„Porsche SE“ valdybos narys nori išgelbėti Rusijos automobilių pramonę – V. Putino paprašė paskolos

S.Wolfui reikia 60 mlrd. rublių. Šią sumą, atitinkančią maždaug 800 mln. eurų, jis nori panaudoti Rusijos automobilių pramonei gelbėti ir kasmet vietoje pagaminti bent jau 270 tūkst. transporto priemonių, praneša portalas „Der Spiegel“.

Sausio mėnesį Austrijos verslininkas S.Wolfas šį planą pristatė ne kam kitam, o Rusijos prezidentui V.Putinui. Jo trijų puslapių laiškas, kurį skaitė ir leidinys „Der Spiegel“, prasideda žodžiais: „Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau!“

Iki to laiko buvo praėję beveik metai, kai Rusija užpuolė Ukrainą.

„Šiandieninėmis sudėtingomis sąlygomis Rusijoje trūksta aukštos kokybės automobilių“, – teigia S.Wolfas. Jis rašo, kad jo „naujas investicinis projektas, kuriuo siekiama atnaujinti lengvųjų automobilių gamybą“, galėtų „išspręsti šią problemą“.

S.Wolfas nori jį įgyvendinti kartu su Rusijos automobilių gamintoja „GAZ Group“. Projektui S.Wolfas nori panaudoti dvi gamyklas, kuriose gamyba sustabdyta nuo 2022 m. pavasario, įskaitant gamyklą Kalugoje, į pietvakarius nuo Maskvos. Gamykla priklauso Vokietijos automobilių gamintojui „Volkswagen“.

Austrijos verslininkas laiške giriasi, kad jau pasiektas „susitarimas su aukščiausia „Volkswagen“ vadovybe“ ir kad ne vėliau kaip kovo mėnesį sprendimą „galutinai patvirtins korporacijos stebėtojų taryba“, o laišką užbaigia žodžiais „su pagarba“.

Laiške S.Wolfas save apibūdina kaip „visame pasaulyje žinomą investuotoją, kuris daug nuveikė skatindamas Rusijos automobilių pramonės plėtrą“.

S.Wolfas iš tiesų yra vienas galingiausių Europos automobilių pramonės atstovų. Jis yra Vokietijos automobilių dalių tiekėjos „Schaeffler“ ir „Porsche SE“, milijardus dolerių valdančios Porsche ir Piëch šeimų holdingo bendrovės, kontroliuojančios „Volkswagen“, stebėtojų tarybos narys.

Per daugelį metų S.Wolfas tapo toks naudingas korporacijoms dėl to, kad buvo laikomas durų į Rusiją atidarymo įrankiu.

Daugelį metų S.Wolfas užėmė įvairias vadovaujančias pozicijas oligarcho Olego Deripaskos imperijoje, be kita ko, iki 2022 m. pabaigos buvo Rusijos „GAZ Group“ stebėtojų tarybos narys. Jam vis dar priklauso apie 10 proc. bendrovės akcijų.

S.Wolfui darosi keblu dėl to, kad jis yra ilgametis buvusio „GAZ“ savininko O.Deripaskos, kuris dabar yra įtrauktas į Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijų sąrašus, verslo partneris. Tačiau, užuot vengęs Rusijos, kaip dauguma Vakarų bendrovių, S.Wolfas nori plėsti savo veiklą šioje šalyje.

Jis jau beveik sudarė vieną sandorį – „Schaeffler“ veiklą Rusijoje. Gruodį tarptautinė automobilių tiekėjų grupė, įsikūrusi Vokietijos Bavarijos žemės Hercogenraucho mieste, pasirinko S.Wolfo Rusijos įmonę „PromAvtoKonsalt“ pirkti jos verslą Rusijoje. Jis galės užbaigti įsigijimą, kai tik bus gautas Rusijos leidimas.

Remiantis „Der Spiegel“ gauta informacija, jo perkama „Schaeffler“ gamykla galėtų būti naudojama „GAZ Sadko“ automobilių gamybai. Toks krovininis sunkvežimis naudojamas Rusijos kariuomenės kareiviams ir įrangai gabenti.

