Pirmuoju ženklu apie bręstančius pokyčius komercinio transporto parkuose tapo Europos Sąjungos politikų perspėjimai, kad dar šio dešimtmečio pabaigoje daugumoje Senojo žemyno didmiesčių, neapeinant ir Lietuvos, bus nustatyti taršaus transporto apribojimai, o ten, kur nori, galės patekti tik elektromobilių vairuotojai.
Įkandin šių perspėjimų lyg iš gausybės rago pasipylė didžiųjų pramonės įmonių atnaujintos strategijos, kuriose ypatingas vaidmuo skiriamas tvarumo veiksniui ir tiekimo grandinės svarbai. Vežėjų įmonės, nenorinčios prarasti pelningų sutarčių, turėjo rasti greitų sprendimų, kaip taršų transportą jau dabar pradėti keisti nulinės emisijos automobiliais. Laimei, šios tendencijos sutapo ir su išaugusia transporto priemonių gamintojų pasiūla.
Verslo žiniasklaidos puslapiuose vienas po kito aprašomi nauji vežėjų sandoriai su tiek sunkiųjų, tiek lengvųjų komercinių elektromobilių gamintojais, o baigiantis 2022 metams rinką sudrebino Vokietijos milžinės „Deutsche Post DHL Group“ susitarimas su „Ford“ įsigyti virš 2 000 elektra varomų furgonų vadinamiesiems paskutinės mylios pristatymams.
Manoma, kad susitarimas leis paspartinti naujoviškų mobilumo produktų integraciją didžiausioje pasaulyje logistikos įmonėje, padės ištirti „Ford Pro“ siūlomus skaitmeninius sprendimus ir įkrovimo būdus, įskaitant prieigą prie „E-Telematics“ programinės įrangos. Bendromis pastangomis ketinama kurti produktus, skirtus konkrečiai „Deutsche Post DHL“ grupei. Sandorio tikslas – sumažinti įmonės išlaidas, optimizuojant valdymo procesus ir padidinant veiklos efektyvumą.
Bendrovės parką jau papildė pirmieji iš sutartyje numatytų įsigyti „Ford e-Transit“ elektriniai furgonai – jie šiuo metu zuja Bulgarijos, Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Meksikos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos keliais.
Iššūkius sprendžia ir gamintojai
Pirmieji aiškūs komercinio transporto elektrifikacijos ženklai pasirodė ir mūsų šalies padangėje. Tuo buvo galima įsitikinti jau „Lietuvos metų komercinio automobilio 2022“ rinkimuose, kuriuose geriausiųjų titulus iškovojo ne vienas elektromobilis. Tarp į rinkimus deleguotų 12 komercinių automobilių penki buvo varomi elektra, o keturiems iš jų atiteko bent po vieną konkurso nominacijų titulą.
Ilgametis Lietuvos žurnalistų autoklubo ir rinkimų komisijos narys Valdas Juozas Vilūnas sako, kad elektrinių furgonų laukia puiki ateitis, tačiau reikia įvykdyti nors keletą sąlygų: sukurti reikalingą infrastruktūrą ir užtikrinti pakankamą elektros energijos tiekimą.
„Kad įkrovimo stotelių skaičius bent jau prilygtų degalinių skaičiui, kad baterijų įkrovimo laikas būtų panašus į sugaištamą pripildant degalų baką ir kad darbų bei maršrutų nereikėtų planuoti pagal įkrovimo vietas. Net didžiausi elektrinio kelių transporto skeptikai supranta, jog elektra varomi automobiliai netrukus veš daug, toli ir greitai“, – pažymi komercinio transporto specialistas.
Pašnekovo teigimu, į ateitį žvelgiančios įmonės regi šios technologijos perspektyvą ir jau dabar drąsiai investuoja į elektrines transporto priemones – tai liudija ir vienos didžiausių mūsų šalyje vežėjų susitarimas su „Scania“ dėl 600 elektrinių vilkikų pirkimo.
