Tai ypač matoma transporto priemonių gamybos segmente. Jos produktai atsakingi už ketvirtadalį anglies dvideginio taršos, todėl skubama pereiti prie dujų neskleidžiančių elektromobilių. Jau nuo 2035 metų Europos Sąjungoje bus nebegalima prekiauti naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais.
Tuo metu įmonė „Jaguar Land Rover“ išsikėlė platesnį tikslą – ne tik gaminti netaršius automobilius, bet 2039-aisiais pasiekti nulinę emisiją („net zero“) visoje veikloje. Tai apimtų ne tik anglies dvideginio, bet ir kitų klimato kaitą sukeliančių dujų užkardymą.
Didžiausias iššūkis tiek šiai automobilių gamintojai, tiek kitoms stambioms „net zero“ tikslo siekiančioms bendrovėms – tokiems planams pasiekti reikia naujoviškų technologijų. Deja, jos vis dar nesukurtos.
Išgirdusi apie poreikį sumažinti savo CO2 pėdsaką, nemenka dalis verslo bendrovių pirmiausia pasuko išmetimų kompensavimo („carbon offsetting“) keliu. Paprasčiausias būdas „išpirkti“ savo kuriamą taršą – sodinti miškus arba remti miškų atsodinimu užsiimančias organizacijas.
Mokslininkai ir aplinkosaugos organizacijos netrukus atšaldė šį entuziazmą: specialistai paskaičiavo, kad medis iš atmosferos pradeda sugerti CO2 tik praėjus 20-iai metų nuo pasodinimo. Investuoti į miškų ir bioįvairovės atkūrimą – sveikintina, bet nebeturime prabangos laukti ištisus dešimtmečius, kol miškų masyvai pradės mus gelbėti nuo klimato krizės.
Tam, kad pavyktų sustabdyti klimato kaitą, būtina iš pagrindų keisti gamybą ir verslo modelius, kai kuriose srityse – absoliučiai viską, kas veikė iki šiol.
Sukurti naują elektromobilį – dar tik pusė darbo
CO2 pėdsaką palieka absoliučiai kiekvienas procesas, o automobilių pramonėje net ir pats pagamintas produktas išskiria visą spektrą prie klimato šilimo prisidedančių dujų. Todėl automobilių gamintojams tenka sudėtinga užduotis keisti didžiąją dalį savo gamybos procesų. Šiandien jau net ir galingiausių bei prabangiausių modelių gamintojai suka vairą nuo vidaus degimo variklio elektros baterijų link.
Galbūt ištikimiausiems visureigių gerbėjams sunku pratintis prie minties apie našius elektromobilius, bet ilgai audrinti fantazijos nereikės – štai „Land Rover“ tokį modelį pristatys jau 2024-aisiais.
Iš viso automobilių gamintoja dar šį dešimtmetį ketina pristatyti šešis skirtingus elektrinius modelius. O „Jaguar“ įmonė jau 2025-aisiais taps tik elektromobilių gamintoja.
Keisis ne tik šios prabangios markės automobilio širdis, jau dabar keičiasi ir vidus – sėdynes gali dengti nebe oda, o vilnos turinti tekstilė arba medžiaga iš eukalipto lapų. Elektra varomo „I-PACE“ modelio salone taip pat jau dabar naudojama papildomai pasirenkama „Econyl“ medžiaga – tekstilė, suvyta iš perdirbto plastiko plaušų.
Skeptikai nuolat pažymi, kad aštriausia elektromobilių taršos problema yra baterijų likimas. Tačiau pramonė sparčiai ieško išeičių. Ta pati „Jaguar Land Rover investavo beveik 23 mln. eurų į bendrovę „Battery Resources“, kuri jau yra atradusi būdą, kaip perdirbti baterijų katodo medžiagas: nikelio kobalto oksidą, ličio geležies oksidą ir kitas.
Minėta suma skirta visiškai naujoms modernioms gamybinėms patalpoms įrengti. Jose vyks naujų technologijų bandymai, o galiausiai planuojama perdirbti 10 000 tonų elektromobilių baterijų per metus.
Su Brunelio universiteto mokslininkais bendradarbiaujanti Didžiosios Britanijos bendrovė rado būdą, kaip perdirbti ir naujų kėbulų gamybai naudoti iš naujo pritaikomą aliuminio žaliavą.
Šis atradimas leidžia žengti didžiulį žingsnį ne tik žiedinės gamybos ir pirminių žaliavų taupymo, bet ir CO2 mažinimo tikslų link – naudojant perdirbtą aliuminį reikia 90 proc. mažiau energijos.
