„Akcizai turi augti, nes didėjant gyventojų pajamoms ir nukritus toms kainoms, ypač pastaraisiais mėnesiais, degalų įperkamumas yra praktiškai geriausias, koks buvo per visą Lietuvos istoriją.
Per 3 metus atlyginimai augo po 10 proc. ir daugiau, o degalų kainos jau nukrito į įprastą lygį, bei dyzelinas kainuoja netgi mažiau nei įprastai. Vien tik tam, kad palaikytume panašią perkamąją galią, reikia didinti akcizus.
Juolab, yra tam tikri iššūkiai dėl to, kad lietuviai mėgsta pirkti didelius, iškastiniu kuru varomus automobilius“, – pirmadienį konferencijoje „Klimatui neutrali Lietuva: misija 2050“ aiškino Ž. Mauricas.
„Be abejo, reikia koordinuoti su kitomis šalimis – su Latvija, Estija ir Lenkija, kad nebūtume vienas lauke karys, nes nepakariausime nei energetikoje, nei kitur“, – pridūrė jis.
Ekonomisto manymu, iš pakelto akcizo gauti pinigai turėtų būti naudojami efektyviai ir tikslingai, skatinant atsinaujinančios energetikos sektoriaus plėtrą ir gamybos sektoriaus dekarbonizaciją.
„Ir kalbant apie tų pinigų panaudojimą, mes turime juos naudoti kaip galima efektyviau. Kaip maža šalis, mes turime investuoti į atsiperkančių ir atsinaujinančių technologijų paskatinimą, kad pasiektume proveržį, sumažintume priklausomybę ir padidintume geopolitinį saugumą“, – aiškino ekonomistas.
„Pirmas dalykas yra investicijos į atsinaujinančią energetiką, kitas dalykas yra transformacija, kad taptume dekarbonizuota šalimi, o ne „deindustrializuota“ šalimi“, – paminėjo jis.
Lietuva gali turėti konkurencinį pranašumą atsinaujinančios energetikos sektoriuje
Pasak Ž. Maurico, degalų akcizų mokestis ir panašūs apmokestinimai taip pat gali padėti Lietuvai tapti konkurencinga regiono valstybę atsinaujinančios energetikos srityje.
Jo teigimu, norint pasiekti tokį tikslą reikia sumažinti darbo jėgos mokesčius, tuo metu didinant aplinkosauginius ir taršos mokesčius.
„Be abejo, Lietuva turėtų ir galėtų padaryti daugiau, kalbant, visų pirma, apie investicijas į atsinaujinančią energetiką. Mes buvome kaip „miegančioji gražuolė“, kol mus pažadino Rusijos sukelta energetikos krizė ir tos krizės nereikėtų praleisti.
Tad reikia kaip galima daugiau energijos generavimo pajėgumo instaliuoti Lietuvoje. Juolab, kad mes turime konkurencinį pranašumą su kitomis šalimis, nes pradedame nuo praktiškai balto lapo“, – aiškino Ž. Mauricas.
„Norint didinti savo konkurencingumą, reikia mažinti darbo jėgos mokesčius ir didinti aplinkosauginius mokesčius. Kitu atveju, mes galime ne tik neįgyvendinti aplinkosaugos planų bet ir prarasti savo konkurencingumą“, – tvirtino jis.
Ekonomisto tikinimu, toks pokytis paskatintų verslą pereiti į atsinaujinančią energetiką, kadangi šios gaminamos energijos kainos tapusios konkurencingos. Taip pat, anot jo, toks skatinimas prisidės prie Lietuvos, kaip „vertybinės“ valstybės įvaizdžio.
„Kadangi kainos yra konkurencingos, tai čia turime galimybę privačiam verslui patiems padaryti tą darbą, nes valstybės paramos poreikis labai sumažėjęs.
Tai čia labiau nekaišioti pagalių į ratus, nes privatus verslas labai greitai padaro tą darbą, kurį viešas sektorius padaro per ilgesnį laikotarpį.“, – tvirtino jis.
„Mes ir padidinsime konkurencingumą valstybės, sumažindami darbo jėgos mokesčius ir padidindami aplinkosauginius, taip leisdami sau įvykdyti aplinkosaugos planus. Ir tai bus labai didelis privalumas įvaizdžio prasme.
Pažiūrėkite, kaip Lietuvos vardas dabar skamba, gerąją prasme, dėl mūsų teikiamos pagalbos Ukrainai. Mes vertybine prasme, esame vieni iš Europos Sąjungos lyderių, į mus jau lygiuojasi“, – komentavo Ž. Mauricas.
ELTA primena, kad Aplinkos ministerija Seimui Akcizų įstatymo pataisas pateikė dar 2021 m. gruodį. Jos buvo perduotos Seimo komitetams, bet iki šiol svarstyti nepradėtos.
Bešviniam benzinui taikomas akcizas Lietuvoje šiuo metu siekia 466 eurus už 1000 litrų, dyzelinui – 372 eurus už 1000 litrų.
Aplinkos ministerija siūlo benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino palaipsniui didinti. Nuo 2024 m. jis didėtų iki 466 eurų, o nuo 2025 m. – iki 500 eurų už 1000 litrų.
Nuo 2025 m. taip pat atsirastų ir akcizais apmokestinamiems energetiniams produktams taikoma CO2 dedamoji kuri būtų taikoma ir benzinui.
Ši CO2 dedamoji nuosekliai augtų: 2025 m. ji siektų 24 eurus benzinui ir 26,2 eurus dyzelinui už 1000 litrų, o 2030 m. – 144 eurus benzinui ir 157,2 eurus dyzelinui.