Dar vienas galimas apribojimas, J. Vilūno pastebėjimu, tebėra viena įkrova nuvažiuojamas atstumas. Komercinių modelių nuvažiuojamus kilometrus sutirpdo ne tik keleivinius elektromobilius veikiantys veiksniai, bet ir papildomas svoris.
„Idealiomis, vos ne laboratorinėmis, sąlygomis elektra varomi komerciniai automobiliai tikrai nurieda toli, tačiau šie skaičiai sumažėja gabenant krovinius. Taip pat elektromobilių ridą koreguoja ir oro sąlygos, logistikos sprendimai ar paprasčiausi vairuotojo įgūdžiai“, – vardija žinovas.
Vis dėlto gamintojų progresas sprendžiant lengvųjų komercinių elektromobilių efektyvumo klausimus taip pat kaip ant delno. Daugiau nei 300 km viena įkrova jau gali įveikti ne tik mažieji furgonai, kaip antai „Citroën ë-Jumpy“ ar „Peugeot e-Expert“.
Su 68 kWh naudingosios talpos bateriją turinčiu „Ford e-Transit“ viena įkrova galima nukeliauti iki 317 km ir pervežti iki 1,7 tonos sveriantį krovinį. Palyginkime: anksčiau rinkoje pasirodžiusiame „Volkswagen e-Crafter“ montuojama kone perpus mažesnės talpos baterija, tad šiuo modeliu galima nukakti iki 173 km ir pervežti iki 1,7 tonos, o „Mercedes-Benz eSprinter“ geriausiu atveju įveiks 168 km ir įstengs pervežti apie toną krovinių.
Be to, gamintojai iš anksto atsižvelgia į tai, kad komercinius modelius dažnai gali tekti krauti greičiau nei keleivinius automobilius. Todėl elektra varomų furgonų baterijos dažnu atveju gali būti įkraunamos didesne sparta. Štai tokių modelių kaip minėtas „Mercedes-Benz eSprinter“ bateriją galima įkrauti iki 80 kW galia, „Citroën ë-Jumpy“ ar „Peugeot e-Expert“ – iki 100 kW, o „Ford e-Transit“ – net iki 115 kW.
Pagrindinis ramstis
Akivaizdu, kad elektrinių furgonų plėtra transporto parkuose leidžia įmonėms spręsti kompleksinius tvarumo uždavinius. Štai „Deutsche Post DHL Group“ nori, kad iki 2030 metų 60 proc. jos naudojamo parko neterštų aplinkos jokiais anglies junginiais. Tam pasaulinė logistikos lyderė per šį dešimtmetį investuos 7 mlrd. eurų.
Tokiais sprendimais vežėjai taip pat stiprina konkurencinį pranašumą prieš paslaugų užsakovus. Rengdami tvarumo strategijas, daugybė gamintojų ar paslaugų teikėjų priversti atsigręžti į logistikos bendroves, nes šioje tiekimo grandinės dalyje slypi didelis anglies junginių mažinimo potencialas.
„Paskutinės mylios logistikos elektrifikavimas yra pagrindinis ramstis siekiant sumažinti anglies junginių emisiją mūsų veikloje“, – sako „Deutsche Post DHL Group“ Viešųjų pirkimų ir mobilumo skyriaus vadovė Anna Spinelli.
Pasak V. J. Vilūno, „žalumas“ transporto srityje tampa madinga tendencija, tačiau transportininkai bet kokiomis aplinkybėmis labai atsakingai susiskaičiuoja, kokią naudą gali gauti iš elektrinio komercinio transporto.
„Tuomet lieka išspręsti tik pačius svarbiausius dalykus: įkrovimo vietų infrastruktūrą, sparčiojo įkrovimo ir nebrangios elektros energijos tiekimo klausimus“, – reziumuoja pašnekovas.
