Kiekvieną dieną miesto Savivaldybė iš gyventojų vidutiniškai sulaukia kelių tokių skundų, tačiau apsileidusių transporto priemonių savininkų nei šimtus eurų siekiančios baudos, nei įspėjimai negąsdina.
Kol jie piktybiškai naudojasi LR įstatymų spragomis, žmonės yra priversti taikstytis su betvarke.
Opi problema
Palikti automobiliai matomi daugelyje miesto erdvių.
Kretingos gatvės 54 namo kieme beveik dvejus metus stovi jau ilgą laiką nevažiuojantis automobilis. Transporto priemonė yra neprižiūrima, tuščiomis padangomis.
Gyventojai jau ne kartą kreipėsi į viešosios tvarkos specialistus, bet automobilis vis dar rūdija nepajudintas.
Anot žmonių, kieme verkiant trūksta stovėjimo vietų automobiliams, o tokie neatsakingi transporto priemonių savininkai situaciją dar labiau pablogina.
Apie analogišką situaciją panešė Panevėžio gatvės gyventojai.
Tarp 11 ir 12 numeriais pažymėtų gyvenamųjų namų ilgiau nei metus stovi nevažiuojantis mėlynos spalvos „Peugeot“ autobusiukas, paženklintas Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais.
Kai kurie žmonės spėlioja, kad savininkas galėjo išvykti gyventi ar uždarbiauti į užsienį ir nesuka galvos, jog apverktinos būklės automobilis trukdo kitiems namo gyventojams.
Ir tai būtų ne pirmas toks atvejis, kai į užsienį iškeliavę žmonės transporto priemones tiesiog pamiršta.
Ne mažiau nusiskundimų Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius sulaukia ir dėl chuliganiško vairuotojų elgesio daugiabučių kiemuose.
Žmonės skundžiasi, kad vairuotojai savo transporto priemones palieka ant žolės. Dėl to kiemuose nuolat susidaro purvynas ir balos.
Naujakiemio g. 21–27 daugiabučiuose gyvenantys klaipėdiečiai kasdien šaligatviu yra priversti eiti tarsi kliūčių ruožu, mat dėl parkavimo vietų stokos vairuotojai savo automobilius palieka tiesiog ant pėstiesiems skirtos kelio dalies.
„Puikiai suprantu, kad šiuose kiemuose situacija tragiška. Gyventojų daug, o automobiliams kieme vietų praktiškai nėra. Aš asmeniškai nepykstu ant vairuotojų, nes ką gi žmonėms daryti.
Labai džiaugiamės, kad miesto Savivaldybė įrengė naujas papildomas stovėjimo vietas netoli namų. Iki šiol buvo baisu net vaikus į kiemą išleisti, kad jų einančių nepervažiuotų ant šaligatvio užšokusi mašina“, – apie problemą atviravo Naujakiemio g. 27 namo gyventoja Rasa Gurauskaitė.
Skundų daugėja
Praėjusiais metais iš viso buvo užregistruota beveik 500 pranešimų apie daugiabučių kiemuose, gatvėse, šalikelėse pamestus automobilius, o 28 automobiliai, kurių savininkų identifikuoti nepavyko, buvo nuvilkti į Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančią saugojimo aikštelę.
Čia jie bus saugomi lygiai metus, o vėliau, neatsiradus savininkui, bus pradėtas procesas pripažįstant transporto priemones bešeimininkėmis ir jos pereis miesto Savivaldybės žinion.
Kaip pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas, palyginti su praėjusiais metais, ši problema tapo opesnė.
Priežastys – įvairios Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas svarstė, jog tokį neatsakingą savininkų elgesį gali lemti daugelis priežasčių.
„Visi atvejai yra skirtingi, tačiau neretai žmonės neutilizuoja automobilių dėl finansų stokos, žinių trūkumo, išvyksta į užsienį, nejaučia atsakomybės už savo asmeninį turtą.
Pirmiausia, siekiant išspręsti šią situaciją, būtinas pačių gyventojų, vairuotojų sąmoningumas. Informacija, kaip elgtis su nereikalingomis transporto priemonėmis, skelbiama miesto Savivaldybės elektroninėje svetainėje“, – teigė pašnekovas.
