Verta pažymėti, kad moderniųjų elektromobilių energijos perdavimo galimybės šiek tiek skiriasi: vieni modeliai gali maitinti buitinius prietaisus (angl. Vehicle to load, arba V2L), kiti – tiekti elektrą visam namui (angl. Vehicle to house, arba V2H), o treti – ir grąžinti ją bendram tinklui (angl. Vehicle to grid, arba V2G). Pradinė iniciatyva šioje srityje priklauso „Nissan“ gamintojui, kurio „Leaf“ modeliai jau nuo 2016 metų gali ne tik maitinti elektros įrenginius, bet ir perduoti energiją į bendrą tinklą.
Ilgainiui energiją perduoti galinčių elektromobilių pasiūla smarkiai prasiplėtė. „Hyundai Ioniq 5“ elektros įrangai numatytas neribotas funkcionalumas. Šis modelis rinkoje debiutavo turėdamas išorinių prietaisų maitinimo funkciją, kuri leidžia vienu metu prijungti iki 3,6 kW bendrosios galios elektros įrenginius.
Pietų Korėjos gamintojas šiuo metu uoliai testuoja energijos perdavimo technologiją V2G, tad kitų metų pradžioje debiutuosiantis „Ioniq 6“ jau turėtų suteikti šią galimybę. Tuo metu „Ioniq 5“ savininkams šį funkcionalumą atvers nauja programinė įranga.
Išorinius elektros prietaisus ilgą laiką maitinti gali ir „Kia EV6“ arba kitas šio gamintojo modelis „Niro“. Priklausomai nuo rinkos, siūlomi ir įdomesni šį funkcionalumą turintys modeliai, įskaitant namus elektra galintį aprūpinti „Ford F-150 Lightning“ ar atskirus įrenginius maitinantį MG ZS EV.
Išsigelbėjimas patekus į kritinę situaciją
Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipia dėmesį, kad energijos grąžinimas į tinklą laisvos rinkos sąlygomis suteikia galimybę užsidirbti. Tuo geriausiai galima pasinaudoti tuo metu, kai elektros kaina itin kandžiojasi. Laimi abi pusės: elektromobilių savininkai užsidirba, o papildomas tiekimas bent šiek tiek sumažina kainas kitiems vartotojams.
„Tokia technologija gali labai pasiteisinti, o ypač turint omenyje, kokie ženklūs gali būti elektros kainų svyravimai. Visi puikiai atsimename atvejį, kuomet vasarą elektros kaina Lietuvoje buvo pasiekusi 4 000 eurų už megavatvalandę. Skirtumas gali būti ir mažesnis, tačiau jei jis ganėtinai didelis, tuomet ir elektromobilių savininkams apsimoka prisidėti prie elektros tinklų stabilizavimo“, – komentuoja pašnekovas.
Atokesnėse vietovėse sodybas turintys žmonės taip pat gali išnaudoti elektromobilio baterijoje sukauptą energiją sutrikus įprastam tiekimui. M. Nagevičius primena praėjusių metų žiemą, kai centrinę JAV dalį siaubiant didžiulėms pūgoms ir spaudžiant šalčiui kone pusė Teksaso valstijos gyventojų kuriam laikui buvo likę be elektros. Prie speigo nepratusiems žmonėms tai buvo tikras išbandymas ir ne vienam elektromobilis tapo tikru išsigelbėjimu.
„Mūsų regiono mastais ties šalčiai nebuvo dideli – siekė maždaug minus 6 laipsnius pagal Celsijų, bet jiems tai – rimta krizė. Lengviau buvo energijos perdavimo funkciją turinčių elektromobilių savininkams – jiems pakako elektros bent jau pagrindiniams poreikiams. Žmonės galėjo šiek tiek pasišildyti patalpas ar bent jau užsikaisti vandens“, – pasakoja specialistas.
Namams nereikalinga sudėtinga įranga
Energijos perdavimo į tinklą funkciją turintys elektromobiliai, anot M. Nagevičiaus, galėtų lengvai užtikrinti avarinį elektros tiekimą. Juolab kad Lietuvoje reguliariai pasitaiko atvejų, kuomet dėl intensyvaus snygio ar praūžus audrai nutraukiami laidai, o vartotojai lieka be elektros.
Kol kas tai gali atlikti tik nedaugelis elektromobilių, tačiau potencialą aiškiai įžvelgiantys gamintojai tam skiria didžiulį dėmesį. 2022 metais „Hyundai“ aktyviai bandė naujos kartos programinę įrangą, įgalinančią perduoti energiją namams, o artimiausiu metu planuojami ir elektros grąžinimo į tinklą testai. Svarbu ir tai, kad bandymai atliekami realiomis sąlygomis su Nyderlanduose ir Vokietijoje ilgalaikės nuomos bendrovių eksploatuojamais „Ioniq 5“ elektromobiliais.
Norint prisidėti prie elektros tinklų stabilizavimo, greta energijos perdavimo į tinklą funkciją turinčio elektromobilio taip pat turi būti išmanioji energijos apskaita. M. Nagevičius pažymi, kad elektros energijos vartojimas tokiu atveju turi būti skaičiuojamas ne ilgesniais nei vienos valandos intervalais. Tai efektyviai atliekama naudojant vis plačiau Lietuvoje diegiamus išmaniuosius elektros skaitiklius.
