Skelbiama, kad pagal šį rodiklį Lietuva yra ES šalių sąrašo pabaigoje, lenkianti tik 5 ES valstybes ir gerokai atsiliekanti nuo bendro ES šalių vidurkio (9,1 proc.). Nuo pirmaujančios Švedijos, kurioje beveik trečdalis energijos transporte yra „žalia“, Lietuva atsilieka net 4,6 karto.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičius teigimu, „Eurostat“ paskelbta naujausia statistika nenustebino, nes jau eilę metų Lietuvos pasiekimai skatinant žaliąją energiją transporto sektoriuje yra kuklūs ir panašu, kad greitu metu proveržio mažinant priklausomybę nuo naftos nerealu.
„Keletą metų iš eilės Lietuvai pavyko šiek tiek sumažinti naftos degalų naudojimą – tai iš esmės pavyko didinant biodegalų dalį benzine ir dyzeline. Siekiant radikaliai mažinti priklausomybę nuo naftos degalų, reikia skatinti visų AEI rūšių panaudojimą – biodegalų, elektros, o ateityje – ir biometano“, – pabrėžė M. Nagevičius.
Pasak jo, net 99 proc. visos atsinaujinančios energijos transporte dabar sudaro biodegalai (elektra – 1 proc.), todėl laipsniškas biodegalų kiekio naftos degaluose didinimas yra pigiausia ir efektyviausia priemonė skatinant Lietuvos transporto sektoriaus dekarbonizaciją.
Per praėjusius keletą metų biodegalų dalį pavyko didinti pradėjus juos maišyti į degalus žiemos laikotarpiu, didinant bioetanolio dalį benzine, o taip pat ištaisius teisės aktų spragas dėl biodegalų maišymo dyzeline, kuris parduodamas iš valstybės rezervo.
M. Nagevičiaus teigimu, biodegalai tik viena iš priemonių skatinti žaliąją energiją transporto sektoriuje. Ne mažiau svarbu skatinti elektromobilių įsigijimą, numatyti mokestines lengvatas ir skatinti investicijas į krovimo infrastruktūrą, elektrifikuoti geležinkelius ir viešąjį transportą.
„Eurostat“ skaičiavimais, 2021 metais AEI dalis transporte, palyginus su 2020 m. rodikliu, sumažėjo beveik 1 procentiniu punktu. Šį nuosmukį lėmė griežtas COVID-19 apribojimų taikymas ES valstybėse bei metodologinių skaičiavimų pokyčiai.
