Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuotas tyrimas parodė, kad lietuviai savo vairavimo kultūrą vertina vos šiek tiek aukščiau nei patenkinamai. Specialistai įsitikinę, kad karštakošišką ar net pavojų keliantį elgesį lemia ne tautos mentalitetas, o sąmoningumo ir emocijų valdymo įgūdžių stoka.
Prieš dvejus metus atliktas vairavimo kultūros vertinimo tyrimas Lietuvos gyventojams parodė, jog bendra vairavimo kultūra Lietuvoje yra kiek daugiau nei patenkinama – siekia vos 6,3 balo iš 10-ies.
LTSA specialistai pažymi, jog pagrindinė problema yra neatsakingai ir neapdairiai besielgiantys vairuotojai, kurie atlieka chuliganiškus manevrus, skuba, nesilaiko saugaus atstumo, užsiima pašaliniais veiksmais, vairuodami nepasirenka saugaus greičio arba jį viršija, vairuoja neblaivūs.
Vytauto Didžiojo universiteto docentė psichologė Laura Šeibokaitė įžvelgia tam tikrus su vairavimo kultūra susijusius mitus, juos paneigia ir pataria, kaip suvaldyti prie vairo užvirusias emocijas.
Netyčinės klaidos traktuojamos kaip kenkėjiškas elgesys
Pasak psichologės L. Šeibokaitės, ar žmogus yra prie automobilio vairo, namuose ar darbe, jis elgiasi vienodai. Girdime mitų, jog atsisėdę prie vairo žmonės elgiasi labai specifiškai, tarkime, tampa agresyvūs, tačiau taip nėra.
„Iš esmės, jei žmogus kultūringai elgiasi kasdieniame gyvenime, kultūringai elgsis ir vairuodamas, ir atvirkščiai – jei yra linkęs į agresiją kasdieniame gyvenime, tokie patys jausmai jam pasireikš ir vairuojant.
Laikant automobilio vairą, negali netikėtai pasireikšti žmogui nebūdingos savybės – jei jis nepagarbiai elgiasi vairuodamas, tikėtina, kad tokių nepagarbos proveržių kils ir kitomis aplinkybėmis. To galime ir nepastebėti, nes ne visada toks elgesys išprovokuojamas“, – sako specialistė.
Ji pasakoja, kad kai kurie vairuotojai prastai vertina vairavimo kultūrą keliuose, nes patys būdami agresyvūs yra linkę agresiją priskirti kitiems eismo dalyviams.
Pavyzdžiui, jei vairuotojas iš esmės yra agresyvus, gali būti, kad agresyvaus elgesio apraiškų jis įžvelgs ir kitų eismo dalyvių elgesyje. Tarkime, jei kas nors padaro netyčinę klaidą, vairuotojas, turintis polinkį į agresiją, tai gali traktuoti kaip ketinimą jam padaryti kažką bloga.
„Labai svarbu nedaryti skubotų išvadų dėl kito vairuotojo elgesio priežasčių, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip. Juk bet kokioje situacijoje lengva įvardyti, koks yra elgesys: geras ar blogas, tačiau niekada nežinome, kodėl kitas asmuo taip elgiasi.
Šis suvokimas mažina paskatą galvoti, kad kiti vairuotojai eisme tyčia elgiasi blogai. Gali būti, kad jie tiesiog klysta“, – pataria specialistė.
Kaip valdyti emocijas prie vairo?
Pasaulyje atlikta daugybė vairuotojų emocijų valdymo tyrimų ir jie visi įrodo, kad kuo prasčiau žmonės geba atpažinti savo emocijas, tuo prasčiau jas sekasi suvaldyti.
O emocijų valdymas turi nemažos įtakos elgesiui kelyje. Todėl, anot psichologės, labai svarbu stebėti save ir atpažinti, kada pradeda kilti neigiamos emocijos.
Žmonės labai individualūs ir skirtingo temperamento: vieniems emocijos kyla greičiau, kiti pasiduoda provokacijoms, dar kiti į viską reaguoja ramiai. Emocijų valdymas priklauso ir nuo pačios situacijos.
„Yra įvairių emocijų raiškos būdų ir kartais galima nieko nedaryti, tiesiog leisti emocijai pabūti, kol pasibaigus situacijai ji taps silpnesnė. Mažai tikėtina, jog pakeisime kito žmogaus elgesį.
Jei matome A juosta važiuojantį vairuotoją, praveriame automobilio langą ir ant jo šaukiame, abejoju, ar tas vairuotojas kitą kartą nevažiuos šia juosta – greičiausiai jis taip pat šauks, ir situacija nebus konstruktyvi“, – sako psichologė.
Ji pataria laikytis keleto svarbių taisyklių, kurios padės nepykdyti kitų vairuotojų ir patiems lengviau išspręsti nemalonias situacijas eisme.
Racionalizacijos technika. Pabandykite pagalvoti, kodėl kitas eismo dalyvis vienaip ar kitaip elgiasi ir ką būtų galima padaryti. Taip nuslopinsite emocijas, nes perkelsite savo energiją į mintis.
Dėmesingo įsisąmoninimo technika. Tai žmogaus energijos perkėlimas nuo emocijos į savianalizę – bandymas suprasti, kodėl kyla stiprios emocijos ir pasireiškia toks elgesys.
Kvėpavimas. Tikslingas kvėpavimas visada padeda nusiraminti. Taip pat praverčia susikoncentravimas į kitą objektą arba skaičiavimas mintyse.
Muzika. Ausims malonūs garsai irgi gali padėti nurimti, tačiau reikia tinkamai pasirinkti muziką – greita, ritminga muzika kaip tik didina vairavimo greitį ir gali skatinti agresiją, todėl reikia rinktis ramią melodiją.
„Pasikeikti irgi galima, ypač jei esate vienas automobilyje – tai yra emocijų išraiškos forma. Svarbu neišlieti agresijos ant kito žmogaus. O jei situacija yra labai sudėtinga: didelis išgąstis, pyktis ar stresas – rekomenduočiau sustoti šalikelėje.
Fizinis išlipimas iš automobilio, pasivaikščiojimas, pritūpimų padarymas, verkimas ar šaukimas gali pagelbėti ir netgi padėti išvengti pavojingų situacijų vairuojant“, – sako L. Šeibokaitė.
