Nustebo išvydęs skaičius
Vilnietis Edvardas kalbėjo apie „Neste“ degalinėse parduodamą „Neste MY Renewable Diesel“, kurio kaina siekia apie 2,99 euro už litrą.
„Vairuoju dyzelinį automobilį ir atkreipiau dėmesį į vienoje iš Lietuvoje veikiančių degalinių siūlomą įsigyti dyzelį. Jis – kone dukart brangesnis už įprastą. Kuo jis toks ypatingas? Galbūt juo galima nuvažiuoti ilgesnį atstumą? Jei ne, koks tikslas piltis beveik dvigubai brangesnius degalus?“ – portalui lrytas.lt rašė skaitytojas.
Šis dyzelinas nėra visiška naujiena – Lietuvai jis pristatytas prieš daugiau nei trejus metus. Tačiau kurį laiką jo buvo galima įsipilti tik dviejose degalinėse visoje Lietuvoje – Vilniuje ir Klaipėdoje. Tik 2022 m. lapkritį šiuo dyzelinu imta prekiauti dar trijose degalinėse: dvi iš jų Vilniuje, viena – Kaune.
Tiesa, naudodami šį dyzeliną daugiau kilometrų nenuvažiuosite, bet, kaip sakė „Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė, prisidėsite prie į aplinką išskiriamo šilnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo, mat dyzelinas pagamintas iš 100 proc. tvarių, perdirbtų žaliavų, tai maisto atliekos, šalutinis palmių aliejaus išgryninimo produktas – riebalų rūgščių distiliatas –, įvairūs aliejai, kiti šalutiniai pramonės produktai.
„Spartėjanti klimato kaita, augantis žmonių sąmoningumas šiuo klausimu ir siekis mažinti į aplinką išskiriamų ŠESD kiekį skatina vis daugiau transporto priemonių vairuotojų ieškoti tvaresnių alternatyvų rinkoje.
Remiantis šia vartotojų elgsena prognozuojame, kad artimiausiu metu dyzeliną iš žaliavinės naftos naudos vis mažiau transporto priemonių bei mažės bendra degalų iš tradicinės naftos dalis. Vietoje to rinkoje augs tvaresnių sprendimų – hibridinių transporto priemonių, elektromobilių ir degalų, gaminamų iš atsinaujinančių žaliavų – paklausa. Būdama didžiausia dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintoja „Neste“ siekia patenkinti šį poreikį“, – portalui lrytas.lt komentavo J.Matisonė.
Šį dyzeliną sukūrė Suomijos korporacijos mokslininkai ir šiuo metu juo prekiaujama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir JAV.
Didelė kaina – ne be priežasties
Gyventojai šiuos degalus perka, naudoja ir gryną, ir maišo su tradicinio dyzelino rūšimis. Visgi J.Matisonė pripažino, kad daugelis vairuotojų degalus renkasi atsižvelgdami ne tik į kokybę, degalinės lokaciją, bet ir kainą, tad šiuo metu šio dyzelino paklausa yra mažesnė nei įprasto.
„Tačiau mūsų verslo strategija yra orientuota į ilgalaikę perspektyvą – tikime, kad didėjant žmonių sąmoningumui, atitinkamai augs ir tvaresnių sprendimų poreikis transporto sektoriuje“, – sakė ji.
O aukštą kainą lemia keletas aspektų: šiuo metu daugiausia iššūkių kyla dėl aukštos tvarių žaliavų kainos ir kokybės, nepakankamai išvystytos logistikos grandinės, taip pat tinkamų perdirbti medžiagų paklausa yra didesnė už pasiūlą.
Ar šio dyzelino kaina galėtų kristi, J.Matisonė atsakyti negalėjo. Pasak jos, šiuo metu rinkoje matyti, kad reikiamų žaliavų poreikis tik augs, o gamybos pajėgumų didinimas ir logistikos grandinės pritaikymas yra laikui imlus procesas, tad kol kas įvertinant šias aplinkybes jai sudėtinga pateikti tikslias kainos korekcijos prognozes.
Ateityje pokyčių išvysime ir kitose degalinėse
„Circle K Lietuva“ Degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius patikino, kad ir jie tam tikrose šalyse šiuo metu bando įvairias alternatyvių degalų kryptis, kurios ateityje gali turėti potencialą reikšmingai mažinant transporto priemonių poveikį klimatui.
„Airijoje „Circle K“ savo transporto priemonėse naudoja HVO100 degalus. „Circle K“ Skandinavijos degalinėse jau seniai galima rasti B100, HVO100 produktų, kuriuose visai nėra mineralinės dalies. Švedijoje „Circle K“ plėtoja PTX (e-metanolio pagrindo) degalų pardavimo infrastruktūrą“, – portalui lrytas.lt vardijo R.Laurinavičius.