Kai tvarios alternatyvos tiesiog nėra – tenka ją sukurti pačiam
Lietuviška ekologiško maisto gamintoja „AUGA Group“ užsibrėžė tikslą tapti neutralia klimatui 2030-aisiais. Tačiau, norint įgyvendinti planuojamus pokyčius, būtina atrasti visiškai naują iki šiol neegzistavusią technologiją.
Rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas prie įmonių grupės prisijungė būtent tuomet, kai ji pasuko tvarumo pokyčių keliu.
„Kas buvo sudėtingiausia einant link tvaresnės žemdirbystės? Tai, kad reikiamos technologijos dar nebuvo sukurtos. Taigi mes patys ėmėmės kurti tuos sprendimus ir dar reikia, kad jie praktiškai veiktų didele apimtimi“, – sako G. Judzentas.
Pašnekovas pastebi, kad energetikos ar statybos įmonėms galbūt kiek ramiau – technologijos, leidžiančios joms dirbti kuriant mažiau išlakų jau yra sukurtos, belieka jas pritaikyti, apskaičiuoti, kokias investicijas gali sau leisti.
„Pavyzdžiui, kalbėdami apie elektromobilius mes jau žinome, kad tokia technologija yra ir jau tiksi laikas, po kurio nebebus galima įregistruoti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais. Tuo metu žemės ūkio srityje iki šiol nebuvo sukurta profesionaliam naudojimui skirtos technikos, kuri galėtų dirbti laukus neišmesdama išlakų.
O traktoriai sunaudoja gerokai daugiau kuro nei automobiliai. Jei būčiau nutaręs, kad esu sąmoningas, aplinką tausojantis ūkininkas, ir imčiau dairytis netaršios žemės ūkio technikos, tokio varianto tiesiog nebuvo“, – pažymi G. Judzentas.
Todėl lietuviška maisto gamintoja pati ėmėsi kurti savo hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių. Po metus trukusių bandymų, pradėta pirmosios tokių traktorių partijos gamyba.
Traktoriai bus varomi iš karvių mėšlo pagamintu biometanu. Didžiulę dalį CO₂ išlakų skleidžianti žemės ūkio atlieka bus panaudota kaip kuras, taigi, į atmosferą nepateks tiek natūraliai žemės ūkyje susidarančios metano dujos, tiek šiuo metu laukuose burzgiančių traktorių teršalai.
Krizė leido iš naujo suvokti tvarumo prasmę
G. Judzentas pastebi, kad pokyčiai vyksta ne tik mokslininkų laboratorijose ar gamyklose – nors pastarieji metai daugumai asocijuojasi su nestabilumu, neapibrėžtumu ir krize, jie pakeitė galybės vartotojų požiūrį į tvarumą: suvokta, kad rinktis aplinkai palankesnį sprendimą kartais apsimoka ir ekonomiškai.
„Pavadinčiau tai socialine inovacija. Vartotojai pastebėjo, kad rinkdamiesi tvaresnius sprendimus jie gali sutaupyti. Tvarumas tampa naująja norma, kuri keičia visą verslo ir visuomenės suvokimą.
Kita vertus, mes, kaip vartotojai, esame gana tingūs, laikomės įsikibę savo įpročių bei pomėgių. Todėl mums labiausiai patinka, jei ir toliau galime puoselėti senuosius įpročius, bet rinktis mažiau aplinkai ir klimatui kenksmingą alternatyvą. Lygiai taip pat elektromobilių revoliucija įvyko tada, kai jie jau galėjo viena įkrova nuvažiuoti ilgesnį atstumą, kai ėmė rastis infrastruktūra, kur galima juos patogiai įkrauti.
Galime skelbti: „Nekeliaukite! Nevairuokite! Nevalgykite tos rūšies maisto!“, bet jei visose srityse reikės aukotis dėl pokyčio, žmonėms bus sudėtinga. Verčiau sakyti: „Rinkitės štai šį produktą – jis yra tvaresnis.“ Žinodami, kokiu būdu produktas buvo pagamintas, žmonės jaučiasi gerai prie to prisidėdami, tačiau neaukodami savo komforto“, – pokalbį užbaigia G. Judzentas.
Tvarumo specialisto įžvalgą patvirtina ir „Jaguar Land Rover“ surinkta statistika. Štai Airijoje 2022-aisiais populiariausias bendrovės parduotas automobilis buvo įkraunamasis hibridinis „Range Rover Sport“, o 97 proc. parduotų modelių buvo arba įkraunamieji hibridiniai („plug-in“), arba elektra varomi automobiliai.
