Sankcijos didelės įtakos nebedaro
Vasario 5 d. įsigaliojus rusiškų naftos produktų sankcijoms, rinkose kainos pokyčių nepastebėta.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovo Emilio Cicėno teigimu, kainos šuolio nevertėjo tikėtis, nes apie sankcijas žinota jau seniau, tad visi šios srities verslai tam pasiruošė.
„Pagelbėjo sukaupti rezervai, naujos tiekimo grandinės, leidusios pereiti prie kitos kilmės naftos ir naftos produktų importo“, – aiškino jis.
CNN rašė, jog, energetikos duomenų įmonės „Vortexa“ duomenimis, pastaraisiais mėnesiais Europos šalys galimai ruošėsi šiam embargui. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rusiško dyzelino importas padidėjo beveik 19 proc.
„Šios atsargos turėtų veikti kaip buferis, apsaugantis nuo tiesioginio rusiško dyzelino importo praradimo“, – sakė konsultacinės bendrovės „Wood Mackenzie“ tyrimų direktorius Markas Williamsas.
Tačiau Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys aiškino, jog nepasikeitusių kainų priežastis nėra ši.
„Pavienės degalinės neturi daug vietos degalams kaupti, be to, už didelį kiekį reikėtų iš karto sumokėti dideles sumas, o degalinėms tam juk naudoja apyvartinius pinigus, tai šitaip visoms neišeitų. Ir, be to, tie rezervai nėra begaliniai“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Šukys.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas neneigė, jog galbūt kai kurios Europos šalys iš tiesų bandė iš anksto apsirūpinti rusiškais naftos produktais, iki sankcijoms įsigaliojant, tačiau rinkoje sankcijų poveikis į naftos kainą jau buvo įskaičiuotas, todėl atėjus vasario 5 d. didelių šuolių ir neišvydome, bet būtent dėl to gruodį matėme augusias kainas.
„Tai buvo rinkos reakcija į artėjančias sankcijas. Rinka visada į sankcijas reagavo iš anksto, nebuvo taip, kad vieną dieną sankcijos įvedamos, o kitą dieną drastiškai pasikeičia žaliavų ar naftos kainos“, – sakė A.Izgorodinas.
E.Cicėnas pabrėžė, kad dabar degalų kainoms daugiau įtaką daro ne sankcijos, karas Ukrainoje, o paklausos ir pasiūlos dėsniai.
„Ekonomikoms, gamybai, logistikos sektoriui atsigaunant, keliavimui intensyvėjant, paklausa turėtų augti, naftos produktų kainos kilti. Bet kol kas tokių ryškių tendencijų nematau, centriniai bankai kaip tik keldami palūkanų normas stengiasi ekonomikas pristabdyti.
Visi žiūri ir į Kiniją, kaip ji atsigaus po koronaviruso, karantinų, kada Kinijoje vėl ims veikti fabrikai, gamyba suintensyvės. Kol kas tai nevyksta, todėl ir naftos produktų paklausa stipriai neauga, neauga stipriai ir kainos“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Cicėnas.
Tai patvirtino ir V.Šukys. Kinijos atsigavimas bus vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių naftos ir degalų kainas.
Šiemet naftos ir degalų kainos banguos
V.Šukio pastebėjimu naftos kaina kurį laiką kardinaliai jau nebesvyruoja, tad, jo manymu, šiemet naftos kaina vidutiniškai galėtų siekti apie 85 dolerius už barelį su tam tikrais trumpalaikiais pasvyravimais aukštyn ar žemyn.
„Jau gerai, kad grįžta bent šioks toks pastovumas“, – pridūrė jis.
O štai A.Izgorodinas prognozuoja amerikietiškus kalnelius – naftos kainos tai kils, tai kris.
Šiuo metu, jo manymu, kainos negali stipriai šoktelėti dėl JAV ir Europos Centrinio Banko (ECB) keliamų bazinių palūkanų normų, žadėjimo jas kelti dar kartą. Tai naftos kainą veikia neigiamai ir tai nustos daryti įtaką galbūt tik kovą, mat prognozuojama, jog būtent kovą JAV centrinis bankas paskutinį kartą kels palūkanų normas.
„Didindami palūkanas centriniai bankai riboja ekonomikos augimą ir tai neigiamai veikia žaliavų, naftos paklausą, kaina mažėja“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, kol kas rinka netiki, kad Kinija, jos verslai, vartojimas žaibiškai atsigaus po pandemijos, tad nerimauti, jog naftos ir degalų kaina artimiausiu metu kils, tikrai nereikėtų.
