Suomijos parlamentas pritarė vyriausybės iniciatyvai iki šių metų balandžio pabaigos sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą viešojo transporto bilietams. Valstybės paramos viešajam transportui priemonė mokesčio lengvatos forma bus taikoma kelionėms traukiniais, autobusais, lėktuvas, keltais ir taksi. Tikimasi, kad patrauklios kainos paskatins žmones keliauti viešuoju transportu.
Lietuvoje situacija – atvirkštinė. Traukinių ir autobusų bilietai, rodos, kaip tik brango.
„Reikia žmones skatinti išlipti iš lengvojo automobilio, o kad juos skatintume, turi būti patogu, pigu ir greita. Arba turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad būtų nepatogu važiuoti lengvuoju automobiliu – kalbama apie taršos mokestį, parkavimo ribojimus miestų centruose, kitus apribojimus. Viešasis transportas yra gėris, su juo mažinamos spūstys, tarša.
Bet jei žmogui bus patogiau važiuoti lengvuoju automobiliu, tai jis juo ir važiuos. Tokios bendros tendencijos matomos visame pasaulyje, besinaudojančių viešuoju transportu nuolat mažėja. Tai jau yra valstybės reikalas – sutvarkyti nuolaidų sistemą, kad žmogus būtų skatinamas“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Pabrango traukinių bilietai
Dažnai vykstantys traukiniais greičiausiai pastebėjo nuo vasaros pakilusias bilietų kainas.
„Kalbant apie traukinius – „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybinė įmonė. Kainas nustato vežėjas, bet jis turi susiderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Valstybė vis ima dalį naštos ir ta kaina yra minimali, lyginant su tuo, kokia ji turėtų būti, kad padengtų visas sąskaitas. Valstybė iš savo biudžeto skiria nemažai lėšų, kad tos kainos būtų išlaikytos ir keleiviai galėtų važiuoti“, – šnekėjo G.Nakutis.
Kaip aiškino „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė, bendrovė reguliariai įvertina klientų poreikius, teikiamas paslaugas, veiklos sąnaudas bei teikiamų paslaugų kainas ir taikomus pasiūlymus.
„Pastaruoju metu bendrovės bilietų kainos nesikeitė. Paskutiniai kainodaros pokyčiai buvo 2022 m. birželį. Kainos atnaujinimą pirmiausia lėmė makroekonominė situacija šalyje, konkurencinė aplinka, išaugusios bendrovės patiriamas sąnaudos“, – pabrėžė K.Dzikaraitė.
Ji teigė, kad Lietuvoje lengvatas nustato Transporto lengvatų įstatymas ir bendrovė jas visas taiko senjorams, studentams, individualių poreikių turintiems ir nukentėjusiems asmenims.
„Skaičiuojama, kad 2022 m. kas antras bendrovės parduotas bilietas buvo parduotas su nuolaida arba lengvata“, – sakė K.Dzikaraitė.
Be to, ji pabrėžė, kad kompanija taip pat organizuoja įvairias iniciatyvas su partneriais, kuriomis skatinama keliauti tvariau ir paprasčiau. Pavyzdžiui, gyventojai vienu metu buvo skatinami kuo daugiau žingsniuoti, o surinktus tam tikrą skaičių žingsnių juos vėliau buvo kviečiama iškeisti į nuolaidą traukinio bilietui.
„Gruodžio pabaigoje startavo pirmasis vienas bilietas, leidžiantis keliaujantiems į ir iš Vilniaus vienu kartu įsigyti tiek traukinio, tiek Vilniaus viešojo transporto bilietą ir taip po sostinę kuriantis galimybę judėti be automobilio“, – pridūrė „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos partnerė.
Anot jos, nors traukinių bilietai ir brango, kaštai asmeniui vis tiek išliko mažesni, nei keliaujant automobiliu.
Brangiau vykti ir tarpmiestiniais autobusais
Infliacijos fone pabrango ir tarpmiestinių autobusų bilietai.
