Sparti technologijų plėtra ir arši gamintojų konkurencija atpūtė naujų mados vėjų, tad net nedideli hečbekai ar krosoveriai nuo konvejerių rieda kimšte prikimšti moderniausių komforto bei saugumo sistemų. Jų salonuose atsiranda vis daugiau kokybiškų medžiagų, nyksta kieti plastikiniai paviršiai, o anksčiau tik prabangiuose modeliuose matytos funkcijos jau diegiamos dažname vidutinės klasės automobilyje – jei ne standartinės, tai bent pasirenkamos įrangos sąraše.
Laimi vartotojai
Pasak tinklalaidės apie automobilius „Overdraivas“ autorės Dinos Sergijenko-Ramaškevičienės, tokią tendenciją lėmė daugybė veiksnių – nuo kietos konkurencijos iki nepakeičiamo fakto, kad technologijų amžiuje žmonės paprasčiausiai priprato prie didesnio komforto ir neįsivaizduoja perkamų daiktų be tokių atributų. Svarbiausia, jos teigimu, yra tai, kad galiausiai laimi vartotojai.
„Globaliame pasaulyje konkurencija tik išaugo. Dabar dėl Europos pirkėjų varžosi ne tik Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos gamintojai, kaip praėjusiame amžiuje. Savo koją čia jau tvirtai įkėlę japonai, o prieš keliolika metų proveržį sukėlę Pietų Korėjos gamintojai diegia naujus standartus ir neišvengiamai verčia pasitempti visus rinkos žaidėjus“, – pastebi automobilių žurnalistė.
Pastaruosius specialistės žodžius iliustruoja iškalbingi skaičiai. Štai P. Korėjos bendrovė „Kia“, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, per 2022 metus padidino pardavimo apimtis 7,9 proc. ir Senajame žemyne pardavė virš pusės milijono automobilių. Tokių rezultatų įmonė pasiekė tuomet, kai visa rinka traukėsi 4,1 proc.
Taigi nuožmioje konkurencinėje kovoje „Kia“ užėmė rekordinę 4,8 proc. rinkos dalį ir nušluostė nosį tokiems Europoje seniai įsitvirtinusiems gamintojams kaip „Ford“, „Opel“ ar „Škoda“. D. Sergijenko-Ramaškevičienės manymu, stabilų korėjiečių įmonės rezultatų augimą lemia noras pranokti Vokietijos gamintojus ir gebėjimas įtikti europiečių skoniui.
„Po to, kai prieš beveik du dešimtmečius jie įkūrė savo bazę Vokietijoje, Frankfurte, ir prisiviliojo daugybę specialistų iš Europos, „Kia“ akivaizdžiai nusitaikė į mūsų žemyno vairuotojų poreikius. Galima sakyti, kad korėjiečiai vieni pirmųjų suprato, kad gausesnė mažesniųjų modelių, kurių Europoje vis dėlto nuperkama daugiausia, įranga gali būti itin svarbiu konkurenciniu pranašumu“, – pastebi pašnekovė.
Anot jos, net mažiausiuose automobiliuose atsirado ir šildomų sėdynių funkcija, ir galimybė rinktis šildomą vairą ar kitus komforto atributus. Be jų dabar mūsų regione sunkiai įsivaizduojame bet kurį naują modelį. O bėgant laikui šių funkcijų sąrašas tik plėtėsi ir kone kiekvieno gamintojo arsenale.
Išvystytas saugumas
Bene pastebimiausiai mažesniuose modeliuose išsiplėtė saugumo sistemų kiekis. Dar prieš dešimtmetį – automobilių pasaulyje tai yra maždaug pusantros ar dvi vieno modelio gyvavimo kartos – vidutinės klasės miesto krosoverių saugumo įranga apimdavo saugos oro pagalves, stabdžių antiblokavimo ir elektroninę trajektorijos koregavimo sistemas bei, geriausiu atveju, dar keletą technologijų.
Šiandien šios sistemos yra visuose automobiliuose, o gamintojai varžosi diegdami vis įmantresnius vairuotojo pagalbininkus.
Pavyzdžiui, nedideliame hečbeke „Peugeot 208“ naudojama išankstinio perspėjimo apie galimą susidūrimą ir avarinio stabdymo sistemos bei eismo juostos laikymosi pagalbininkas. Pernai į kelius išriedėjusiame B-SUV segmento „Toyota Yaris Cross“ krosoveryje įdiegta priešavarinė sistema gali atpažinti pėsčiuosius ir dviratininkus, kas ypač svarbu važiuojantiems aukštesniais ir masyvesniais automobiliais.
Tuo metu panašaus dydžio „Volkswagen T-Roc“ modelyje vokiečių inžinieriai pritaikė vairuotojo nuovargio atpažinimo funkciją bei antrinio susidūrimo po avarijos išvengimo sistemą. Nutikus nelaimei, ji pati kerta per stabdžius ir užkardo tolimesnį judėjimą.
O štai neseniai mūsų regione debiutavusiame naujos kartos „Kia Niro“ modelyje jo kūrėjai dar labiau išplėtė saugos funkcijų paketą ir ėmė siūlyti susidūrimo su aklojoje zonoje esančiu automobiliu išvengimo pagalbininką. Ši išmani sistema stabdo automobilį, jeigu vairuotojas neapdairiai atlieka manevrą pasukdamas link jį lenkiančios ar tiesiog iš galo artėjančios transporto priemonės.
D. Sergijenko-Ramaškevičienė atkreipia dėmesį, kad daugybės naujų saugumo sistemų ar ištobulintų senesnių asistentų plėtrą net ir mažuose automobiliuose iš esmės lėmė atpigusios technologijos. Pavyzdžiui, kone visoms saugumo sistemoms reikalingi įvairūs jutikliai bei vaizdo kameros, o šiuolaikiniame automobilyje jų gali būti dešimtys.
„Man turbūt labiausiai patinka, kad įvairios saugumo pagalbos sistemos ne tik gali pasirūpinti vairuotojais ir keleiviais nelaimės akivaizdoje, bet ir įvairiose buitinėse situacijose, į kurias papuolame kasdien. Pavyzdžiui, sukinėjantis užkimštose prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, kai tamsu, žliaugia lietus ar plaikstosi rūkas, gautas perspėjimas, jog kažkas juda už automobilio, gali tikrai išsukti iš bėdos“, – pavyzdį pateikia apžvalgininkė.
Štai minėtame „Kia Niro“ modelyje tokia sistema perspėja vairuotoją, jeigu riedant atbulomis skersai atvažiuoja kitas automobilis. Vairuotojui į tai nesureagavus, sistema pati maksimalia jėga aktyvuoja stabdžius.
Panašiai aktyvuojasi ir dar viena saugumo specialistų sugalvota funkcija, užkertanti kelią nelaimėms kasdienėse situacijose. Jutikliais nustačius, kad prie stovinčio automobilio iš šono artėja kita transporto priemonė, ši sistema perspėja sėdinčiuosius priekyje ir neleidžia atidaryti galinių durelių, kad, pavyzdžiui, vaikas neišpultų iš salono tiesiai po ratais.
