„Visi mūsų laiveliai stovi tušti ir laukia, kad tik kas nors užsinorėtų kokios nors pramogos. Šiemet jau bus ketvirti metai, kai iš mūsų atimta duona – uždrausta menkių žvejyba Baltijos jūroje. Anksčiau vienas iš pagrindinių mūsų darbų buvo plukdyti žvejus mėgėjus į jūrą. Iki šiol vis dar neturime ko plukdyti, o už stovėjimą prie krantinės reikia mokėti. Kaip mums išlaikyti tuos laivelius?“ – klausia Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas.
Iš 16 dirbo tik 6 laivai
Pasak A. Valentino, pramoginių laivelių savininkai dėl dalies veiklos praradimo uždraudus menkių žvejybą kompensacijos negavo. Dabar laikai sunkūs, tad jie tik imdamiesi kitos papildomos veiklos gali šiaip taip sudurti galą su galu. Šiuo metu asociacijos nariai turi per 20 laivų, kol kas nė vieno jų nurašyti neketinama.
„Savo laivą esu atidavęs sūnui. Pernai tedirbome nepilnus du mėnesius, plukdėme žmones į Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumą. Per tą laiką uždirbome tik beveik 5 tūkstančius eurų. Atskaičius išlaidas už kurą ir visus kitus laivo reikalus, liks kokie 3 tūkst. eurų. Niekaip už tiek pinigų neišgyvensi per metus, turi imtis kitų darbų“, – pasakojo A. Valentinas.
Anksčiau trasoje į delfinariumą ir į Smiltynę dirbo 16 laivų, o pernai vasarą – tik 6.
Liko tik delfinariumas
Trys asociacijos laivai teikia paslaugas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalui – plukdo jo darbuotojus.
Pasak A. Valentino, praėjusi vasara buvo patogi, nes nebuvo vėjo, tad pora laivų „sėdėjo“ Palangoje ir uždirbo ten geriau nei Klaipėdoje. Asociacijos prezidento teigimu, truputį padidėjo pajamos ir plukdžiusiųjų žmones į delfinariumą.
Maždaug prieš penkerius metus pramoginiai laiveliai plaukdavo ir į Juodkrantę. „Ir pats bent du kartus per savaitę darydavau reisus į Juodkrantę. Pradėjus tuo maršrutu plaukti laivui „Forelle“, mūsų laivai neteko klientų. Dabar mums liko tik delfinariumas“, – sakė „Pajūrio laivų“ vadovas.
Tiesa, pernai mažieji laiveliai pajuto keleivių pagausėjimą. AB „Smiltynės perkėla“ pakėlė keleivio bilieto kainą iki 1,3 euro, o laivelis plukdė už 1,5 euro. Kadangi Smiltynės pusėje važiavimas traukinuku ir karietomis irgi pabrango, tad žmonės rinkosi kelionę iki delfinariumo laiveliu.
„Už kiek plukdysime šiemet, nežinau. Stengsimės nekelti kainos, nors kuras tiek subrango...“ – sakė asociacijos prezidentas.
„Gavo“ 90 metrų krantinės
Vis dėlto A. Valentinas turėjo ir vieną gerą naujieną. Pernai BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ pramoginiams laiveliams leido naudotis 90 metrų Danės upės krantinės dešiniajame krante – nuo įrengiamos žuvų iškrovimo vietos iki raudonų plytų pastato. Tai, pasak jo, didžiausias pasiekimas, kol kas ten laiveliai stovi nemokamai.
Tačiau problema ta, kad ten nėra elektros, kurios reikia asociacijos laivų akumuliatoriams įkrauti. Todėl ne visi laivai gali naudotis ta krantine, bet keli stovi ir tai nebloga pagalba.
Pramoginiai laiveliai Danės upėje stovėjo susispaudę, nes visi netelpa, kai kurie buvo švartuojami net dviem bortais, nors tai labai nepatogu, kai vienam laivui reikia išplaukti.
