– Anksčiau teigėte, kad užsieniečiai pavežėjai privalo mokėti su klientais kalbėti lietuviškai. Kodėl tai yra svarbu?
– Privalo, nes tai yra konstitucinė mūsų piliečių teisė – būti aptarnautiems ir gauti viešąsias paslaugas lietuvių kalba. Tai yra įtvirtinta Konstitucijoje. Dabar Seimą pasiekė nauja konstitucinio kalbos įstatymo redakcija, ten taip pat tai yra įtvirtinta.
Antras dalykas – nebūkime utopistai, sunkiai galima tikėtis, kad ta problema rytoj išsispęs. Pradėjome diskutuoti, kaip ši problema turėtų būti sprendžiama realybėje. Iškilo dar daugiau klausimų, bet tie sprendiniai iš tiesų egzistuoja.
– Kaip gerai pavežėjai turėtų mokėti lietuvių kalbą? Užtektų pagrindinių terminų kur ir kaip važiuoti ar reikėtų gilesnių žinių?
– Reikalavimai kalbai – minimalūs. Turėjome susitikimą su įvairių institucijų ir įmonių atstovais. Ten Valstybinės kalbos komisijos vadovas išvardino keliamus reikalavimus. Jie yra visiškai minimalūs, vadinamas A2 lygis, kuris pakankamai lengvai išmokstamas. Viena iš problemų yra tame, kad lietuvių kalbos kursų pasiūla yra labai maža.
– Sakote, kad lietuvių kalbos kursų pasiūla yra maža. Tai yra problema atvykstantiems užsieniečiams. Kaip manote, kodėl trūksta galimybių ir sąlygų, kur būtų galima išmokti lietuvių kalbos?
Dabar aiškinamės, koks yra jų lankomumas, ar ukrainiečiai pageidauja ir stengiasi pramokti tą kalbą. Iš esmės, tendencija – pozityvi. Žmonės stengiasi, dauguma tų, kurie mokosi kalbos mąsto apie tai, kad pasiliks Lietuvoje. Taip tie minimalūs reikalavimai yra išpildomi.
Kita vertus – mes esame atlaidūs, suprasdami jų situaciją, bet panašu, kad panašią schemą galime taikyti ir kitų kraštų imigantams. Mes esame įsitikinę, kad jie čia atvyksta ne laikinai ir Lietuva nėra tik tarpinė stotelė, braunantis toliau į Europos Sąjungą.
– Pavežėjimo įmonė „Bolt“ pranešė, kad iš vairuotojų reikalaus bazinių anglų kalbos žinių. Išimtis bus taikoma ukrainiečiams. Kaip manote, tai geras žingsnis ar reiktų į tai žiūrėti griežčiau?
– Pozityvus žingsnis. „Bolt“ vadovai informavo, kad yra pasiruošę ir kitus žingsnius. Atvirai pasakius, manau, kad šita problema ir technologiškai gana nesunkiai išsprendžiama. Yra keli būdai.
Pavyzdžiui, garsinis prototipinis sinchroninis vertimas. Toks mechanizmas yra sukurtas Vilniaus Universitete. Jį pritaikius, nereikėtų rašyti teksto mobiliuoju telefonu, kad jis būtų išverstas, tai vyktų garsu.
Techniniai sprendimai egzistuoja, bet gyvas kalbėjimas yra būtina sąlyga, nes kartais susidaro ekstremalios situacijos, kurių metu, išsitraukti telefoną ieškant vertimo, gali nepakakti laiko.
– Opozicija kritikuoja tokį sprendimą, sakydama, kad tai tarsi verčia užsieniečius išmokti lietuvių kalbą, o dėl to teikiamos paslaugos gali brangti arba jų sumažėti. Kaip vertinate tokią kritiką?
– Visų pirma, kviesčiau opoziciją pasiskaityti Konstituciją. Kaip mes galime kalbėti apie teisinę valstybę ir liberaliają demokratiją, jeigu nepaisoma jos normų?
Bet praktinę problemą, dėl galimų pavežėjų trūkumų ar paslaugų pabrangimo mes girdime. Ieškome variantų su pereinamaisiais laikotarpiais, kad perėjimui būtų pasiruošta sklandžiai ir problemų neiškiltų.
– Kaip manote, ar būtų įmanoma lietuvių kalbos reikalavimą įtraukti į įstatymą?
– Jis yra įtrauktas, įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai. Naujoje redakcijoje bus tik detalės. Manau, kad tai bus padaryta. Kalbant apie pavežėjus yra ir kita – keleivių saugumo – problema, bet tai yra atskira tema.
Didžiausia problema, kuria galima vadinti fundamentalia – mes neturime migracijos ir integracijos politikos. Daug kalbame, bet mechanizmas taip ir neatsirado. Turėtume turėti reguliuojamą migraciją, konkrečius mechanizmus, kokiais keliais vykdome integaciją, nes mažai abejonių, kad migrantų skaičius augs.
Kitas klausimas, iš kokių jų bus. Klausimų yra daug, tam tikros kryptys yra aiškios, turi atsirasti žmonių, kurie ties tuo dirbs. Tai atsakingi asmenys, kurie koordinuotų būsimą politiką, nes migracija ir integracija yra rimti reikalai. Susiję ne tik su viešosiomis paslaugomis, bet ir kur kas rimtesne – demografine problema.
– Kokios problemos buvo išryškintos susitikimo, su interesuotų institucijų atstovais, metu?
– Migrantų intencijos. Dažnai jiems Lietuva būna tarpinė stotelė, todėl pasitaiko dokumentų, tarp jų ir vairuotojo pažymėjimų, klastojimo atvejų.
Yra pavyzdžių, kurie parodo kokią įtaką keleivių saugumui turi vairavimo kultūra. Turiu mintyje, kad pasitaikė atveju, kai pavežėjas yra indas ir važiuoja kita kelio puse.
Tai būtų sustiprinta Kelių transporto kodekso pataisomis, jos irgi yra perengtos. Būtų skiriamas didesnis dėmesys vairuotojo pažymėjimui, Kelių eismo taisyklių išmanymui, taip įsitikinant, kad tas žmogus gali dirbti pavežėju.
– Saugumo problema sklando jau ne vieną mėnesį, o pakeitimų įgyvendinimas užtruks. Ar yra kažkas, ką galima padaryti čia ir dabar, kad keleivių saugumas būtų užtikrinamas?
– „Bolt“ platformos savininkai patikino, kad bus skiriamas dėmesys kvalifikacijai, pasitelkiant technologines priemones.
Kalbant apie įstatyminius sumanymus, tai jie neužtruks. Viskas vyks pavasario sesijoje ir parengtiems įstatymams yra suteikiamas prioritetas. Su problemomis aštrausiai susiduriama Vilniuje, kitose Lietuvos vietose tų problemų nėra taip daug.
– Migrantų integracija kelia labai daug klausimų. Ar yra svarstoma kaip užtikrinti integracijos procesus?
– Tai ne tik migracijos problema. Visų pirma tai – politinė problema. Mums reiktų aiškiai apsispręsti dėl migracijos akcentų.
Reikia apsispręsti dėl selektyvios migracijos – iš kokių valstybių ir ko mes laukiame. Šios diskusijos vyksta, šiuo metu ruošiama rezoliucija, kurioje dar sykį bus išdėlioti migracijos ir integracijos principai, liečiantys ir demografinę Lietuvos situaciją.