Tačiau S.Wolfui sunkiau sekasi su „Volkswagen“. Priešingai nei jis teigia savo laiške V.Putinui, Volfsburge įsikūrusi bendrovė nesutiko jos parduoti. Kovo pradžioje „Volkswagen“ nusprendė, kad gamykla Kalugoje turėtų atitekti Rusijos automobilių prekybos įmonei „Avilon“.

Po kelių dienų Žemutinio Naugardo teismas „GAZ Group“ prašymu areštavo „Volkswagen“ turtą Rusijoje. Ar tai buvo keršto aktas, kuriuo siekta apsunkinti bendrovės pardavimą kitiems?

Bet kokiu atveju Wolf verslo praktika kelia klausimų: Kaip kelių stebėtojų tarybų narys Europoje ir asmuo, turintis gilių vidinių ryšių su Vokietijos pramone, gali ir toliau palaikyti tokius glaudžius ryšius su V.Putinu?

S.Wolfas, įgijęs įrankių gamintojo išsilavinimą, sparčiai kilo karjeros laiptais. Anksčiau jis dirbo Austrijos ir Kanados automobilių tiekėjos „Magna“ generaliniu direktoriumi, o 2010 m. perėjo į oligarcho O.Deripaskos imperiją, kur iki 2019 m. ėjo pirmininko pareigas.

Austras pavertė „GAZ“ svarbiu tarptautinių korporacijų, tokių kaip „Volkswagen“ ir „Mercedes“, partneriu, suteikiančiu bendrovei pasaulinę įtaką. Dėl to juo susidomėjo ir V. Putinas, kuriam jau daugelį metų labai svarbu, kad Rusija turėtų stiprią vietinę automobilių pramonę.

2014 m. interviu Austrijos laikraščiui „Kleine Zeitung“ S.Wolfas savo santykius su V.Putinu apibūdino kaip „labai pagarbius“.

Šalies laikraštis „Der Standard“ pranešė, kad S.Wolfas pareiškė, jog Rusijos prezidentas yra „labai, labai, labai teisingas žmogus“ po to, kai V.Putinas aneksavo Krymą.

S.Wolfas sakė, kad V.Putino „lyderystė“ yra tai, ko jis „labai pasigenda“ ES. 2016 m. V.Putinas apdovanojo Austrijos verslininką, turintį gerų ryšių, prestižiniu Rusijos apdovanojimu – Draugystės ordinu.

Bėgant metams, ryšys su Rusija S.Wolfui tapo vis opesnis. 2018 m. jo verslo partneris O.Deripaska pateko į amerikiečių sankcijų sąrašą. Tarp kitų Vašingtono pateiktų kaltinimų yra ir tai, kad oligarchas plovė pinigus V.Putinui per „GAZ Group“.

Atsakydamas į „Der Spiegel“ pateiktus klausimus, O.Deripaska teigė, kad „nepagrįstas ir įsisenėjęs melas negali tapti tiesa, kad ir kaip dažnai žiniasklaida jį kartotų“.

Vasarį Europos Sąjunga į sankcijų sąrašą įtraukė „GAZ“ dukterinę įmonę, kuri, kaip įtariama, tiekė Rusijos kariuomenei transporto priemones, naudojamas kare Ukrainoje. Vis dar neaišku, kam tiksliai priklauso ši grupė. O.Deripaska pareiškė, kad jis „atsisakė bendrovės kontrolės“.

Nepaisant abejotinų ryšių, S.Wolfas nori, kad nekiltų abejonių dėl jo politinio sąžiningumo.

Kovą su juo susisiekus „Der Spiegel“ ir paprašius pateikti atsakymą, S.Wolfas pasmerkė „dabartinį Rusijos ir Ukrainos karą pačiais griežčiausiais įmanomais žodžiais“ ir teigė, kad „niekada nedalyvavo karinės įrangos gamyboje“, taip pat „niekaip neuždirbo pinigų iš tokios įrangos“.

