Tiek mobiliųjų telefonų ar nešiojamųjų kompiuterių, tiek ir elektromobilių baterijos su laiku praranda dalį savo naudingosios talpos. Dabartiniuose elektros energija varomuose automobiliuose naudojamoms baterijoms Europos Sąjungos šalyse suteikiama 8 metų arba 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantija, pažymint, kad per tą laiką jos išsaugos bent 70 proc. savo talpos.
Tačiau koks likimas laukia baterijų, kai jos nebeatitiks šios specifikacijos?
Pirmas sprendimas – perdirbimas
„Lietuvos metų automobilio“ konkurso vertinimo komisijos narys Justas Lengvinas sako, jog klausimas dėl baterijų ateities po to, kai jos atliks savo misiją elektromobilyje, jam kelia didžiausią nerimą, kai kalbama apie elektros energija varomą transportą. Automobilių žurnalistas netgi spėja, kad dėl šios problemos tokie elektromobiliai, kokius turime dabar, nebūtinai taps galutiniu tokio tipo transporto variantu, kuriuo važinėsime ir po kelių dešimtmečių.
„Jeigu patys elektromobiliai iš esmės nesikeis, manau, kad tvarumo klausimas bus sprendžiamas siūlant vis daugiau automobilių dalijimosi paslaugų, o nuosavos transporto priemonės virs praeitimi“, – svarsto specialistas.
Galimas problemos sprendimas – baterijų perdirbimas. Vienu iš gerųjų šios srities pavyzdžių galima vadinti prestižinių elektromobilių „Jaguar I-PACE“ gamintojo „Jaguar Land Rover“ antrinės investicinės bendrovės „InMotion Ventures“ projektą su baterijų perdirbimo įmone „Battery Resourcers“.
Tvariųjų technologijų bendrovė tobulina nebetinkamų baterijų perdirbimo technologijas. Įmonė turi išskirtinę novatoriško uždaro ciklo proceso, apimančio baterijų perdirbimą, rekonstravimą ir medžiagų inžineriją, licenciją. Ji siekia paversti baterijų laužą medžiagomis, tinkamomis naujiems energijos kaupikliams gaminti.
Brangūs akumuliatoriuose esantys metalai taip pat yra baigtinis ir nuolat brangstantis išteklius, tad antrinis jo panaudojimas kartu mažina priklausomybę nuo medžiagų tiekimo. Dėl to „Jaguar Land Rover“ pabrėžia, kad investicijos į „Battery Resourcers“ yra plano dalis, kuria siekiama sukurti tvarius nebenaudojamų akumuliatorių utilizavimo būdus, sumažinti atliekų kiekį ir sukurti žiedinę ekonomiką visoje baterijų tiekimo grandinėje.
„Gaminant ličio jonų baterijas naudojamas litis, kobaltas, nikelis, manganas ir grafitas, – visos šios medžiagos vienaip ar kitaip kelia arba gali kelti grėsmę aplinkai“, – pažymi J. Lengvinas.
„Atėjus perdirbimo fazei, perdirbti baterijas, turinčias kobalto, apsimoka labiausiai. Šis metalas yra itin brangus ir retas pasaulyje – 70 procentų jo atsargų yra Kongo Respublikoje, tad jo išgavimas kelia nemažai klausimų, susijusių su žmonių išnaudojimu“, – atkreipia dėmesį elektromobilių technologijų žinovas.
Industrijos aušra
Anot J. Lengvino, kol kas perdirbimo pramonės vystymąsi dar stabdo ekonominis veiksnys ir tai, kad gamintojai gana dažnai pristato naujas baterijų technologijas arba keičia jų sudėtį. Atitinkamai tenka prisitaikyti ir susijusiam verslui.
Štai įmonė „Battery Resourcers“, į kurią investavo „Jaguar Land Rover“, perdirbs ir gamins baterijų katodų medžiagas, kaip antai nikelio, mangano, kobalto oksidus, nikelio, kobalto ir aliuminio derinius bei ličio geležies fosfatą. Bendrovė taip pat pateikė intelektinės nuosavybės teises, susijusias su grafito atkūrimu ir išgryninimu, o tai leis naudoti baterijų katodų ir anodų aktyviąsias medžiagas naujų baterijų gamybai.
„Mano manymu, perdirbimo sektorius, bent jau šios industrijos aušroje, kurią dabar ir patiriame, turėtų būti vyriausybių rūpestis – mažų mažiausiai tokie verslai turėtų būti dotuojami ar kitaip skatinami“, – įsitikinęs J. Lengvinas.
Savaime suprantama, kad tokiai veiklai svarbus ir mastas. „Jaguar Land Rover“ atskleidžia, kad, investuojant į baterijų perdirbimą, siekiama sukurti komerciškai sėkmingą verslo modelį ir per metus apdoroti 10 tūkst. tonų baterijų. Šiuo tikslu įmonė išplės ir tobulins „Battery Resourcers“ gamybos bei analizės padalinį Mičigane, JAV.
Kartu su baterijų perdirbimo veikla atsiranda ir kitų paslaugų poreikis. Štai Miuncheno (Vokietija) technikos universitete (TUM) įkurtas startuolis „LiBCycle“ taip pat vysto žiedinės ekonomikos principais pagrįstas technologijas, kurios padėtų spręsti su baterijų perdirbimu susijusius klausimus. Pagrindinis šio startuolio produktas – speciali transportavimo dėžė, gerokai supaprastinanti naudotų ir sugedusių ličio jonų baterijų blokų tvarkymo procesą. Šiame įrenginyje baterijas galima saugiai perimti iš elektromobilio ir nugabenti jų tvarkytojui.
Antras sprendimas – tolimesnis pritaikymas
J. Lengvino teigimu, į elektromobilių infrastruktūrą visame pasaulyje jau dabar investuojami milžiniški pinigai, tad labai tikėtina, jog dabar vis dar miglotą baterijų panaudojimo po jų tarnystės elektromobilyje klausimą ateityje išspręsti bus lengviau ir realiau dėl didesnio alternatyvų skaičiaus.
„Baterijų perdirbimas vis dar labai sudėtingas bei brangus procesas, todėl baterijų celės sėkmingai gali pavirsti tiek namų kaupikliais, tiek tapti kokiu nors išradingu energijos kaupimo ir atidavimo prietaisu, pavyzdžiui, trečiosioms šalims, kuriose nėra išvystyti elektros tinklai, ar naudingu įrenginiu karo niokojamoms šalims. Tiesa, toks ar panašus antrinis panaudojimas neapsiriboja tik celių perdėjimu į kitokią talpą – reikalingi valdymo blokai, reguliuojantys srovę ir pritaikyti valdyti sumažėjusios talpos baterijas“, – paaiškina žinovas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad ir antrinis baterijų naudojimas nėra amžinas, tad anksčiau ar vėliau teks sugalvoti, kaip jas perdirbti.
„Todėl šia tema galima domėtis nuolatos, nes tai, ką skaičiau prieš metus ar dar anksčiau, dabar jau nebūtinai aktualu – vis daugiau srities žinovų pateikia naujų skvarbių įžvalgų ir netikėtų pritaikymo variantų“, – reziumuoja J. Lengvinas.
