Naudojama chemija kenkia ar visgi ne?
Jeigu mes turime neplautą automobilį ir jį atvarome į plovyklą, daug kas priklausys nuo to, koks yra mūsų automobilis: ar yra kokių nors įbrėžimų, ar jis yra labai nešvarus, sako VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto dekanas doc. dr. Justinas Gargasas.
Pavyzdžiui, jei su visureigiu atvažiuosime tiesiai iš po važiavimo bekelėje ir automobilis bus apsinešęs purvu, atsiranda tikimybė, kad dėl šių smulkių dalelių gali atsirasti įbrėžimų.
„Šiai dienai praktiškai visose plovyklose yra naudojamos aplinkai draugiška chemija. Ji nėra tokia agresyvi, bet jeigu paviršius bus subraižytas, pažeistas, priminsiu, kad dažų funkcija yra apsaugoti metalą nuo korozijos. Jeigu dažų sluoksnis bus subraižytas, yra didelė tikimybė, kad po tam tikro laiko tarpo prasidės korozijos židinių atsiradimas“, – aiškino universiteto novatorius.
Kaip dėstė pašnekovas, jei prieš dešimtmetį automobilių dažų sluoksnis ant dažų siekdavo 100–120 mikronų, šiai dienai naujuose automobiliuose skaičius gali būti 70–80 mikronų. Kai kurie automobilių gamintojai jau yra pradėję gaminti dažus kartu su laku – tad šis sluoksnis pradeda plonėti.
„Dažniausiai nuvažiavę į plovyklą neskaitome instrukcijų, kur informacinėje lentoje parašyta: jeigu automobilis nekokybiškai nudažytas, tarkime buvo perdažytas su nekokybiškomis medžiagomis, tai per tam tikrą laiką spalva gali pradėti blukti ir t. t.“ – portalui lrytas.lt dėstė jis.
Kaip minėjo „Car Wash Projects“ vadovas Saulius Povilėnas, visose šalies plovyklose naudojamos plovimo priemonės yra patikrintos ir nėra kenksmingos aplinkai, jei jos yra naudojamos su saiku ir taip, kaip rašo gamintojas.
„Didesnė bėda yra tada, kai yra naudojamos nesertifikuotos plovimo priemonės, nepatvirtintos Europos Sąjungos direktyvų“, – dėstė jis. S.Povilėnas svarstė, kad jei ir dabar plovyklos naudotų tokias priemones, tai būtų pažeisti aplinkosaugos reikalavimai pažeisti – vis tik plovyklas atitinkamos tarnybos nuolat tikrina.
„Šiais laikais sukčiauti ar apgaudinėti nėra įmanoma“, – patikino kalbintas įmonės direktorius.
Svarbu ir tai, kokias aktyviąsias medžiagas plovimo metu naudoja plovyklos, pabrėžė plovyklų tinklo „Ainava Auto Spa“ vadovas Ainis Jaseliūnas. Nors bene visur yra naudojamos patvirtintos ir leidžiamos naudoti priemonės, dalis plovyklų naudoja šarmines, neutralaus pH chemines medžiagas, o kiti – rūgštines.
Pasak A.Jaseliūno, jo vadovaujamose tunelinėse plovyklose yra naudojamos šarminės medžiagos, todėl tad su kėbulo paviršiumi nesąveikauja taip, kad jį pažeistų – taip purvas tik atkeliamas ir nuplaunamas.
Jo tikinimu, yra ir plovyklų, kurios taupydamos naudoja rūgštinę chemiją, kuri turi greitesnį poveikį, tačiau yra medžiaga „agresyvesnė“. Dar didesnė įtaka automobilio paviršiui gali būti tada, kai pažeistas ant dažų sluoksnio esantis lakas ar yra susidariusios įdaužos.
„Rūgštis yra rūgštis – ji griaužia, tad gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Kadangi aplink yra visokios gumelės, chromuotos dalys, ne tik metalą, bet ir jas rūgštis visada pažeidžia“, – komentavo pašnekovas.
Druskos dabar – ypač pavojingos
Be abejonės, reikia įvertinti ir tai, kad šaltuoju metų laiku vyrauja visokios nuomonės: vieni sako, kad automobilį geriau žiemą ir artėjant pavasariui plauti kuo dažniau, o kiti – ne taip dažnai.
Doc. dr. J.Gargaso manymu, kas savaitę tokiomis sąlygomis plauti automobilį nėra būtina. Jei ant paviršiaus ir taip yra pažeidimų, nuo kelių barstymo užsilikęs druskos mišinys sudaro sąlygas automobilio dangos korozijai.
Tačiau sunku pasakyti, kokiems – naujiems ar senesniems – automobiliams ši grėsmė didesnė. Mat būna ir tvarkingų senesnių automobilių ir atvirkščiai – kartais naujesni automobiliai būna neprižiūrėti.
Kaip sakė Mechanikos fakulteto dekanas, kai tokie permainingi orai ir ant automobilio kaupiasi gruntas, smėlis ar druska, geriausia naudotis bekontaktėmis savitarnos plovyklomis, kur yra mažiausias pavojus.
„Jei yra galimybė, mašiną reikėtų plauti kuo dažniau. Kadangi keliuose yra barstoma druska, kuri ir sukelia automobilio koroziją. Prisilietus prie nešvaraus automobilio paviršių galima ir subraižyti, ir pažeisti“, – pastebėjimais dalijosi A.Jaseliūnas.
