Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė vilniečio Ž.Rumino peticiją, kurioje pareiškėjas kaltina Lietuvą pažeidus jo teises dėl galimybės kreiptis į teismą ir reikalauja iš valstybės kompensacijos už policijos pareigūnų padarytą žalą, kai šie jį apkaltino vairavimu išgėrus.
Tuomet trisdešimtmečio Ž.Rumino nemalonumai su teisėsauga prasidėjo 2016 metų vasario 6-osios naktį, kai su draugu laiką bute leidęs vilnietis nusprendė automobiliu nuvažiuoti ant Tauro kalno ir nusipirkti kebabų.
Vyrai pavalgė be nuotykių, tačiau grįžtant atgal Vilniaus senamiestyje Ž.Rumino vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir nutarė patikrinti vairuotojo blaivumą.
Rezultatai – priešingi
Ž.Ruminas į alkoholio matuoklį pripūtė 1,38 promilės, bet su tokiais rodmenimis nesutiko, nes, kaip pats sakė, pastarąjį kartą alkoholio buvo vartojęs prieš tris dienas ir tąkart išgėrė tik mažą bokalą alaus.
Vairuotojas jį sustabdžiusio policininko paprašė pakartoti tyrimą alkoholio matuokliu, bet pareigūnas nesutiko ir patarė vyrui apsilankyti Priklausomybės ligų centre ir ten pasitikrinti blaivumą.
Ž.Ruminas taip ir padarė. Praėjus valandai po protokolo surašymo jis nuvyko į centro Narkologijos skyrių, kuriame dar kartą papūtė į alkoholio matuoklį, taip pat davė kraujo mėginį.
Atsakymas buvo visiškai priešingas pareigūnų parodytam alkoholio matuokliui – Ž.Rumino organizme alkoholio neaptikta.
Policija nenorėjo nusileisti
Nors patikrinimų rezultatai ir skyrėsi, sostinės policijos pareigūnai nusileisti neketino – Ž.Ruminui išrašyto administracinių teisės pažeidimų protokolo neanuliavo.
„Jo akys buvo stiklinės, jis kalbėjo nerišliai, o iš automobilio sklido smarkus alkoholio kvapas“, – ginčui persikėlus į Vilniaus miesto apylinkės teismą aiškino vairuotoją sustabdęs sostinės kelių policijos patrulis Augis Trinkūnas.
Ž.Ruminas teisme tebetvirtino, jog jis alkoholio nevartojo, ir manė, kad kalčiausias šioje istorijoje yra policijos pareigūnas, kuris nepakeitė alkoholio matuoklio antgalio.
Tąkart pergalę laimėjo vairuotojas. Teismas jam pradėtą administracinę bylą nutraukė.
Tačiau sostinės policija rankų nenuleido. Ji apskundė nutartį Vilniaus apygardos teismui, šis grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau sprendimas buvo toks pat – Ž.Ruminas prie automobilio vairo sėdo būdamas blaivus.
Norėjo prisiteisti išlaidas
Laimėjęs bylą prieš policijos pareigūnus į teisinę kovą pakilo jau pats Ž.Ruminas.
Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir paprašė jam atlyginti patirtas išlaidas – padengti 500 eurų, kuriuos teko bylinėjantis sumokėti teisininkams, 29,72 euro, kuriuos teko išleisti ekspertizei siekiant įrodyti, kad vairavo būdamas blaivus, taip pat 5000 eurų moralinei žalai atlyginti.
Administracinis teismas Ž.Rumino skundą atmetė.
„Negalima sutikti su pareiškėju, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neteisėtai ir dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą“, – 2019 metų spalio 29 dieną konstatavo teisėjai.
Sulaukęs nepalankaus sprendimo Ž.Ruminas kreipėsi į Konstitucinį teismą (KT). 2021 metų kovo 19 dieną KT paskelbtas išaiškinimas buvo griežtas – teismo išteisintiems žmonėms nuo šiol privalo būti sudaryta galimybė atgauti bylinėjimosi išlaidas.
„Šios galimybės nenumatymas Administracinių pažeidimų ir Baudžiamajame kodeksuose prieštarauja Konstitucijai“, – pareiškė KT.
Prašymas buvo atmestas
Turėdamas tokį KT išaiškinimą Ž.Ruminas nusprendė dar kartą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Vilnietis pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, aiškindamas, kad ankstesnė nutartis buvo priimta vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Bet administracinis teismas Ž.Rumino prašymą atmetė.
„Konstitucinio teismo nutarimas buvo priimtas jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, todėl ji nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe“, – motyvavo teismas.
Po šio sprendimo Ž.Ruminui neliko kito kelio, kaip tik kreiptis į EŽTT.
