Nors automobilų pasaulis keičiasi itin greitai ir jame gali darytis sunku susigaudyti, mokytojas tikina – mokiniai gali prisiliesti ir prie kiek naujesnių modelių. Mokiniai gauna duomenis ar instrukcijas, stebi, kaip reikia atlikti darbus ir tada jau patys kimba į mokymąsi.
Tad dirbtuvėse gali išbandyti, kaip iš vidaus atrodo 2015 m. ar 2017 m. gamybos automobiliai su vidaus degimo varikliu, hibridine pavara ar varomi tik elektra. Tai pakankamai nauji ir šiuolaikiški automobiliai, kuriuose yra naujausios saugumo sistemos, radarai ir kiti prietaisai.
Pavyzdžiui, mokykla turi „Volkswagen Up“ elektromobilį, pagal kurio instrukciją mokiniai tyrinėja ir mokosi, kaip saugiai dirbti su tokiomis transporto priemonėmis.
Taip pat einama autonominių automobilių sistemos tyrinėjimų link, tad mokomasi ir apie tai, kalbėjo G.Vaitkevičius.
„Neturime gamybos pramonės ir negalime iš gamintojo tiesiogiai paprašyti, kad mums ką nors duotų. Pavyzdžiui, prancūzai mokykloms gauna naujus „Renault“ ir „Peugot“, nes pas juos yra gamyba. Pas mus yra sunkiau, bet yra projektai kaip BMW laboratorija: gavome hibridinę bateriją, elektros variklį tam, kad būtų galima treniruoti remontininką profesionalą su hibridine ar elektrine pavara“, – sakė jis.
Pavyzdžiui, Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje baigę mokslus mokiniai tampa universaliais remontininkais. Jei yra noras gilintis į vieną ar kitą sritį – galima stoti į papildomus mokslus pagal specializaciją. Tik tuomet galima vadintis profesionalu, patikino mokytojas.
Tačiau įstoti sunku nėra – kone visi norintys gali ateiti mokytis. Tačiau ne visi nori išmokti.
Kaip kalbėjo pašnekovas, didžioji dalis mokinių nori išmokti remontuoti savo automobilį, kad galėtų po darbų grįžti į garažą ir ruošti automobilį parodoms, susitikimams. Kita dalis jau svarsto apie serviso įkūrimą ir netgi jau įdarbina ir kolegas iš mokyklos.
Trečioji dalis, kaip ir visur, ateina tik tam, kad kažkur praleistų laiką, tačiau bendra tendencija tokia, kad šią specialybę kremtančių daugėja.
Tačiau kyla klausimas, ar ateityje užteks tų, kurie specializuojasi šiuolaikinių ir modernių automobilių remonte.
Nors šalys siekia atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais, mokyklos iš mokymo programų tokių pamokų neišbraukia. Juo labiau, jog reikia ir tokių specialistų, kurie remontuoja klasikinius automobilius, tačiau čia reikia turėti papildomų žinių.
„Automanai su vidaus degimo varikliais nedings, tačiau galbūt sumažės specialistų, nes kiti jau daugiau mokysis apie elektromobilius arba vandeniliu varomų automobilių. Tačiau tvarkyti istorinius automobilius moka ne visi ir gan sunku rasti ekspertus, kurie dar turėtų žinių“, – kalbėjo jis.
Nors ir galima įtraukti istorinių automobilių mokymą, tačiau planus kuriame ateičiai į elektros pavarą. Svarbiausia yra mokinių motyvacija, darbštumas ir loginis mąstymas. Kai kada svarbu ne tik žinoti, kaip remontuojasi, bet ir žinoti, kaip dirbti su aukšta įtampa“, – aiškino mokytojas.
Tačiau būti „kompiuteristu“ ar atlikti automobilio diagnostiką taip pat nėra sunku. Išmokus tam tikrus pradmenis, suvokti, kaip viskas veikia – reikia mažai laiko. Beje, kadangi kompiuterius gaminančios įmonės jau gamina elektronikos detales automobiliams, mokiniams dar lengviau suvokti, kaip viskas veikia.
Ar atsiskiria tie, kurie dirbs su kompiuteriais ir tie, kurie atsuks varžtą? „Kurie nori tobulėti, jie labai greitai keliauja prie naujovių, klausinėja ir domisi. Kartais ir pačiam reikia pasidomėti apie naujoves ir tik tada atsakyti“, – teigė jis.
„Kita dalis pabaigę mokyklą dirbs su baziniu aptarnavimu, kaladėlės, ratai, alyvos keitimai. Reikia tiek kokybiškai pakeisti alyvą, kad varžtų nepamirštų, tiek ir tų, kurie dirba su naujausiomis technologijomis“, – priminė mokytojas.