„Anksčiau kankinomės. Nežinau, kiek ilgai galėsime stovėti naujoje vietoje. Įkainiai už stovėjimą dar nenustatyti, gal norės pasipelnyti, uždės baisią kainą, nors tos krantinės yra labai prastos. Rekonstruojant Danės krantines jos nebuvo pritaikytos mažesniems laivams. Bet ką padarysi, kad tik turėtume kur stovėti. Tik nežinia, kiek už tai reikės mokėti“, – kalbėjo A. Valentinas.
Svajoja, kad krantinei nieko nedarytų
Asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas sako prašęs „Klaipėdos paplūdimių“ nuimti nuo krantinės jūrines atmušas. „Dėl jų negali stovėti mūsų laivai. Jos nuo kranto juos atstumia kokius 70 centimetrų. Sunku išlipti iš laivo, jau vien tai yra problema.
Toje vietoje vanduo žemyn aukštyn kyla apie metrą, jėga tokia, kad 70 cm virvės trūkinėja. Mūsų laivų lejeriai yra aukšti, bortai užsikabina už tų atmušų, būna nuplėšiami, sulaužomi. Ant atmušų esantys metaliniai žiedai pramuša mūsų plastikinius laivus kiaurai. Viskas ten nepritaikyta jiems stovėti. Net karo laivą „Sūduvis“ toje vietoje būtų pavojinga laikyti. Tokia situacija, bet geresnių vietų nėra.
Reikia būtinai nuimti tas atmušas, jas būtų galima parduoti. Mūsų svajonė – kad paliktų krantinę „pliką“ ir nieko nedarytų. Asociacijos laivai patys turi savo minkštas atmušas. Bet man niekaip nepavyksta išprašyti, kad tai padarytų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Valentinas.
Keleivių laipinimas
Dar viena problema, apie kurią kalbama gal net kokius 20 metų – pavojingas keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas iš laivelių prie delfinariumo. Kai krantinės Kopgalyje buvo perduotos naudotis Valstybės sienos apsaugos tarnybai, pasieniečiai buvo įsipareigoję sutvarkyti jas, kad prie jų galėtų švartuotis ir mažieji laivai, jachtos, tačiau tai nepadaryta iki šiol.
„Kopgalyje mums yra palikta 10 metrų krantinės, prie kurių gali du laivai sustoti. Pernai iš pasieniečių gavau raštą, kad jau vyksta projektavimo darbai ir tos krantinės bus rekonstruojamos. Nežinau, ar jie tikrai projektuoja, ar meluoja. Kopgalyje tragiška padėtis: krantinės įgriuvusios, kiaurai matosi vanduo“, – sako „Pajūrio laivų“ prezidentas.
Kai buvo pradėta kalbėti, kad Danės upe pradės kursuoti vandens autobusai, mažųjų laivelių savininkai sukluso. „Manėme, kad mes galėsime prie to prisidėti. Turime kelis laivelius, kurie tiktų plaukioti tuo maršrutu. Bet pareikalauta, kad laiveliai būtų draugiški aplinkai, kad būtų elektriniai, mūsų netiko. Apmaudu, kad Savivaldybė investuos tūkstančius į tą reikalą, o mums krantinės pastatyti laivui neduoda“, – kalbėjo A. Valentinas.
Sprendžiami techniniai klausimai
Pernai vasarą „Klaipėdos paplūdimiams“ valdyti patikėjimo teise perduota apie 219 metrų dešiniojo Danės upės kranto krantinių, kurias savivaldybei 2021 metų pabaigoje perdavė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. 14 metrų atkarpoje prie Pilies tilto įrenginėjama žuvų iškrovimo vieta. Už jos eina kita atkarpa iki pat pasukamojo tiltelio, kurią sudaro dvi krantinės. Visų kitų Danės krantinių nuo upės žiočių iki Biržos tilto koncesininkė yra UAB „Klaipėdos laivų remontas“.
