Problema – ir veidrodėliai
Jei automobilis ilgiau buvo laikomas lauke, įvažiuojant į požemines stovėjimo aikšteles gali kilti nepatogumų dėl temperatūrų skirtumų aprasojus veidrodėliams ir galinio vaizdo stebėjimo kameroms. Tai itin aktualu mėginant transporto priemonę pastatyti ar manevruojant atbulomis.
Juk tada galima nepastebėti ne tik pėsčiųjų, kitų transporto priemonių, bet ir konstrukcijų – dažnai pasitaiko atvejų, kai atsitrenkus į žemiau sumontuotas konstrukcijas, pavyzdžiui, komunikacinius vamzdžius, apgadinamas automobilio stogas ir kitos detalės.
Tad visada verta vadovautis ne tik stebėjimo kameromis ir veidrodėliais, bet ir atidžiai pasižiūrėti bei įsitikinti, ar judėti yra saugu.
Dėl vietos taupymo dažnai ne itin erdvios požeminės stovėjimo aikštelės sukelia ir kitų problemų didesnių gabaritų transporto priemonių ar mažiau vairavimo patirties turintiems vairuotojams.
„Užvažiavus ant stovėjimo vietą žyminčių linijų, galima atsidurti pernelyg arti kitų transporto priemonių, trukdyti įlipti šalia esančios transporto priemonės vairuotojui.
Tai galiausiai lemia kėbulo apibraižymus ir nors nebūsite kalti dėl to, tačiau nemažai laiko atims eismo įvykio deklaracijos pildymas“, – perspėja ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.
Reikėtų daugiau kultūros
Požeminėse stovėjimo aikštelėse daug problemų kyla ir dėl primirštų kelių eismo taisyklių. R. Pocius primena, kad nesant pirmumą nurodančių ženklų ir atsidūrus lygiareikšmėje sankryžoje, reikia vadovautis dešinės rankos taisykle – tuomet pirmumą įgyja iš dešinės pusės atvažiuojanti transporto priemonė.
„Reikia nepamiršti, kad dešinės rankos taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos. Todėl prieš pradedant judėti privalu įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, visada praleisti kitus eismo dalyvius ir parodyti įspėjamąjį posūkio signalą“, – primena ERGO ekspertas.
Dešinės rankos taisyklė taip pat negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Būtent ji nurodo šalutinio kelio susikirtimą su pagrindiniu.
„Išvažiavus iš šalutinio kelio priešais pirmumą turinčią transporto priemonę, pastarosios vairuotojas gali nespėti laiku sureaguoti, o kaltininku pripažįstamas pirmumo nepaisęs eismo dalyvis.
Reikia pasidžiaugti nebent tuo, kad požeminėse stovėjimo aikštelėse sunku pasiekti didelį greitį, tad žalos paprastai yra mažesnės, retesni žmonių sužeidimai“, – teigia draudimo ekspertas.
Už atsainumą – didžiulės baudos
R. Pocius pastebi, kad požeminėse stovėjimo aikštelėse dažniau nukenčia automobilių bamperiai ir veidrodėliai, transporto priemonės apibraižomos, kartais – vos matomai. Pasitaiko, vairuotojai į tai numoja ranka, ko daryti nereikėtų.
„Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad eismo įvykiu laikomas tik dviejų transporto priemonių susidūrimas ar tuomet, kai nukenčia žmonės. Tačiau eismo įvykio deklaracijos taip pat negalima pamiršti apgadinus sieną ir atitvarus, nes tai trečiajai šaliai priklausantis turtas, kuriai padarytą žalą reikia atlyginti“, – perspėja pašnekovas.
Nusprendus negaišti laiko dėl menkų žalų ir nepildyti eismo įvykio deklaracijos, vėliau gali tekti susidurti su gerokai kišenes patuštinančiomis baudomis. Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda.
Jei žala didesnė, bauda gali siekti ir pusantro tūkstančio eurų. Jei eismo įvykį sukelia teisės vairuoti neturintis asmuo, baudos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
„Įvykus eismo įvykiui stovėjimo aikštelėje, taip pat nereikėtų problemų spręsti žodiniais ar rašytiniais susitarimais, nesant aplinkui apgadinto turto savininko atidėti eismo įvykio deklaracijos pildymą.
Norint išvengti nesusipratimų ir gresiančių baudų, apie incidentą būtina iškart pranešti policijos pareigūnams, taip pat rekomenduojama apgadinimus užfiksuoti telefono kamera“, – pataria ERGO atstovas.
