Reisus į A.Lukašenkos režimo valstybę vykdo ne viena įmonė – tiek baltarusių, tiek lietuvių. Nieko blogo Baltarusijon vykti nemato ir „Šalčininkų autobusų parkas“ bei kai kurie „Eurolines“ prekės ženklo autobusai.
Svarbiausia – susisiekimas
„Mūsų įmonė vykdo maršrutus į Baltarusiją, kadangi tam yra poreikis. Esame pasienio zonoje, mūsų keleiviai susieti giminystės ryšiais, be to, žmonės važiuoja aplankyti kapų, o dauguma Baltarusijos piliečių važinėja į darbą“, – portalui lrytas.lt sakė „Šalčininkų autobusų parko“ direktorė Teresa Butrimovič.
Ji pridūrė, jog rizikos tokiuose reisuose nemato, nes iki šiol neteko patirti jokių incidentų.
Su „Eurolines“ prekės ženklu dirba „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (TOKS). Ji į Baltarusiją organizuoja net aštuonis reisus per parą.
TOKS direktorius Arūnas Indrašius portalui lrytas.lt pasakojo, kad maršrutai į Minską vykdomi pagal išduotus leidimus reguliariems maršrutams. Keleiviai – ne tik baltarusiai.
„Teikiame paslaugas vykstantiems keleiviams iš Ukrainos, kurie bėga nuo karo, Baltarusijos piliečiams, kurie turi darbo vizas arba palieka šalį, ir Lietuvos piliečiams, kurie lanko kapus, artimuosius. Visi vykstantys keleiviai yra nuodugniai tikrinami Lietuvos pasienio tarnybų“, – aiškino A.Indrašius.
Jis pridūrė, kad šie reisai nėra jokia naujiena, jie vykdomi jau nuo 2019 metų. Iš jų gaunama maždaug dešimtadalis bendrovės pajamų, gaunamų iš tarptautinių reisų. Tad šios veiklos neplanuojama sustabdyti.
„Tai yra reguliarūs susisiekimo maršrutai. Žmonėms reikalingas susisiekimas, tai galimybė pabėgti nuo karo ir jo padarinių. Rūpinamės, kad žmonėms būtų suteikta galimybė judėti“, – pabrėžė TOKS direktorius.
Įžvelgia riziką
Dar viena su „Eurolines“ prekės ženklu važinėjanti Lietuvos įmonė – „Kautra“. Vis dėlto jos direktorius Linas Skardžiukas tikino, kad reisų į Baltarusiją teko atsisakyti, esą ten vykti – pernelyg rizikinga.
„Kai buvo pandemija, apskritai visi reisai į užsienį buvo uždaryti. Ir dabar orientuojamės į kitus darbus, ne tarptautinius – nėra taip, kad tai būtų aktyvus daržas. Juo labiau kad yra visokiausių klaustukų. Mūsų nuomonė dėl karo aiški“, – pabrėžė L.Skardžiukas.
Pašnekovas pridūrė, kad neskaičiavo, kiek dėl tokio sprendimo įmonė praranda pinigų.
„Mūsų aktyvumas ir taip ten nebuvo didelis – į Baltarusiją važiuodavome vieną kartą per dieną, geriausiais laikais – du kartus. Reikia suprasti ir politinę riziką. Mūsų prioritetai kitur. O rizikos su Baltarusija yra visada – jei jie gali nutupdyti lėktuvą, tai...
Vienareikšmiškai vertiname, kad rizikos yra išaugusios, todėl mes daugiau fokusuojamės į vietinį darbą, užsakomuosius reisus. Važiuojame ir į Ukrainą – ten irgi yra rizika, bet ten kitas statusas, dirbame su parama“, – kalbėjo L.Skardžiukas.
Nors „Kautra“ ir turi aiškią poziciją, jos direktorius atsisakė vertinti kitas įmones, kurios visgi kasdien vyksta į Minską.
„Kiekviena įmonė pati priima sprendimus. Autobusai – vienintelis kanalas, nes lėktuvai neskraido“, – bandė pateisinti L.Skardžiukas.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis taip pat to, kad dalis Lietuvos įmonių nenutraukė keleivinių reisų į Baltarusiją, nevertino neigiamai.
„Poreikis vykti į kaimyninę šalį tebėra, daugiausia autobusais važiuoja Baltarusijos piliečiai, dirbantys Lietuvoje. Susisiekimo lėktuvais ir traukiniais nelikę, todėl tai – vienintelis būdas jiems patekti į Lietuvą ir grįžti namo. Valdžios institucijų reikalavimo nutraukti reisus į Baltarusiją nebuvo, todėl keleivių vežėjams palikta galimybė apsispręsti“, – kalbėjo G.Nakutis.
Anot Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento, kiekvienas vežėjas turėtų pats įsivertinti riziką.
„Kol kas didesnių incidentų vykstant į Baltarusiją nebūta. Norėčiau pridurti, kad keleivių vežėjai Baltarusijoje neturi jokių investicijų, nemoka mokesčių Baltarusijos valdžiai ir neprisideda prie režimo finansavimo – nuveža žmones, paima kitus ir grįžta“, – pabrėžė G.Nakutis.
Taikinys žvalgybos tarnyboms
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas perspėja į Baltarusiją vykstančius lietuvius – anot jų, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į Rusiją ir Baltarusiją vykstančius Lietuvos piliečius.
„Tarp pagrindinių verbavimo taikinių yra asmenys, kurie turi galimybę nuolat lankytis Rusijoje ar Baltarusijoje. Atrenkant potencialų taikinį, yra įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas“, – rašoma jų pranešime.
Kaip teigiama, žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, paramai kitose operacijose.