Visgi jis pabrėžė, kad tam tikrų degalų įliejimas į rinką priklauso ir nuo ekonominių aspektų, pavyzdžiui, HVO100 produktas, kuris į aplinką išmeta 90 proc. mažiau anglies dvideginio, palyginti su mineraliniu dyzelinu, yra kone dukart brangesnis.
„Vis dar kyla rimtų abejonių, ar Lietuvos vartotojas jau pasiruošęs už tokius draugiškus aplinkai degalus mokėti gerokai brangiau“, – sakė jis, paminėdamas, kad įmonė vis tiek neatsisako savo planų ir ateityje degalų asortimentas turėtų keistis, nors konkrečių datų nurodyti negali.
Švaresnius degalus ateityje planuoja teikti ir „Ecoil“.
„Kadangi, kaip ir visi naftos produktų tiekėjai, esame įsipareigoję mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, dedame visas pastangas jas riboti bei pereiti prie klimatui draugiškesnių produktų“, – rašoma portalui lrytas.lt pateiktame atsakyme.
Tuo metu „Viada“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovė Šarūnė Kulšytė-Žickienė „Neste“ sprendimą prekiauti tokiu dyzelinu ir skatinti vairuotojus rinktis švaresnius degalus sveikina, tačiau vertina jį labiau kaip „rinkodaros žingsnį sustiprinti tvarios bendrovės pozicionavimą rinkoje“, mat kaina dvigubai didesnė, todėl nežinia, ar naujovė tikrai pritraukia daug pirkėjų.
Šiuo metu „Viada“ teigė ir pati parduodanti degalus, kurių sudėtyje naudojami biodegalai, pagaminti iš Lietuvoje užaugintų rapsų ir grūdų ar organinių atliekų. Š.Kulšytės-Žickienės teigimu, šie degalai į atmosferą išskiria iki 75 proc. mažiau anglies dvideginio nei mineraliniai degalai.
Kitais metais „Viada“ planuoja degalinėse įrengti ir elektromobilių įkrovimo stoteles.
Viskas privalės keistis
„Naftos resursai nėra beribiai. Dabartinius vartojimo kiekius sumažinus gal dar iki 100 metų užtektų naftos resursų pasaulio poreikiams patenkinti, bet gyventojų skaičius auga, pramonė plečiasi, tad metų skaičius gali koreguotis. Juk iš žaliavinės naftos išgaunami ne tik degalai, ne tik dujos, bet ir kosmetikos priemonės, kiti daiktai. Tad naftos poreikis tikrai drastiškai nesumažės.
Todėl lygiagrečiai technologijos juda į priekį, kuriami elektromobiliai, biodegalai iš atliekų ir tai nesustos.
Pavyzdžiui, kelis metus sakyta, kad dyzelinu varomi automobiliai taršesni nei varomi benzinu, todėl benzinu varomų pradėta gaminti ir parduoti daugiau, bet nemanau, kad dyzelino visi atsisakys, ypač kai technologijos leidžia pagaminti tokį, kad teršalų išmetamas kiekis yra mažesnis“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys.
Tad, kaip jis teigė, reikia „Neste“ sveikinti, kad gamina dyzeliną iš atliekų, o kadangi tai pažangi technologija, kaip ir visada, tokių produktų kainos būna didelės.
„Žmogui suteikiama galimybė pasirinkti – jeigu nori būti „žalesnis“, mokėk brangiau, jei nenori – pilkis kitą dyzeliną“, – teigė V.Šukys, paminėdamas, kad vis dėlto jam nelabai patinka degalus vadinti „švaresniais“, nes bet kuriuo atveju visi degalai ir transportas daugiau ar mažiau orą teršia, tad apie ekologiją kalbėti net neverta.
„Tačiau turime paklausą ir pasiūlą, jei paklausa neatitiks pasiūlos, tokie degalai neišsilaikys, nebent įmonės sutiktų aukoti savo pinigus, matyti neigiamus rezultatus“, – apie mažiau taršius degalus kalbėjo pašnekovas.
Universiteto „Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas taip pat kalbėjo apie tai, jog nafta vieną dieną pasibaigs ir mes privalome galvoti apie aplinkos saugojimą, klimato kaitą.
„Bet jei transporto priemonės, žemės ūkio, statybų technika su vidaus degimo varikliais ateityje išliks, visi degalai turės būti keičiami, bus dar daugiau gaminamų iš atliekų arba matysime dar pažangesnes technologijas. Galbūt gaminsime degalus sintetinant vandenilį su CO2 dujomis, bet kol kas ši technologija labai brangi“, – su portalu lrytas.lt kalbėjosi S.Pukalskas.
Ar naujomis technologijomis pagaminti degalai yra kuo nors geresni patiems automobiliams? Anot S.Pukalsko, didelio skirtumo nėra, pavyzdžiui, net ir mineralinis dyzelinas turi įvairių priedų, neleidžiančių atsirasti nuosėdoms variklyje, jam užsiteršti.
