Kryptingos pastangos duoda vaisių
Anglies junginių tarša tebėra skaudžiausias aplinkosaugos klausimas. Ją mažinant itin svarbus transporto industrijos vaidmuo. Skaičiuojama, kad, norint įgyvendinti Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos įvardytą tikslą – iki 2050 metų pasiekti nulinę bendrąją anglies junginių taršą, 90 proc. viso pasaulio keliuose važinėjančių automobilių turėtų būti varomi elektra.
Tačiau perėjimas prie elektrifikuoto transporto – tik viena medalio pusė. Svarbu ir tai, iš kur gaunama elektromobilius varanti elektra, kaip jie yra pagaminami ir perdirbami. Būtent todėl didieji automobilių gamintojai siekia palaipsniui visiškai panaikinti ir visos savo veiklos keliamą taršą.
Įskaičiuojamas ne tik pačių bendrovių, bet ir tiekėjų bei partnerių poveikis aplinkai, todėl natūralu, kad per artimiausius porą metų tai tikrai neįvyks. Šio ambicingo ir ypač svarbaus tikslo siekiama palaipsniui.
Štai „Jaguar Land Rover“ įmonė automobilių gamybos anglies junginių taršą globaliu mastu apkarpė beveik perpus, tačiau tam prireikė radikalių sprendimų, įskaitant griežtą visų procesų optimizavimą apkarpant energijos sąnaudas ar net efektyvesnio LED apšvietimo įrengimą tiek pastatų viduje, tiek ir šalia jų. Be to, bendrovė nemažai investavo į pačių pastatų aplinką bei mažino jų poveikį gamtai.
„Jaguar Land Rover“ gamykloms ir produkto plėtros centrams organizacija „Carbon Trust“ suteikė sertifikatus, kurie patvirtina, kad visa bendrovės naudojamų skirtingų pastatų kompleksų anglies junginių tarša įvairiomis priemonėmis jau yra sėkmingai neutralizuojama.
Augalai mažina taršą ir atvėsina orą
Žmogaus santykį su biologine įvairove urbanizuotoje aplinkoje tirianti Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros magistrantė Edita Daraškaitė pastebi, kad tvarius namus statė dar mūsų protėviai. Jie sienas rentė iš medienos rąstų, o stogus dengė šiaudais. Tuomet vietoje turimos medžiagos atsiėjo pigiausiai – dabar tai daroma ne tik siekiant tvarumo, bet ir sekant madas.
„Aišku, ne viskas daroma vien vaikantis madų. Didėja augalų ir apskritai – visos biologinės įvairovės – integravimo į aplinką mastai. Tvarumo vis dažniau siekiama bandant apimti įvairias sritis ir taikant naujus sprendimus“, – pastebi jaunoji tyrėja.
Dėl didžiulio ploto betono, asfalto ir kitų šilumą sugeriančių paviršių dauguma didmiesčių šiltuoju sezonu susiduria su papildoma problema – nepakeliamai aukšta temperatūra. Prie kelio šalia specialių atitvarų arba be jų susodinti augalai, taip pat pritaikius konstrukciją saugančius inžinerinius sprendimus apželdinti pastatai ne tik puošia aplinką, bet ir vėsina paviršius, o kartu – mažina bendrą temperatūrą.
Žaliosios juostos – veiksmingas sprendimas
Anot E. Daraškaitės, bet kokia žmogaus veikla didina taršą – visiškai to išvengti niekuomet nepavyks. Tiesa, tai anaiptol nereiškia, kad nereikia stengtis siekiant nulinės anglies junginių, kietųjų dalelių ar kitų kenksmingų medžiagų emisijos.
„Nulinės taršos pastatai ar jų kompleksai kol kas sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Žvelgiant į miestus taip pat svarbu mažinti ir transporto poveikį aplinkai, maksimaliai išnaudoti galimybes gauti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Priemonių yra daug, tačiau kai kurios iš jų kol kas yra pradinėje praktinio taikymo stadijoje“, – kalba E. Daraškaitė.
Šalia kelių gėlėmis nusėtos žaliosios juostos ir naujai sodinami parkai vėdina bei valo aplinką. Vilniaus apylinkės skęsta žalumoje, tačiau pačiame mieste, anot E. Daraškaitės, augalų dar šiek tiek trūksta. Neatsitiktinai pastaraisiais metais sostinėje vienas po kito buvo įgyvendinami ganėtinai radikalūs apželdinimo projektai.