Tačiau viskas gali pasikeisti balandį ar gegužę ir naftos bei degalų kainos ims vėl kopti aukštyn.
„JAV centrinis bankas, tikėtina, palūkanų iki metų pabaigos jau nebekels, jis norės pasižiūrėti, kokį poveikį ekonomikai daro esami padidinimai. Vadinasi, JAV centrinis bankas ekonomikos neberibos ir tai taps signalu rinkoms.
Svarbi ir Kinija. Galbūt jos atsigavimas ir nebus žaibiškas, bet pavasarį ar vasarą ji jau turėtų atsigauti ir ims didėti žaliavų, naftos poreikis, ims augti ir jų kainos.
Energijos kainoms kritus energijai imli Europos pramonė taip pat pradeda didinti gamybos apimtis, didesnį atsigavimą galbūt išvysime pavasarį, vasarą, tai irgi gali didinti naftos, degalų poreikį“, – kainų pasikeitimo priežastis portalui lrytas.lt vardijo A.Izgorodinas.
Taigi, jo manymu, šių metų pirmąjį ketvirtį turėsime panašias naftos ir degalų kainas, kokias turime dabar, bet vasarą jos jau turėtų būti aukštesnės. Be to, svarbus ir sezoniškumas. Vasarą daugelis keliauja, tad ir degalų visiems reikia daugiau, tai irgi prisideda prie kainų augimo.
„Jei dabar naftos kaina svyruoja apie 75 dolerius už barelį, vasarą kaina gali siekti 90 dolerių už barelį. Panašiai tiek procentų, apie 15–20 proc., tuo metu gali pabrangti ir degalai“, – aiškino pašnekovas.
Tačiau toks augimas turėtų būti trumpalaikis ir vasaros pabaigoje, rudenį vėl sugrįžti į žemesnį lygį. Tai A.Izgorodinas aiškina JAV krize, kuri, jo manymu, šalį užklups būtent tuo metu.
„Recesija JAV ims mažinti naftos kainas“, – teigė jis.
Itin žemų kainų nebeišvysime
Vargu, ar dar išvysime tokias kainas, kokias matėme per pandemiją, kada litras benzino ar dyzelino kainavo 1 eurą ar net mažiau.
Kaip aiškino A.Izgorodinas, tokias kainas vėl išvystume tik atėjus didelei krizei, bet nepanašu, kad tokia šiuo metu artėja. Europai gresia labiau techninis sulėtėjimas nei didelė krizė, tad antrąjį pusmetį naftos ir degalų kainos šiek tiek turėtų kristi, bet ne drastiškai.
„Kad naftos ar degalų kainos smarkiai nukristų, reikia didelio ekonominio šoko arba dar vienos pandemijos bangos, karantino. Bet tokio įvykio tikimybė dabar yra nedidelė, tad ir nesitikiu, kad kainos galėtų šitaip stipriai nukristi“, – kalbėjo ekspertas.
Kaina yra didesnė, nei galėtų būti
Visgi V.Šukys atkreipė dėmesį, šiuo metu esama kaina yra kiek didesnė, nei teoriškai turėtų būti. Jo skaičiavimais, esant dabartinėms naftos kainoms litras dyzelino turėtų kainuoti apie 1 eurą, tačiau šiuo metu vidutinė kaina siekia apie 1,5 euro.
„Aš tai įvardiju kaip baimės faktorių. Degalų kaina nuo naftos kainos pakilo apie 30 proc., kai prasidėjo karas Ukrainoje, kai imtos įgyvendinti sankcijos. Jau pernai gegužę degalų kaina pakilo nemaža dalimi ir dėl psichologinių motyvų, o tuo metu juk nebuvo ir jokių akcizų pasikeitimų, kurie galėjo stipriai paveikti galutinę degalų kainą.
Bet degalų kainų atotrūkis nuo naftos kainos išliko iki dabar. Visoje Europoje degalų kainos išliko kiek aukštesnės. Žinoma, su kitomis šalimis negalime visiškai lygintis, daugelis jų degalų kainas pakoregavo, pavyzdžiui, Lenkijoje, ir akcizą, ir PVM sumažino, Lietuva kone vienintelė nepadarė nieko, todėl ir turime aukštas kainas“, – kalbėjo V.Šukys.