Jis pridūrė, kad „pasitraukė iš visos ankstesnės veiklos Rusijoje“. S.Wolfas taip pat pareiškė, kad jis nedirba „jokiose pareigose“ su asmenimis ar įmonėmis, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos.

Nepaisant to, jo laiškas V.Putinui kelia nemažai abejonių. Jame Austrijos verslininkas siūlo Kremliaus vadovui atgaivinti „legendinį rusišką „Volgos“ prekės ženklą“.

2010 m. „GAZ Group“ dėl paklausos stokos nutraukė sovietmečiu gamintų transporto priemonių gamybą.

Sugrįžimui austras nori panaudoti „Volkswagen“ grupės gamyklinius įrenginius ir praktinę patirtį.

„Volkswagen“ po karo pradžios nutraukė gamybą savo fabrike Kalugoje ir gamybos partnerystę su Rusijos automobilių gamintoju „GAZ“.

S.Wolfo plane numatyta, kad nuo 2023 m. antrojo pusmečio abiejose gamyklose bus atnaujinta „Volkswagen“ grupės „Škoda“ markės automobilių gamyba.

Iš pradžių „Rapid“ modelis bus gaminamas Kalugoje, o „Octavia“, „Kodiaq“ ir „Karoq“ modeliai bus gaminami Žemutiniame Naugarde, – laiške V.Putinui aiškina S.Wolfas.

Laiške teigiama, kad transporto priemonėms bus suteikta rusiška išvaizda ir „iš esmės pakeista jų išorė“, kad būtų atkurti legendinių modelių „Volga“ ir „Pobeda“ „būdingi bruožai“.

S.Wolfas mėgsta mąstyti plačiai. Jis rašo, kad jo iniciatyva „bus patenkinti Rusijos vartotojų poreikiai įsigyti aukštos kokybės ir patikimas transporto priemones“, taip pat bus sukurta „iš viso daugiau kaip 12 tūkst. aukštųjų technologijų darbo vietų“.

Visa tai sudarys „pagrindą tolesnei nepriklausomos ir modernios automobilių pramonės plėtrai Rusijos Federacijoje“.

Pasak S.Wolfo, projekto vykdytoja bus Rusijos bendrovė „PromAvtoKonsalt“, „kurios savininkas esu aš“. Jo pramoninė partnerė – „GAZ“ grupė, kuriai sankcijas taikančios institucijos skiria daugiausia dėmesio.

„Volkswagen“ pasistengė aiškiai atsiriboti nuo S.Wolfo iniciatyvos. Bendrovės pareiškime teigiama, kad jos valdyba „neturi jokių žinių“ apie minėtą laišką ar jo „nemalonų“ turinį.

Taip, bendrovė teigė, kad tarp potencialių pirkėjų buvo ir S.Wolfo bendrovė „PromAvtoKonsalt“, tačiau iki pardavimo proceso pabaigos aukščiausioji vadovybė nebuvo įsipareigojusi suinteresuotoms šalims. „Todėl mums yra nesuprantama“, kaip kiti galėjo tai pasiūlyti.

Kita vertus, V.Putinas atrodė susidomėjęs. „Atsižvelgdami į automobilių pramonės būklę, mes galime paremti šią idėją“, – ranka laiške pažymėjo prezidentas.

Dėl visuomenės spaudimo ir išsamių Vakarų sankcijų paketų iš Rusijos masiškai pasitraukė tarptautiniai automobilių gamintojai.

„Mercedes-Benz“ savo dukterinę įmonę Rusijoje pardavė investuotojui, o „Nissan“ savo veiklą šalyje pardavė valstybinei įmonei už 1 eurą.

„Renault“ taip pat pardavė savo verslą už 1 rublį. Pagrindinis šių bendrovių tikslas buvo tiesiog pasitraukti iš Rusijos rinkos.

Dėl to 2022 m. automobilių gamyba ir naujų automobilių registravimas Rusijoje sumažėjo maždaug 60 proc. Trūksta visko – nuo dalių iki kvalifikuotų darbuotojų, o daugelis gamyklų prieš kelis mėnesius sustabdė veiklą.