„Klaipėdos paplūdimiams“ trečius metus vadovaujantis Olegas Mariničius sako, kad mažiesiems laiveliams reikia, jog prie tų 90 metrų krantinės niekas nestovėtų, kad jie galėtų lengviau apsisukti. Jo teigimu, kalbama ne apie stovėjimą, o apie apsisukimą. Tuo naudotis jie galėjo iki pernai rudens.
„Nenorime sudaryti kokių nors trukdžių tiems laiveliams. Mūsų tikslas – viską įteisinti, kad būtų tvarka. Perduotas patikėjimo teise mums valdyti krantines po truputį tvarkome, pasirūpinsime, kad jose būtų elektra.
Kitas dalykas, gavome miesto Tarybos pritarimą nuomoti tas krantines.
Jeigu asociacija nori 90 metrų krantinės, turi apsispręsti, ar jai tikrai tiek reikia, ir būti pasiruošusi mokėti nuomą.
Kol kas laiveliams leista naudotis ta krantine, nes mes dar nieko nestatome. Stovi tik narų asociacijos laivelis ir pasieniečių laivas „Kihu“.
Šiuo metu tvarkome krantines ir rengiame jų nuomos sąlygas. Turimos patvirtintos nuomos sąlygos negali būti taikomos būtent šitai krantinių atkarpai. Mes neturime teisės sudaryti nuomos sutarties su vienu laivu, pavyzdžiui, išnuomoti 10–20 metrų krantinės. Galime nuomoti visą didžiulę atkarpą, bet nuomininkas negalėtų subnuomoti ir kt. Iškyla techninių klausimų, kuriuos sprendžiame, ir kol jie nebus išspręsti, mes nieko nekeisime“, – sakė O. Mariničius.
Ar Danės upė tikrai tuščia?
Kalbos, kad Danės upė tuščia, pasak „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus, yra tik vienos grupės nuomonė, kita grupė mano, kad upė jau perpildyta.
„Būna keliamas Pilies tiltas. Pažiūrėkite, kas dedasi prie krantinių nuo upės žiočių iki Biržos tilto ar net iki Jono kalnelio. Interesantų yra be galo daug, ypač sezono metu. Yra ir vandens dviračių. Neseniai kalbėjomės su interesantais, kurie nori atvežti papildomai vandens dviračių. Dar prie krantinės atsistojo karo laivas-muziejus „Sūduvis„ ir elektra varoma transporto priemonė „PoPa Boat“.
Jeigu duos Dievas, mes šiemet paleisime vandens autobusus. Tikrai negalima sakyti, kad upė yra tuščia. Kai kuriais atvejais norinčiųjų vykdyti veiklą būna daugiau, nei mes turime galimybių. Negalima užmiršti, kad upėje būtina užtikrinti ir navigaciją, kad laivai galėtų praplaukti netrukdomi ir t. t.“ – kalbėjo „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas.
O. Mariničiaus neneigia, kad laivų stovėjimas prie krantinių Danėje nuo žiočių iki Pilies tilto gana problemiškas, kai pučia stiprūs vėjai. Laivelius labai smarkiai daužo iš Kuršių marių pareinanti banga. „Bet tie laivai kitos išeities neturi, negali jų kur nors kitur toliau pastatyti“, – sakė jis.
Rengiama krantinių poreikio analizė
„Klaipėdos paplūdimiams“ Savivaldybė perdavė ir krantines Smiltynėje, prasidedančias nuo Senosios perkėlos ir einančias Ledo įlankos link ir šiek tiek tolėliau, išskyrus Smiltynės jachtklubo krantines. O. Mariničiaus teigimu, jau svarstoma apie kitų krantinių Danės upėje ir Smiltynėje panaudojimą bei kitų uostelių atsiradimą.