Anot L. Lapinsko, kartais daugiabučiuose namuose gyvenantys automobilių savininkai mano, kad savo kieme juos gali laikyti neribotą laiką. Visgi daugiabučio kiemas yra bendro naudojimo erdvė, tad čia galioja visiems vienodos viešosios tvarkos taisyklės.
Nenaudojamas transporto priemones žmonės gali laikyti tik nuosavoje žemėje arba individualių namų kiemuose. Priešingu atveju teks kaip reikiant paploninti piniginę.
Skatina griežtinti baudas
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, už neleistinoje vietoje paliktą automobilį pirmą kartą skiriamas įspėjimas, o toliau nereaguojant į pastabas tenka susimokėti nuo 140 iki 300 eurų dydžio baudą, taip pat galima transporto priemonės konfiskacija.
Pasak L. Lapinsko, uostamiestyje pastaruoju metu nebuvo konfiskuotas nė vienas automobilis, mat savininkai dažniausiai į pinigines nuobaudas galiausiai sureaguodavo.
Kišenę tenka pakratyti ir už laikinai ant šaligatvių ir daugiabučių kiemų vejos paliktus automobilius. Už tokį nusižengimą gali tekti atseikėti nuo 30 iki 90 eurų.
Kai kurie miesto valdžios atstovai svarsto, kad tai, jog žmonės vis dažniau likimo valiai palieka eksploatuoti netinkamą transportą, gali lemti pernelyg mažos baudos ir ilgai trunkantis teisinis procesas.
Tokiam siūlymui pritartų ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jo įsitikinimu, šiuo metu pažeidėjams yra sudarytos palankios sąlygos neprisiimti atsakomybės už savo asmeninį turtą.
„Mes kovojame su pasekmėmis, o priežastys, deja, ne visuomet būna tinkamai suvaldytos. Jeigu taip būtų galima pasakyti, „laužų“ šalinimo procesas iš gatvių, kiemų yra tikrai judantis, deja, mechanizmas ne visuomet veikia taip sparčiai, kaip norėtume.
Pavyzdžiui, jeigu automobilis sugenda ir sustoja intensyvaus eismo gatvėje, jis yra nedelsiant pašalinamas, nelaukiant dieną, savaitę ir mėnesį. Taip turėtų būti ir šiuo atveju“, – svarstė meras.
Jo įsitikinimu, privaloma griežtinti baudas – pirmą kartą skirti ne įspėjimą ar mažiausią baudą, o didžiausią galimą nuobaudą.
Pasidomėjus, kada miestiečiai gali tikėtis žadamų pokyčių, V. Grubliauskas tikino, kad apie tai intensyviai svarstoma, tačiau žmonėms dar gali tekti palūkėti, kol tokia tvarka bus įteisinta.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis taip pat tikino, kad situacija iš esmės mieste nepasikeis, kol esamą tvarką reglamentuos valstybės įstatymas.
„Tai tikrai nėra miesto problema. Taip sudėlioti Lietuvos įstatymai. Jeigu automobilis apleistas, prieš imantis konkrečių veiksmų, būtina nustatyti jo savininką, o tai užtrunka.
Pagrindinis dalykas, ką mes padarėme – nupirkome automobilių nutempimo į aikštelę paslaugą. Anksčiau jos neturėjome ir matome, kad sprendimas tikrai pasiteisina“, – kalbėjo A. Dobranskis.
Paklaustas, kaip vertina minėtą mero siūlymą nedelsiant iš vietos šalinti apleistus automobilius ir tik po to spręsti kompensavimo bei kitus klausimus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas tikino, jog visi siūlymai, kurie galėtų paspartinti procesus, yra sveikintini, tačiau negali prasilenkti su įstatymais.
„Problemos tikrai neapleisime, konsultuojamės, ieškome būdų, kaip tai padaryti teisėtai“, – teigė A. Dobranskis.
Panašu, kad kol nebus įtvirtintos įstatymo pataisos ir miesto valdžios atstovai nesiims griežtesnių priemonių, ne tik uostamiesčio, bet ir visos Lietuvos gyventojams ir toliau teks taikstytis su neatsakingų transporto savininkų savivale.
