikuoti modeliai.
Tai rodo ir pardavimo skaičiai – Europoje naujų hibridinių ir dyzelinių automobilių pardavimas susilygino dar 2021 metais.
Šią tendenciją perėmė ir Baltijos šalys: jose 2022-aisiais naujų automobilių rinkoje dyzelinu varomos transporto priemonės užėmė 26 proc., o hibridinės – 23 proc. rinkos.
Ekologiškesnio transporto link
„Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys, žurnalistas Egidijus Babelis sako, kad ilgainiui hibridiniai modeliai iš tiesų gali išstumti dyzelinius. Jo pastebėjimu, greičiausiai tai nutiks dėl politinių sprendimų paveiktos automobilių pramonės evoliucijos.
Europa juda ekologiškesnio transporto link, daugiausia kritikos strėlių susilaukia dyzeliniai modeliai, tad svarbiausia rasti jiems tinkamą pamainą.
„O dyzeliai naudingiausi buvo daug kilometrų susukantiems vairuotojams dėl galimybės skrieti greitai ir taupiai. Toli važinėjantys vairuotojai ieškos alternatyvų, kaip nukeliauti kuo toliau su kuo mažesniu kiekiu brangių degalų, tad, tikėtina, rinksis hibridinius modelius“, – svarsto automobilių apžvalgininkas.
Automobilių istorijos patikros portalo „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, tikrieji hibridų privalumai išryškėja mieste ir čia jie dyzelinu varomus automobiliais tikrai išguis.
„Užmiestyje hibridų efektyviosios savybės tiesiog sunkiau pritaikomos, nes baterija greitai išsikrauna ir lieka tik vidaus degimo variklis. Bet mieste yra visai kita istorija“, – pažymi pašnekovas.
Specialistų žodžius iliustruoja gamintojų pateikiami skaičiai. Štai hibridinis „Kia Niro“ vidutiniškai 100 km sudegina 4,4 litro benzino nepaisant to, kad tai yra penkiavietis šeimyninis krosoveris su 451 litro talpos bagažine. Panašaus dydžio „Toyota Corolla Cross“ hibridas taip pat nepasižymi dideliu apetitu – degina 5 litrus benzino.
E. Babelis paaiškina, jog hibridų taupumas nulemtas jų pranašumu mieste, kur išvystomas santykinai nedidelis greitis, daug stabdoma ir greitėjama. Čia išryškėja hibridinėje sistemoje esančios elektros pavaros privalumai.
„Stabdant baterija įsikrauna, greitėjant elektros motoras padeda vidaus degimo varikliui ir jo neapkrauna, tad taip sumažinamos degalų sąnaudos“, – dėsto žurnalistas.
Technologiškai patobulėję
Prieš du dešimtmečius su „Toyota Prius“ išpopuliarėjimu prasidėjusi hibridinių modelių era ne vienam vairuotojui sužadina ne tik malonius prisiminimus.
Hibridai įtiko išskirtiniu taupumu bei patikimumu, bet erzino savo silpnomis dinaminėmis savybėmis bei pabrėžtinai garsiu ir niauriu variklių urzgimu vairuotojui pamėginus bet kiek pagreitėti.
M. Buzelio vertinimu, dėl natūralios technologinės pažangos dabartiniai hibridiniai automobiliai atsikratė nemenkos dalies anksčiau vairuotojus erzinusių savybių. Visų pirma, jie tapo galingesni ir greitesni.
Antra, hibridinės technologijos labai gerai tarnauja gamintojų rinkodarai ir padeda laimėti vairuotojų simpatijas.
„Gamintojai sumažina savo CO2 emisiją ir dar sužavi tuos vairuotojus, kurie iš automobilių tikisi visokių „Formulės-1“ lenktynėse matytų triukų. Pavyzdžiui, tai gali būti technologija, kuri leidžia momentiškai panaudoti sukauptą energiją bei įgyti daugiau galios lenkimo manevrui, ir panašūs sprendimai“, – dėsto specialistas.
Jo vertinimu, pasikeitė ir hibridinės transmisijos. Ankstesnių kartų modeliuose jos erzindavo savo lėta ir inertiška reakcija, o dabar šie agregatai tapo daug gyvesni.
Prie to prisideda ir gamintojų išmoktos pamokos. Tarkime, hibridiniame naujosios kartos „Kia Niro“ Pietų Korėjos inžinieriai 77 kW galios benzininį variklį ir 42 kW galios elektros motorą derina ne su hibridams būdinga kintamo perdavimo laipsnio transmisija, dėl kurios „gumos tempimą“ primenančio veikimo skųsdavosi kitų modelių vairuotojai, o su dvigubą sankabą turinčia 6 pakopų automatine greičių dėže.
Toks galios sistemos įrenginių derinys leido užtikrinti daug reaktyvesnį atsaką į vairuotojo veiksmus, greitesnį ir tikslesnį sukimo momento parinkimą.
Pasiteisinusi koncepcija
Anot E. Babelio, vairuojant ankstesnės kartos hibridus reikėjo mokėti išnaudoti jų pavarą. Pernelyg spaudžiant nebelikdavo ir ekonomiškumo. Tačiau ilgainiui hibridinė technologija patobulėjo.
„Hibridinio modelio idėja buvo suderinti gana sunkiai suderinamus mechanizmus. Ir kartu naudoti patikimą benzininį variklį, nes jį reikės labai daug kartų užvesti ir išjungti – taip jau veikia hibridinė sistema.
Drauge reikėjo užtikrinti, kad automobilis galėtų važiuoti naudodamas elektros energiją ir jo nereikėtų įkrauti. O juk iš vidaus degimo variklio ir regeneracijos buvo perduodama ne tiek ir daug elektros energijos“, – hibridų aušrą prisimena žurnalistas.
Jo manymu, vis dėlto koncepcija suveikė ir visi gamintojai pradėjo ją tobulinti.
„Šiandien hibridai – ir galingi, ir dinamiški, ir elastingi, ir ekonomiški. Jie turi galingesnius bei pažangesnius variklius ir kiek didesnes baterijas nei pionieriai. Dauguma dar lieka prie įprastų atmosferinių agregatų, nes jie yra pakankamai tvirti, nesubyra dažnai užvedant ir išjungiant“, – vertina pašnekovas.
Hibridų baterijos vis dar gana mažos ir siekia 1–2 kWh. Gamintojai nori, kad automobiliai nebūtų labai sunkūs ir juos būtų galima greitai įkrauti regeneracijos būdu stabdant.
E. Babelis pastebi, jog vien elektra jie nuvažiuoja nedaug, tačiau montuojami galingesni elektros motorai suteikia gerokai daugiau dinamikos, eliminuoja traukos duobes pavarų perjungimo metu ar vidaus degimo variklio vėlavimus ir padaro dalį darbo už tą patį vidaus degimo variklį, kad šis nepersistengtų ir neprašytų daug brangių degalų.