„Norėdamas išnaudoti elektromobilio funkciją, vartotojas taip pat turi būti pasirinkęs kintamą, su elektros rinkos kaina susietą tarifą. Tai padaryti nėra taip paprasta, kaip galėtų atrodyti, nes šiuo metu tokią galimybę suteikia vos vienas ar du elektros tiekėjai. Jei kiekvieną dieną visą parą elektros kaina pagal turimą planą išlieka vienoda, tiesiog nėra prasmės iškrauti bateriją“, – apie finansinį aspektą kalba pašnekovas.
Svarbi ne tik baterijos talpa
Ekonominis principas, siekiant papildomo uždarbio tiekiant elektrą į tinklą, yra labai paprastas – vartotojas įkrauna elektromobilio bateriją tuo metu, kai energija yra pigiausia, o grąžina ją į tinklą tada, kai kaina pasiekia piką. Užsidirbti galima ir tais atvejais, kuomet energijos paklausa stipriai išauga, siekiant subalansuoti tinklą. Visa tai jau dabar gali atlikti automatinio valdymo sistemos.
„Užtektų elektromobilį prijungti prie tinklo ir aktyvuoti energijos perdavimo funkciją. Taip pat reikėtų nustatyti, kiek daugiausia energijos galima perduoti, kad jos dar pakaktų ir tuo atveju, jei tektų kažkur važiuoti. Rinkoje atsiradus balansavimo poreikiui, automatika aktyvuotų energijos perdavimą ir vartotojai lengvai užsidirbtų gana daug pinigų“, – galimą praktinio taikymo planą iliustruoja M. Nagevičius.
Pašnekovas priduria, jog elektros energijos kaina itin aukšta išlieka labai trumpą laiką, todėl šiuo atveju svarbi ne tik elektromobilio baterijos talpa, bet ir energijos perdavimo galia. Spartesnis energijos perdavimas tuomet užtikrintų galimybę daugiau jos perduoti į tinklą, o tai reikštų solidesnį uždarbį.
Šiuo atžvilgiu išsiskiria šios technologijos pradininkė įmonė „Nissan“, kurios „Leaf“ elektromobiliai energiją gali perduoti iki 7 kW galia. Platesniam pritaikymui ruošiama „Hyundai Ioniq 5“ technologija kol kas gali maitinti iki 3,6 kW galios reikalaujančius išorinius prietaisus.
„Tas pats galioja ir įkrovimui. Tiesa, naudojant kasdien, tai labiau priklauso ne tuo paties elektromobilio, o nuo namuose įrengto kroviklio. Bet panašiai, kaip ir perduodant energiją į tinklą, kuo daugiau pavyks įkrauti bateriją pigiausia elektra, tuo daugiau išloši“, – konstatuoja M. Nagevičius.
„Tesla Model 3“ galima įkrauti iki 250, o „Hyundai Ioniq 5“ arba greitai pasirodysiantį „Ioniq 6“ bei „Kia EV6“ – iki 235 kW galia. Tiesa, ypač spartus įkrovimas, leidžiantis greičiau nei per 20 minučių papildyti energijos atsargas nuo 10 iki 80 proc., įmanomas tik viešosiose nuolatinės srovės energiją tiekiančiose stotelėse. Namuose montuojamų sieninių kroviklių galia su trijų fazių įvadu gali siekti iki 22 kW.
Reikia įvertinti ir baterijos patvarumą
M. Nagevičius pažymi, kad toks elektros energijos grąžinimas greičiausiai netaps pačia svarbiausia elektromobilių funkcija. Bet kuris automobilis, nepriklausomai nuo jo pavaros tipo, visų pirma yra transporto priemonė, skirta nuo taško A nuvažiuoti iki taško B. Be to, elektros tinklo balansui palaikyti yra naudojami kiti būtent tam skirti sprendimai.
„Pagrindinis būdas – vis tiek būtent tam specialiai įrengiami pigesni ir talpesni akumuliatoriai. Tai didelės, tiesiogiai prie tinklo prijungtos baterijos, kurios atlieka konkrečiai tą funkciją“, – dėsto ekspertas.
Greta kitokios baterijų paskirties elektromobilių energijos grąžinimo į tinklą funkcijos naudojimą šiek tiek apriboja ir ilgaamžiškumo aspektas. Kiekvieną efektyvaus baterijos naudojimo ciklą apibrėžia tam tikras įkrovimų ir iškrovimų skaičius. Tai ypač svarbus parametras, kuris galioja visiems baterijas turintiems įrenginiams, pradedant išmaniaisiais telefonais ir baigiant elektromobiliais.
„Galiausiai baterijos efektyvumas vis tiek sumažės iki tokio lygio, kad ją reikės keisti. Todėl dažnai iškrauti elektromobilį dėl simbolinio uždarbio tikrai neapsimoka. Įvertinus ir pačios baterijos nusidėvėjimą, grąžinti energiją į tinklą verta tik tuomet, kai kainų skirtumas, lyginant su įkrovimo momentu, yra ganėtinai didelis“, – apibendrina M. Nagevičius.