Atsižvelgiant į tai, S.Wolfo pasiūlymas atrodė tobulas. Žemutinio Naugardo srities gubernatorius taip pat pritarė jo iniciatyvai. „Nenuginčijami šio projekto privalumai yra tai, kad naudojamas aukštos kokybės europietiškas bazinis produktas“, – rašė gubernatorius V.Putinui.

Jis rašė, kad transporto priemonių išorės dizaino pertvarkymas padėtų „išvengti sankcijų rizikos“. Jis paprašė, kad „projektas būtų pradėtas įgyvendinti kuo greičiau“.

Savo laiške V.Putinui, S.Wolfas pateikia labai konkrečių pasiūlymų, kaip Rusijos režimas galėtų jį paremti. Juk tai yra „didelis projektas, turintis reikšmės visuomenei“, – rašo jis.

Pirmasis punktas jo pageidavimų sąraše: 60 mlrd. rublių paskola su palankia 1 proc. palūkanų norma.

Antrasis: prašymas, kad Kremlius padengtų bent du trečdalius Kalugos ir Žemutinio Naugardo gamyklų darbuotojų atlyginimų už pirmuosius devynis mėnesius.

Trečia, jis rašo, kad 2023 ir 2024 m. tyrimams ir plėtrai reikia pusės milijardo rublių (apie 7 mln. eurų).

Problema austrui, turinčiam visus ryšius, yra ta, kad kovo pradžioje „Volkswagen“ nusprendė pasirinkti kitą gamyklos pirkėją, nors S.Wolfo „PromAvtoKonsalt“ domėjosi pirkimu.

„Tačiau galiausiai kitas investuotojas geriau atitiko anksčiau nustatytus kriterijus“, – teigė „Volkswagen“ bendrovė.

Remiantis vidiniu dokumentu, su kuriuo susipažino „Der Spiegel“, galiausiai buvo pasirinktas Rusijos atstovybių tinklas „Avilon Automotive“.

Sutartis turėjo būti pasirašyta kovo 12 d., trūko tik to, kad ją patvirtintų Rusijos valdžios institucijos.

Vietoje to, kovo viduryje teismas priėmė nutartį laikinai areštuoti visą „Volkswagen Group“ turtą Rusijoje. „GAZ“ grupė, ilgametė „Volkswagen“ partnerė, padavė bendrovę į teismą dėl žalos atlyginimo.

Bendrovė teigė, kad „Volkswagen“ pasitraukė iš partnerystės Žemutiniame Naugarde 2022 m. vasarą, nors gamybos sutartis turėjo galioti iki 2025 m. pabaigos.

Bendrovės teigimu, dėl to padaryta daugiau kaip 15 mlrd. rublių (apie 180 mln. eurų) žala.

Kadangi „Volkswagen“ planuoja „artimiausiu metu visiškai pasitraukti iš Rusijos rinkos“, „GAZ“ teigė, kad kyla pavojus, jog „didžiausia Žemutinio Naugardo miesto srities pramonės grupė ir mokesčių mokėtoja“ bus palikta atlyginti padarytą žalą.

„Volkswagen“ teigė, kad „GAZ“ reikalavimai ją „nustebino“. Juk, pasak bendrovės, abu koncernai daugelį metų palaikė „gerus verslo santykius“ ir 2022 m. viduryje „abipusiu susitarimu“ nutraukė partnerystę.

Kokį tada vaidmenį šiame ginče atlieka S.Wolfas? Jis neatsakė į išsamų „Der Spiegel“ pateiktą klausimų sąrašą.

Iškilo akivaizdus interesų konfliktas. Kaip „Volkswagen“ kontroliuojančiosios bendrovės „Porsche SE“ stebėtojų tarybos narys, jis iš tikrųjų turėtų būti Volfsburge įsikūrusios „Volkswagen“ pusėje.

Tačiau jis, kaip „GAZ“ bendrasavininkas ir būsimasis automobilių magnatas, taip pat nėra suinteresuotas, kad bendrovė būtų parduota „Avilon“.

