Technologijoms tobulėjant, daug kas pasikeitė: visų pirma pagerėjo jų pačių veikimas – jutikliai, atsakingi už mašinos elgesio pajautimą, didesniu dažniu skenuoja esamą situaciją, o vis tobulinamos ABS, variklio valdymo ar, tarkime, galios paskirstymo, sistemos subtiliau reaguoja ir ištaiso vairuotojo klaidas.
Antra – prasiplėtė ir gamintojų numatyti šių sistemų pritaikymo būdai. Pavyzdžiui, bendrovė „Mazda“ savo gaminiuose montuoja kompleksišką „G Vectoring Control“ sistemą, kuriai padedant automobilio valdymas tampa intuityvesnis, smagesnis, o kelionėse mažiau nuvargsta tiek vairuotojas, tiek keleiviai.
Saugumas, malonumas ir abu viename
Pirmą kartą ABS sistemą automobiliuose panaudojo „Mercedes-Benz“ – dar 1978 metais ji buvo pradėta montuoti į W116 modelį. Šiuolaikinė elektroninės traukos kontrolės sistema skaičiuoja dar ilgesnę istoriją – 1971 metais ją pirmą kartą pademonstravo amerikiečių gamintojas „Buick“.
Automobilio stabilumo kontrolė atsirado kiek vėliau – devintajame dešimtmetyje jas pristatė „Toyota“, „Mercedes-Benz“ ir BMW. Visų šių bei panašių sistemų pirminė ir tiesioginė paskirtis yra didinti transporto priemonės saugumą. Dabar turbūt retas vairuotojas savo keliones įsivaizduoja be šių tyliųjų pagalbininkų.
Saugaus vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pasakoja, jog kraštiečiai kartais nenoriai priima šias dešimtmečius skaičiuojančias naujoves.
„Na, lietuviai yra dideli konservatoriai. Ne kartą teko girdėti naudotų automobilių pirkėjus sakančius, jog nenori „tų su visokiom elektronikom“. Tokie neretai po priešavarinio vairavimo pamokų prisipažįsta, kad didžiausią įspūdį paliko būtent informacija apie minėtas sistemas“, – atkreipia dėmesį patyręs vairavimo mokytojas.
Tiesa, akių vartyti dėl to, kad daugelis vairuotojų gali net nežinoti apie jų automobilyje esančias įvairiausias sistemas, nereikėtų, mat jų veikimas dažnai menkai pastebimas arba pastebimas tik ekstremalioje situacijoje. Jau minėta įmonės „Mazda“ automobiliuose montuojama „G Vectoring Control“ sistema, tikėtina, vairuotojų taip pat bus beveik nepastebima, bet būtent toks ir yra vienas jos tikslų – kurdami automobilius, Japonijos gamintojos inžinieriai siekia, kad vairuotojas ir keleiviai kuo mažiau pavargtų.
Savo įžvalgomis, gautomis atliekant vairuotojų elgesio tyrimus, dalinosi „Mazda“ Šiaurės Amerikos operacijų automobilių dinamikos ir inžinerijos padalinio vadovas Dave’as Colemanas: „Pasąmoningai vairuotojas žino, ko tikisi pasukęs vairą, bet, pradėjęs jį sukti, nesulaukia norimo automobilio atgalinio ryšio ir staiga pradeda vairą sukti greičiau, tuomet, automobiliui pradėjus suktis per greitai, tenka vėl grąžinti vairą į ankstesnę padėtį. Vairuotojai patys nė nepastebi, kad taip elgiasi.“
Tokie mikrojudesiai prisideda prie vairuotojo ir keleivių nuovargio ilgesnėse kelionėse, o nuovargis, kaip žinome, atsiliepia ir saugumui keliuose. Supratę šio pasąmoningo vairuotojų elgesio priežastį, inžinieriai pasiūlė sprendimą. Vos pradėjus sukti vairą, automobilio valdymo blokas sureaguoja į šį veiksmą ir nepastebimai sumažina variklio galią, todėl dėl inercijos labiau apkrauti priekiniai ratai geriau sukimba su keliu ir automobilis greičiau sureaguoja į vairo pasukimą.
Tiesa, sistemos veikimas neapsiriboja tik posūkio pradžia: automobiliui bebaigiant posūkį, kompiuteris optimaliai padidina variklio galią, kad pasikeistų svorio centras ir geriau sukibtų galiniai ratai, – taip jis užtikrina automobilio stabilumą.
„G Vectoring Control“ sistema veikia nepastebimai, tačiau dėl jos vairuotojas ne tik nebedaro varginančių nereikalingų judesių, bet ir gali jaustis labiau užtikrintas vingiuotame kelyje bei įsitraukti į dinamišką vairavimą, nes automobilis klusniai reaguoja į visus vairu jam duotus nurodymus.
Yra prieštaraujančių naujovėms
Tokios ir panašios sistemos jau kurį laiką keičia vairuotojų įpročius, o vairavimas, atrodytų, tampa vis lengvesnis, tačiau kartu su automobiliais keičiasi ir gyvenimo tempas. A. Pakėnas sako, kad vis dar sutinka manančių, jog modernios automobiliuose montuojamos sistemos leidžia vairuotojams neišsiugdyti vienokių ar kitokių įgūdžių, kurie buvo reikalingi kadaise, bet šių dienų eisme gerokai svarbiau išlikti ramiems ir dėmesingiems.
„Kalbėti galima ką norime, bet tokia jau progreso kaina. Vyresni vairuotojai prisimins, kad, norint užvesti žiemą kokį moskvičių, volgą ar zaporožietį, reikėdavo atlikti ypatingus ritualus manipuliuojant oro sklende, akceleratoriaus ir sankabos pedalais. Dabar viso to nebėra ir man net malonu, kad tiek „atbukau“. Nebereikia ir dvigubai išminti sankabą perjungiant pavaras – galiu vairuoti tiesiog automobilį su automatine pavarų dėže.
Taip – vairavimas keičiasi. Pati vairavimo technika tampa paprastesnė, bet vairuotojui kyla kitų uždavinių: vertinti situaciją, manevruoti intensyviame eisme ir taip toliau. Mums dabar iš tiesų reikia kovoti už vairuotojo dėmesingumą, bet ne apsunkinant jo vairavimą, o didinant sąmoningumą.
Todėl, susidūrus su nelengvais šiuolaikinio eismo iššūkiais, labai gera turėti elektroninių pagalbininkų, leidžiančių tiksliau ir saugiau valdyti automobilį. Nemanau, kad reikia ilgėtis tų „herojiškų“ laikų, kai automobilius galėjo suvaldyti tik tikri profesionalai. Viskam savo laikas“, – apibendrina A. Pakėnas.