„Kalbant apie tolimąjį susisiekimą – vežėjų kainas pagal visus įstatymus nustato patys vežėjai. Jei jis pats nustato savo kainą, tai žiūri, kad nedirbtų nuostolingai. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, prasidėjo ir didelė energetinė krizė, pabrango energetiniai resursai, tada vežėjai, negalėdami dirbti nuostolingai, kainas pakėlė. Bet tas pakilimas nebuvo toks didelis, apie 20 proc., o energetiniai resursai brango labiau. Jei labai padidinsi tas kainas, sumažės keleivių, tada sumažės ir pajamos. Kainų kelti tikrai niekas neskuba, žiūri į keleivių srautus“, – komentavo G.Nakutis.
Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) direktorius Arūnas Indrašius pabrėžė, kad autobusų bilietus pabranginti paskatino bendra ekonominė situacija.
„Viešojo transporto bilietai jeigu brangsta, tai dėl geopolitinių tendencijų kaitos įtakos ekonomikos procesams. Transporto priemonių, su kuriomis atliekami keleivių pervežimai, gamyba brangsta, kaip ir aptarnavimas, naujų technologijų diegimas, darbuotojų motyvacija, infrastruktūros ir keleivių aptarnavimo kokybės gerinimas“, – portalui lrytas.lt sakė A.Indrašius.
Tad, pabrėžė jis, prie viešojo transporto bilietų kainos mažinimo turėtų prisidėti valstybė.
„Valdžios institucijos, skatindamos žmones keliauti viešuoju transportu, galėtų prisidėti keleivių vežimą verslą reglamentuojančios įstatyminės bazės ir fiskalinės politikos tobulinimu, pavyzdžiui, įvesdamos žymėtą dyzeliną keleiviniam transportu, dotuodamos autobusų maršrutus. Jei valstybė dotuotų pervežimus, jei mažėtų autobusų, degalų, atsarginių detalių kainos, vežėjai galėtų mažinti bilietų kainas“, – mintis dėstė TOKS generalinis direktorius.
Kaip ir traukinių, autobusų bilietų lengvatas nustato Transporto lengvatų įstatymas.
„Vežėjai tolimojo susisiekimo maršrutuose lengvatų patys nenustato. Lengvatos nustatomos įstatymais ir jas dotuoja vyriausybė, todėl lengvatų klausimo sprendimas Vyriausybės ir Seimo rankose“, – tvirtino A.Indrašius.
„Atpiginti bilietus šią dieną nematome galimybės, atpiginimas gal nežymiai padidintų keleivių skaičių, tačiau tokiu atveju surenkamų pajamų kiekis neleistų galimybės investavimo į transporto priemonių atnaujinimą, darbuotojų atlyginimo augimą, infrastruktūros ir keleivių aptarnavimo kokybės gerinimą“, – pridūrė pašnekovas.
Tad planuose nei piginti, nei dar labiau branginti bilietų nėra. Vis dėlto A.Indrašius pabrėžė, kad vežėjai visada stengiasi atsižvelgti į keleivių poreikius, siekdami pasiūlyti kuo geresnes keliavimo galimybes.
„Turimi autobusai nuolat atnaujinami į komfortabilesnius ir naujesnius, nuolat tobulinamas tarpmiestinių maršrutų tinklas ir eismo tvarkaraščiai, keleivių pageidavimu, koreguojami atvykimo išvykimo laikai, įvedamos naujos stotelės, trumpinamas važiavimo laikas ir pan., dirbama su vairuotojais kokybiško klientų aptarnavimo klausimais“, – aiškino A.Indrašius.
Kainos kilo ne visur
Vis dėlto gera žinia keliaujantiems vietiniu miesto viešuoju transportu. Čia bilietai nebrango jau penkerius metus, neturėtų brangti ir netolimoje ateityje. Tačiau didesnių lengvatų tikėtis irgi neverta.
„Už vietinį susisiekimą atsako miesto savivaldybė. Čia bilietų kainos neaugo, bet tai kainuoja daugiau pačiam savivaldybės biudžetui. Savivaldybė nustato ribą, kelionės kainą, ir viskas – keleiviai ją susimoka. O kiek trūksta, savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto. Yra ir tokių savivaldybių, kurios yra nustačiusios nemokamą viešąjį transportą: Raseinių, Plungės, Mažeikių, Tauragės, Šilalės – tokių savivaldybių yra ir daugiau. Jei savivaldybės biudžeto galimybės yra, tada daromi tokie dalykai, o jei nėra, tai ne“, – aiškino G.Nakutis.
