Iš 10,7 tūkst. metalinių garažų iki 2023 m. kovo 1 d. buvo nukelta 8,5 tūkst. ir taip atlaisvinta daugiau nei 40 ha ploto.
Dalis savininkų buvo geranoriški, daliai prireikė teismo ir antstolių paraginimo. Teisme pradėtos 167 bylos – tiek dėl pavienių metalinių garažų nukėlimo, tiek dėl kelių garažų ar jų blokų pašalinimo.
„Penki atvejai perduoti antstoliams, dalis gyventojų nusikėlė garažus be antstolių įsikišimo“, – sakė Vilniaus savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Daiva Mikulskienė.
Iš maždaug 2 tūkst. metalinių garažų, kurie vis dar likę, pusė yra privačioje žemėje. Savivaldybė tokiu atveju negali įpareigoti savininkų garažų pašalinti.
Vieni pirmųjų buvo nukelti garažai Pilaitėje. Didžiulį beveik 1,5 tūkst. garažų masyvą gyventojai nusikėlė per metus. Teritorija buvo sutvarkyta ir atlaisvinta naudoti miesto plėtrai.
Liepkalnio gatvėje iš pradžių pavyko nukelti tiktai trečdalį garažų. Kol vyko derybos su garažų bendrija, paaiškėjo, kad žemės sklypas, kuriame veikia bendrija, turi savininką ir jis nukėlė visus likusius garažus savo iniciatyva.
Karoliniškių seniūnijoje situacija kiek kitokia – vienoje teritorijų buvo apie 1,2 tūkst. garažų masyvas, tačiau sklypai, kuriuose stovi garažai, turėjo du savininkus.
Dauguma garažų stovėjo valstybinėje žemėje, dalis – privačiame sklype. Pavyko nukelti beveik visus garažus iš abiejų sklypų ir sutvarkyti apleistą bei užterštą teritoriją, nors teko imtis ir teisinių priemonių.
Apie 15-os garažų, likusių stovėti valstybinėje žemėje, savininkai nežinomi.
„Per visą metalinių garažų griovimo procesą į sąvartyną išvežėme beveik 14 tūkstančių tonų atliekų – statybinių, nerūšiuotų, padangų, pabėgių, tepalo ir kitų pavojingų atliekų“, – sakė Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