Vienintelis „Porsche SE“ valdybos komentaras dėl jos stebėtojų tarybos nario S. Wolfo ir jo iniciatyvos Rusijoje: „Porsche SE“ neturi ir neturėjo jokių žinių apie jūsų minėtą pono Wolfo laišką.“

„Porsche SE“ neatsakė į klausimą, ar ji vis dar pasitiki stebėtojų tarybos nariu S.Wolfu. „GAZ Group“, Kremlius ir „PromAvtoKonsalt“ neatsakė į „Der Spiegel“ pateiktus klausimus.

Kad ir kokia būtų galutinė konflikto baigtis, S.Wolfas, atrodo, ketina laikytis savo plano atgaivinti Rusijos automobilių pramonę.

Nors, kaip jis pats sako, 10 proc. „GAZ“ grupės akcijų jis turi dėl to, kad nėra galimybių jas išparduoti. Jis sakė, kad nuo karo pradžios negavo jokių dividendų.

Pagrindinė būsimos S.Wolfo imperijos investicinė priemonė yra įmonė „PromAvtoKonsalt“ (PAK), kuriai įsigyti lapkritį austras gavo Rusijos valdžios institucijų leidimą.

Gruodį PAK įsigijo „Schaeffler“ veiklą Rusijoje su sąlyga, kad V.Putinas vis dar pritars sandoriui ir kad S.Wolfas integruos įmonę į savo Europos holdingą. Siekiama, kad viskas atrodytų kaip švarus sprendimas ir atitiktų režimo sankcijas.

PAK išsiskiria probleminiu artumu „GAZ“ grupei, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos. Pavyzdžiui, paskolą suteikė Rusijos įmonė, kurios dukterinę įmonę Nyderlanduose kontroliuoja „GAZ“ artimi asmenys.

Be to, „Der Spiegel“ išsiaiškino, kad keli nauji PAK darbuotojai taip pat atėjo iš „GAZ Group“.

Tuo tarpu, pastatas Maskvos centre, kuriame PAK turi biurą ir kuris yra mažiau nei už 300 metrų nuo Kremliaus, atrodo susijęs su ilgamečiu „GAZ Group“ savininku O.Deripaska.

Taip pat, „Der Spiegel“ duomenimis, automobilių tiekėja „Schaeffler“ jau bendradarbiauja su „GAZ“ Rusijoje.

Pavyzdžiui, kovo pradžioje Rusijos bendrovė pakvietė keletą „Schaeffler“ ir PAK darbuotojų į savo būstinę Žemutiniame Naugarde. Visą dieną trukusio seminaro metu, kuriame dalyvavo aukščiausio lygio „GAZ“ delegacija, buvo aptartas tolesnis bendradarbiavimas.

Buvo sudaryti grafikai, paskirstytos užduotys, aptarta sankabos diskų ir transmisijos dalių gamyba, taip pat svarstyta galimybė investuoti į papildomus gamybos pajėgumus.

Atsakydama į „Der Spiegel“ prašymą pakomentuoti, „Schaeffler“ teigė, kad bendrovė anksčiau nežinojo apie šį susitikimą.

Tačiau bendrovė teigė, kad pasinaudojo proga dar kartą išdėstyti „aiškius nurodymus“, tai yra, kad negali būti diskusijų apie „Schaeffler AG“ apie būsimą verslą su bendrovėmis, kurioms taikomos sankcijos“.

Koncernas teigė, kad laikosi „visų taikomų nacionalinių ir tarptautinių sankcijų“. Vis dėlto bendrovė teigė, kad „įmonės direktyvų vykdymas turi ribas“, nes Rusijos dukterinės įmonės darbuotojams „vis dažniau gresia asmeniniai nepatogumai, jei jie prieštarauja Rusijos pusės norams“.

Iš tiesų tiek „Volkswagen“, tiek „Schaeffler“ atvejai rodo, kad Vokietijos įmonės negali lengvai ir saugiai pasitraukti iš Rusijos. Tiems, kurie nori parduoti įmonę, reikia Putino pritarimo. O jis pirmenybę teikia Kremliui lojaliems verslo partneriams.