„Padarėme išankstinę visų krantinių, kurias turime mes, analizę ir įsipareigojome parengti visų Danės ir Smiltynės krantinių infrastruktūros poreikio analizę. Siekiamybė – išanalizuoti situaciją kalbantis su potencialiais naudotojais.
Tos analizės pagrindu bus sudarytas krantinių infrastruktūros vystymo planas. Jame bus nurodytos priemonės, kurios turi būti įgyvendintos, ir kas už tai atsakingas, terminai ir finansavimo šaltiniai.
Žinia, naujų krantinių ar uostelių įrengimas labai brangiai kainuoja. Mes analizuosime, ar bus įmanoma gauti kokią nors paramą iš valstybės, iš Europos Sąjungos. Tikimės iki šių metų pabaigos visa tai padaryti. Visa informacija bus pateikta Savivaldybės administracijai, miesto Tarybos komitetams ir kt. Jeigu mūsų planas bus patvirtintas, beliks pradėti jį vykdyti. Bet reikia suprasti, kad miestas visada turi daug darbų, daug prioritetų, nėra lengva surasti balansą“, – aiškino O. Mariničius.
Elektriniai autobusai ne konkurentai
Paklaustas, ar pramoginiai laiveliai nebus apskritai išmesti iš Danės upės kaip seni ir atgyvenę, o jų vietą užims vandens dviračiai, kitos vandens transporto priemonės ir visų pirma elektrinės, O. Mariničius atsakė: „Niekas nesiruošia stabdyti pramoginių laivelių veiklos. Jų savininkai nori, kad jiems būtų leidžiama nemokamai stovėti prie krantinių, kad būtų sutvarkytos krantinės, kad būtų prieigos. Sutinku, kad tos krantinės, prie kurios jie dabar stovi, švartavimo įranga su laiku turi būti pakeista – fenderiai, tvirtinimo knechtai, nusileidimai prie vandens ir t. t.
Kai mes pradėjome įrenginėti prie Pilies tilto žuvų iškrovimo vietą, supratome, kad esama fenderių sistema neužtikrina saugaus laivų stovėjimo prie krantinių. Mes jau patys investavome ir dabar ten jau šį tą pakeitėme. Tai bus galima padaryti ir prie kitų krantinių, kai mes patvirtinsime minėtą planą. Jis apims ne tik naujų krantinių atsiradimą, bet ir senų rekonstrukciją.
Visą tai mes darysime, bet laivelių savininkai irgi turi suprasti, kad negalima senomis surūdijusiomis plaukiojimo priemonėmis teikti paslaugas miesto centre.
Ne visiems patinka matyti Danės upėje senus laivus. Viskas turi būti saugu, estetiška, ekologiška. Noras toliau vykdyti veiklą, neinvestuojant į savo laivus, – pozicija. Laivai turi būti tobulinami. Galbūt reikia pagalvoti apie naujų įsigijimą, galbūt ir elektrinių, bet tai, žinoma, ateities klausimas“, – kalbėjo O. Mariničius.
Jis tikina, kad vandens autobusai tikrai nebus konkurentai pramoginiams laiveliams. „Vandens autobusai kursuos Danės upe tam tikru maršrutu: šiuo momentu nuo Tauralaukio tilto iki senamiesčio. Yra numatytos 6 stotelės. Tiems laivukams, kurie plaukia į Smiltynę, jie nėra konkurentai. „PoPa Boat“ plauks nuo burlaivio „Meridianas“ iki Tauralaukio.
Priimtas politinis finansinis sprendimas – patvirtintas vandens autobusų maršrutas. Mes tvarkome stoteles, taip pat kaip gatvėse stoteles tvarko kita institucija. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ paskelbė konkursą ir parinko vežėją, kuris plukdys keleivius nuo vieno taško iki kito, kurie numatyti sutartyje. O pats vandens kelias – savivaldybės atsakomybė. Tai taip pat miesto gatvė, tik vandens gatvė. Visa infrastruktūra yra savivaldybės“, – aiškino „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas.
