Palyginti su 2018 m., šiais metais paprastiesiems kelių remontams numatyta beveik 5 kartus daugiau kelių rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui – 2,5 karto daugiau (65 mln. eurų), prastos būklės tiltams ir viadukams tvarkyti – 9 kartus daugiau lėšų (58,8 mln. eurų). Be to, stambiems tiltų projektams magistraliniuose keliuose šiemet numatyta 33,1 mln. eurų.
„Noriu dar kartą pabrėžti, kad Susisiekimo ministerijai tiltai netapo prioritetu tik įgriuvus Kėdainių tiltui – finansavimas tiltams tvarkyti buvo gerokai didinamas jau anksčiau, nuo 2021 m., ir tai yra nuolatinis mūsų prioritetas. Šią savaitę situacija Kėdainiuose atkreipė dėmesį į įsisenėjusią problemą – juk tiltai nenugriūva per vieną dieną ir jų būklė netampa bloga per savaitę. Deja, ankstesniais metais atsakingiems politikams labiau rūpėjo žvyrkeliai, taigi kritinės būklės infrastruktūrai jau daugelį metų nebuvo skiriama nei pakankamai lėšų, nei dėmesio“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tiltų ir viadukų tvarkymas, kaip vienas iš Lietuvos kelių infrastruktūros gerinimo prioritetų, yra numatytas pernai patvirtintose Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 metų strateginėse gairėse, kurias Susisiekimo ministerija parengė kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Kelių direkcijos duomenimis, 2022 m. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo rekonstruotas 41 tiltas bei viadukas (jiems skirta 25,5 mln. eurų), šiemet planuojama sutvarkyti 27 tiltus ir viadukus (numatoma 58,8 mln. eurų), 2024 m. – 35 (planuojama bendra vertė apie 70 mln. eurų).
Parlamentaras E. Sabutis: Lietuvos kelių infrastruktūra serga
Metai nauji, o problemos dėl nepakankamo finansavimo ir prastėjančios kelių būklės – senos, nejudinamos ir net gilinamos. Tokia išvada peršasi Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūno pavaduotojui Eugenijui Sabučiui po Vyriausybės pateikto projekto, kuriuo numatomi kelių infrastruktūrai skiriami pinigai tiek šiems, tiek tolesniems metams.
Parlamentaras apgailestauja, kad finansavimas lieka skurdus ir analogiškas 2022 metų biudžetui. Tačiau, kaip pranešime žiniasklaidai sako E. Sabutis, labiausiai nerimą jam kelia dar niūresnės tendencijos, kurios atsispindi Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo (KPPP) lėšų naudojimo projekte, kurį per ateinantį laikotarpį dar turės patvirtinti dešiniųjų valdžia.
Anot E. Sabučio, projekte numatyta, kad Lietuvos keliams šiais metais skiriama tik apie 540 mln. eurų. „Nors ekspertai, kelininkai ir savivaldybes vienijančios asociacijos vadovai dar pernai bandė įspėti, kad biudžete esama suma yra akivaizdžiai per maža ir leis tik minimaliai palaikyti kelių tinklo būklę, tačiau Vyriausybė argumentuotų skaičiavimų nebuvo linkusi klausytis tada, juolab tokių perspėjimų greičiausiai nenorės girdėti nei dabar, nei artimiausioje ateityje, nes finansavimo kryptys ir KPPP projekto eilutėse įrašyti skaičiai tai tik įrodo. Per ateinančius dvejus metus susisiekimo ministerija numatė, kad keliams skiriama suma turi sumušti visus antirekordus ir būti dar mažesnė nei praėjusių metų ir šių metų – 2024 ir 2025 metų laikotarpiui finansavimas mažės dar 40 mln. eurų“,– pranešime žiniasklaidai sako E. Sabutis.
Anot jo, akivaizdu, kad „valdančiųjų sprendimu kelių sektorius ir toliau bus stekenamas“. Parlamentaras nurodo skaičius, kurie, jo nuomone, puikiai iliustruoja beveik kritinę sektoriaus situaciją: apie 40 proc. asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių nebeatitinka jokių keliamų kriterijų; itin blogos būklės tiltų ir viadukų priskaičiuojama net 73; vietiniai keliai vis dar neleidžia užtikrinti kokybiškos kelionės tarp miestų ir miestelių, nes du trečdaliai šių kelių yra vis dar neasfaltuoti.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad kalbame apie 40 tūkst. kilometrų žvyrkelių mūsų šalyje, kuriais kiekvieną dieną į savo darbo vietas, mokyklas ar sveikatos įstaigas važiuoja regionuose gyvenantys žmonės.
„Reikėtų garsiai įvardyti, kad Lietuvos kelių infrastruktūra serga, o jos negydant pasekmės gali būti kur kas liūdnesnės ir reikalaus vis brangesnių procedūrų ir priemonių. Problemų atidėjimas į ateitį nieko neduos. Tai reikėtų suprasti ir galutinai neužleisti jau ir taip nustekento sektoriaus, nes priežiūra ir tvarkymas pareikalaus vis daugiau pinigų“, – sako E. Sabutis.
Jo duomenimis, 2015 m. už 1 mln. eurų buvo galima nutiesti 3,26 km kelio ruožą, tai šiai dienai kelio ruožas sutrumpėja daugiau kaip 30 proc. ir siekia vos 2,34 km.
„Prognozės nieko gero nežada – kelių statyba brangsta, o tam, kad situacija bent jau stabilizuotųsi, reikalingos didesnės lėšos.(...) Nuolatinės finansavimo stokos padarinius matome dabar, kai Kėdainiuose įgriuvo tilto dalis. Tik per laimingą atsitiktinumą buvo išvengta didesnių padarinių. Šioje vietoje galima liūdnai pajuokauti, kad Kėdainiuose įgriuvęs tiltas tampa simboliu ir savotišku ateities pranašu tiems likusiems blogos būklės tiltams ar viadukams, kurių Lietuvoje turime net 73. Jų likimas, deja, gali būti panašus. Jeigu Susisiekimo ministerija lygiai taip pat, t. y. aplaidžiai, žiūrės į kelių infrastruktūros klausimą, galime sulaukti kur kas liūdnesnių padarinių“,– sako E. Sabutis.
Pranešime žiniasklaidai jis nurodo, kad nelaimė Kėdainiuose yra pasekmė to, ką matome pastaraisiais metais susisiekimo politikos formavimo srityje ir „darbo broke pačios Vyriausybės, kuri sistemingai ir atsainiai formavo ir vis dar formuoja nepakankamą biudžetą kelių būklės gerinimui“.
Parlamentaras tikisi, kad atvejis Kėdainiuose bent kiek įneš sveiko proto ir Vyriausybė su susisiekimo ministru priešakyje pagaliau išdrįs koreguoti savo pačių pateiktą KPPP lėšų naudojimo projektą ir ženkliai didins lėšas byrančiam kelių tinklui remontuoti.
Matydamas dramatiškai blogėjančią kelių būklę E. Sabutis inicijavo įstatymų projektų paketą, kuris parlamento salę pasieks artimiausioje pavasario sesijoje. Jis tikisi, kad pakeitimai pagaliau leis pradėti rimtas diskusijas dėl Lietuvos kelių ateities ir, svarbiausia, paspartins taip trūkstamų lėšų didinimą kelių infrastruktūros priežiūrai ir plėtrai.