Tad bent kartą per savaitę plovyklose apsilankyti vertėtų, nors kiekvieną dieną tai daryti nepatariama. Vis tik vairuotojai, norėdami sutaupyti, yra linkę įsigyti abonementus, kuriais gali bet kada ir tam tikrą kartų skaičių nusiplauti automobilį.
Jis atkreipė dėmesį, kad plovyklos jau siūlo ir automobilio dugno plovimą, kuris šiuo metų laiku yra ypač reikalingas – daugiausia purvo, druskų ar smėlio kaupiasi būtent čia.
Dar vienas minusas toks, kad naudojant tokias medžiagas, ilgainiui yra nuplaunama ant automobilio padengta „nano“ danga, kokio poveikio neturi šarminės medžiagos. Visgi, anot plovyklų tinklo vadovo, jei automobilio kėbulas ir stiklai yra padengti specialia plėvele, jos nepaveikia net rūgštinės aktyviosios medžiagos.
Kartais plovyklos gali nepasakyti, kokias medžiagas naudoja, tad vertėtų pasitikrinti ar paklausti, kokia chemija plovimo metu naudojama.
Kalbėdamas apie automobilio kėbulo koroziją, S.Povilėnas taip pat antrino, kad daugiau žalos turi nenuplauta druska, nei dažnesnis transporto priemones vežimas į plovyklą. Nesvarbu – šarminės ar rūgštinės priemonės – jos nuplauna automobilį, tačiau yra skirtos konkrečioms dalims.
Tarkime, rūgštinė chemija daugiausia naudojama ratlankiams plauti, o šarminės medžiagos – kėbulo plovimui.
Kaip teigė S.Povilėnas, savitarnos plovyklose aktyviosios medžiagos naudojamos su apsisaugojimu. Jeigu į savitarnos plovyklą atvažiuoja klientas ir nežino, kaip ir ką reikia daryti, nėra didelė bėda ir automobilio nesugadins.
Automatinėse plovyklose savininkai elgiasi kiek kitaip – kėbului naudoja vienas priemones, ratlankiams kitas, tai suklysti galimybių taip pat mažai. Rankinėse plovyklose dar viskas atsargiau, tad kiekvienas plovyklos operatorius įvertina, kokia plovimo priemonė tinka skirtingoms automobilių dalims.
Dangos korozijai kelią galima ir užkirsti
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos profesijos mokytojas Giedrius Vaitkevičius portalui lrytas.lt teigė – nors automobilio plovimų vietose chemija yra pritaikyta tam, kad negadintų automobilio paviršiaus, tačiau visko gali ir nenuplauti.
Gali likti smalos pėdsakų, susidariusių nuo asfalto, įsisenėjusios dulkės, riebalai. Jei po plovimo būtų švaria servetėle perbraukiama per paviršių – ji greičiausiai vis tiek būtų nešvari. Todėl neretai ir patiems vairuotojams gali tekti atlikti namų darbus.
G.Vaitkevičius išskyrė kelis būdus. Vienas jų – automobilio padengimas plėvele, kuri apsaugo nuo įbrėžimų, ultravioletinių spindulių.
Taip pat senesnius automobilius renkamasi poliruoti ir padengti „nano“ danga – tuomet yra sukuriama dviguba apsauga ir tokiu atveju labai lengva išlaikyti švarų automobilį ir apsaugoti lako sluosnį.
Jis taip pat patarė ir dažniau apsilankyti rankinėse plovyklose, kur kruopščiai prižiūrimos skirtingos automobilio dalys.
Kai mašina nupoliruojama, reikia suprasti, kad smulkūs kėbulo defektai, pavyzdžiui, įbrėžimai yra užglaistomi, todėl ten nebesikaupia purvas. Vis tik ant dažų esantis lako sluoksnis tampa plonesnis, primena doc. dr. J.Gargasas.
Tačiau yra ir kitų būdų, kaip dar prieš važiuojant į plovyklą kuo labiau apsaugoti automobilio kėbulo paviršių. Dalis vairuotojų transporto priemonės paviršių ir stiklus padengia „nano“ danga, kuri taip pat atstumia purvą. Taip, anot jo, bent pusmečiui galima apsisaugoti nuo mažesnių įbrėžimų, perteklinio purvo kaupimosi.
Populiari ir apsauginė plėvelė, bet dedant ją, specialistas jau turi įvertinti paviršiaus būklę. Tokiais atvejais paviršius neturi būti per daug subraižytas, turėti korozijos židinių. Tačiau jei tokių trūkumų nepaisoma ir jie paslepiami – iš išorinės viskas atrodo gražu, tačiau po plėvele defektai paslepiami ir korozijos procesas gali dar labiau paspartėti.
Todėl gali atsitikti ir taip, kad po metų ar praėjus daugiau laiko jau susidarys kiauryminiai prarūdijimai. „Tada bus padaryta dar didesnė blogybė“, – atkreipė dėmesį jis.
„Car Wash Projects“ vadovas patarė, kad vienas svarbiausių dalykų, kai vairuotojas nusprendžia pats pasirūpinti automobilio švara ir važiuoti į savitarnos plovyklą, yra tai, kokios ir kur įsigytos yra papildomos priemonės. Vertėtų vengti įsigyti plovimo priemones, valymo ar sausinimo priemones iš neaiškių pardavėjų ir neoficialių vietų.
Taip pat šiukštu nederėtų patiems savo kieme plauti automobilių – nors atrodytų, kad nuotekų atsikratoma tvarkingai, tačiau reikia suprasti, kad viskas įsigeria į žemę. Tad jei auginamos daržovės ar kitos gėrybės, viskas įsigeria į tai ir galiausiai patenka ant mūsų stalų.