„Kauno autobusų“ Viešųjų ryšių specialistė Greta Makūnaitė tikino, kad viešojo transporto bilietų kainos Kauno mieste nekito nuo 2017 metų.
„Nepalanki ekonominė situacija bei augančios energetinių išteklių kainos verčia bilietų kainas peržiūrėti, tačiau šuo metu didinti bilietų kainų neplanuojame. Siekiame, kad viešasis transporto taptų keliaujančių pirmuoju pasirinkimu, todėl stengiamės sudaryti sąlygas juo keliauti pigiau nei kitomis judumo priemonėmis“, – šnekėjo ji.
Dėl šios priežasties 2021-aisiais Kaune pristatyta bilietų sistema „Žiogas“, su kuria keleiviai netgi gali sutaupyti. Kiekvienas keleivis už keliones sumoka tiek, kiek keliauja, o, sukaupęs mėnesinio terminuoto bilieto sumą, likusias kalendorinio mėnesio dienas gali keliauti nemokamai.
Be to, kaip pabrėžė pašnekovė, išaugus kuro kainoms Kauno viešuoju transportu keliauti vis tiek labiau apsimoka nei važiuoti savu automobiliu.
„Įvertinus tik kuro sąnaudas ir parkavimo mokesčius – 1 valanda miesto centre su automobiliu jums kainuotų mažiausiai 1,88 euro. Tuo tarpu su viešuoju transportu kelionės kaina – 0,70 euro be lengvatų“, – skaičiavo G.Makūnaitė.
Todėl daugiau nuolaidų, negu yra dabar, kauniečiams tikėtis neverta.
„Nei branginti, nei piginti bilietų kol kas neplanuojame. Bilietų kainų mažinimas nėra planuojamas dėl kainų lygio didėjimo, kuris lemia augančias bendrovės veiklos sąnaudas – per 2022 metus vien kuro sąnaudos išaugo du kartus, o bendros keleivių vežimo sąnaudos išaugo daugiau kaip 30 proc. Metų pabaigoje bendrovė fiksavo nuostolį, todėl bilietų kainų mažinimas šiuo metu tikrai nėra svarstomas, siekiama išlaikyti esamas kainas“, – tikino G.Makūnaitė.
„Manome, kad viešojo transporto kainos nėra „neįkandamos“ ir tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl keliaujantys nesirenka važiuoti miesto autobusais ar troleibusais. Viskas priklauso nuo žmonių įpročių, važiuojamų atstumų, supratimo apie aplinkosaugines problemas ar nusistovėjusio neigiamo požiūrio į viešąjį transportą“, – pridūrė moteris.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį į Vyriausybę – ji išties galėtų prisidėti prie prie kiekvieno nuvažiuojamo kilometro sąnaudų mažinimo.
„Tai gali būti įgyvendinama per mokesčių lengvatas ar priėmus sprendimus skirti valstybines lėšas papildant savivaldybių biudžetus ir siekiant papildomai finansuoti viešąjį transportą“, – sakė „Kauno autobusų“ Viešųjų ryšių specialistė.
Panaši situacija ir Vilniuje. SĮ „Susisiekimo paslaugos“, užtikrinančios viešojo transporto judėjimą sostinėje, komunikacijos specialistė Greta Vasiliauskaitė sakė, kad Vilniuje viešojo transporto bilietų kainos nesikeitė nuo 2017 metų.
„Artimiausiu metu jokių kainų korekcijų neplanuojame. Keliauti viešuoju transportu gyventojams tikrai apsimoka, nes taip keliauti pigiau, o neretai dar ir greičiau. Taip pat nebereikia ieškoti, kur pasistatyti automobilį bei kaip ir kiek sumokėti už automobilio stovėjimą“, – pabrėžė G.Vasiliauskaitė.
Vilniuje šiuo metu taip pat taikomos nuolaidos senjorams, neįgaliesiems, moksleiviams. Jų nei didinti, nei mažinti taip pat neplanuojama.
„Pagal atliekamų keleivių tyrimų rezultatus matome, jog Vilniuje keleivių skaičiaus didėjimą galėtų nulemti tikrai ne bilietų kaina, o dažniau kursuojantis, nutolusiems rajonams lengviau pasiekiamas ir dar greitesnis viešasis transportas“, – svarstė komunikacijos specialistė.