„Tam, kad augalai padėtų gerokai sumažinti taršą, reikia pasirinkti tam tikras jų rūšis. Taip pat svarbus ir apželdinimo tankis. Bet kuriuo atveju mieste oras nebus visiškai švarus, jei jo gatvėmis važinės taršus transportas. Vienos priemonės šiuo atveju tikrai neužteks“, – konstatuoja dizainerė.
Stebina su gamta susiliejantys pastatai
Puikūs tankesnio miestų apželdinimo pavyzdžiai, anot E. Daraškaitės, yra kupliais medžiais apsodinti Milano (Italija) daugiaaukščiai pastatai, vešlūs Singapūro botanikos sodai, 150 metų aukščio žalioji siena Sidnėjuje arba vaiskia žaluma nukloti daugiabučių namų stogai Vokietijoje.
„Vertikaliuoju mišku“ vadinami Milano pastatai plačiai žinomi visame pasaulyje – šis projektas sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Kadangi jie yra nuo apačios iki viršaus apželdinti, tarša ten tikrai mažesnė. Viduje esantys žmonės girdi mažesnį triukšmą ir regi prie biologinio ritmo labiau derantį apšvietimą“, – dėsto pašnekovė.
Įdomių tvarumą skatinančių projektų skaičius sparčiai auga. Pirmuoju pasaulyje nulinės anglies junginių taršos miestu iki 2025-ųjų siekianti tapti Danijos sostinė Kopenhaga stebina didžiule atliekas perdirbančia elektrine, ant kurios stogo įrengtas parkas. Šaltuoju sezonu ši žalioji zona virsta 400 metrų ilgio slidinėjimo trasa.
2019 metais buvo atnaujintas ir išplėstas Geidone, Didžiojoje Britanijoje veikiantis „Jaguar Land Rover“ produktų plėtros centras, tačiau jo projektuotojai išlaikė natūralius vandens telkinius ir papildomai apželdino 11 hektarų teritoriją. Skaičiuojama, kad, drauge vykdant ir biologinės įvairovės skatinimo programą, pavyko 25 proc. padidinti teritorijoje įsitvirtinusių augalų ir gyvūnų rūšių skaičių.
Pramoniniuose rajonuose – papildomi iššūkiai
Lietuvoje gyvenantiems gyvūnams, kurie rečiau susiduria su žmonėmis, pasak E. Daraškaitės, tinka ir dabartinė miestų aplinka. Šiauriniai baltakrūčiai ežiai, čiurliai ir įvairios kitos rūšys neretai renkasi ne tik privačius gyvenamuosius namus, bet ir daugiabučių kiemus. Visgi net ir geriausiai prisitaikyti gebantys gyvūnai vengia pramoninių rajonų.
„Išlaikyti biologinę įvairovę industriniuose pastatuose ar šalia jų yra gerokai sudėtingiau. Gyvūnus gali trikdyti didelis triukšmas, dūmai, aitrus kvapas ar netgi stiprus magnetinis laukas. Norint juos pritraukti ir išlaikyti, visą šį poveikį reikia sumažinti iki minimumo. Taip pat galima skirti papildomą maitinimą, apsaugoti tam tikras rūšis nuo plėšrūnų arba įrengti dirbtines buveines“, – kalba specialistė.
E. Daraškaitė priduria, kad, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, taip pat svarbu užtikrinti laisvą skirtingų rūšių judėjimą teritorijos ribose. Tam dažniausiai specialiai montuojami gamtiniai karkasai ir statomi žalieji koridoriai. Praverčia netgi apželdinti stogai, nes jie suteikia poilsio vietas migruojantiems sparnuočiams.
„Net ir tose šalyse, kur stogai vis dažniau yra apželdinami, paukščiai ant jų retai suka lizdus. Daugumai rūšių, išskyrus didžiuosius kirus ir keletą kitų, ant stogo tiesiog per karšta ir pati vieta – pernelyg atvira. Žalieji stogai praverčia skrajūnams migruojant, taip pat galėtų būti naudojami papildomai jiems maitinti“, – veiksmingiausias priemones vardija pašnekovė.
