„Šalies kelių būklė – svarbi kiekvienam šalies gyventojui, nepriklausomai nuo to, ar jie patys vairuoja automobilį, mina dviratį ar naudojasi viešuoju transportu, todėl atliekant tyrimą buvo apklausiami ne tik dažniausiai keliais besinaudojantys vartotojai, pavyzdžiui, susisiekimo sektoriuje dirbantys žmonės, o visuomenė bendrai“, – sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Anot jo, asociacijos narių nestebina, kad didesnė dalis visuomenės šalies keliams gali rašyti tik patenkinamą arba blogą balą, nes, oficialiais duomenimis, šiandien jau apie 40 proc. šalies kelių būklė neatitinka nustatytų normų, ir tai, žinoma, jaučia gyventojai.
„Draudikų duomenimis, nuostoliai dėl duobėtų kelių auga labai sparčiai, žmonės keikia ypač prastos būklės, pavojų keliančius kelius, tokius kaip Vilnius–Utena, ar kitus itin susidėvėjusius kelių ruožus.
Gyventojų vertinimą galima suprasti, taip neturėtų būti, nes vartotojai susimoka už kelių priežiūrą per degalų akcizą, kurio per metus surenkama daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – pabrėžė vadovas.
Didžiausia problema – nusidėvėję, laiku neremontuoti ir neatnaujinti keliai
Daugiausia – 64 proc. – respondentų kaip didžiausias šalies kelių problemas įvardijo nusidėvėjusius, laiku neremontuotus ir neatnaujintus kelius.
Kiti atliekant tyrimą dažniausiai minėti kelių trūkumai yra jų priežiūros žiemą kokybė ir neasfaltuoti žvyrkeliai. Šias problemas įvardijo atitinkamai 49 ir 48 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų.
„Ne pirmą kartą mūsų iniciatyva atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas patvirtina ir ryškius kelių kokybės bei priežiūros skirtumus tarp didžiųjų miestų ir regionų.
Šiųmetė apklausa taip pat rodo, kad dėl nusidėvėjusių kelių labiausiai sunerimę Utenos apskrities gyventojai, dėl kelių priežiūros žiemą – Telšių, o dėl neasfaltuojamų žvyrkelių – Tauragės regiono žmonės“, – teigė Š. Frolenko.
Įsitikinę dėl per mažo finansavimo
Tyrimas apėmė ir visuomenės požiūrio į kelių finansavimą temą. Šiais metais iš automobilių degalų akcizo, kurio planuojama surinkti 1,2 mlrd. eurų, keliams bus skirta 540 mln. eurų, arba maždaug 48 proc. visos planuojamos surinkti sumos.
73 proc. apklaustų gyventojų mano, kad toks finansavimas keliams yra per menkas, tik maždaug penktadalis respondentų jį laiko tinkamu.
Pasak Š. Frolenko, žvelgiant retrospektyviai, šiųmetis kelių finansavimo lygis yra rekordiškai žemas: „Reikia atkreipti dėmesį, kad sprendimas degalų akcizo pinigais finansuoti ir kitas, o ne tik kelių infrastruktūros sritis buvo priimtas per 2008–2009 m. finansų krizę, tačiau vėliau ekonomikai atsigavus jo taip ir nebuvo atsisakyta. Tad dabartinė vis prastėjanti šalies kelių ir tiltų būklė yra užprogramuota dėl ilgą laiką besitęsiančio finansavimo keliams trūkumo.“
Reprezentatyvus kelių kokybės vertinimo tyrimas atliktas šių metų sausį, jame dalyvavo 1 000 suaugusių šalies gyventojų.
