Išanalizuotais duomenimis, visų Lietuvoje atliktų transporto priemonių sandorių kiekis per paskutinius 12 mėnesių sumažėjo 7 proc. Tačiau tai nesutrukdė išaugti bendrai rinkos apyvartai. Šį ketvirtį mūsų šalies automobilių rinkos apyvarta siekia 3117,9 mln. eurų. Du trečdalius apyvartos sudaro naudotų automobilių sandoriai.
Stebint šių metų rinkos apyvartą, statistika akivaizdžiai parodo išaugusias transporto priemonių kainas. Jeigu sandorių kiekis 2022 metais, lyginant su 2021, krito 7 proc., tai bendra transporto rinkos apyvarta ūgtelėjo 9 proc.
Vidutinės Lietuvos automobilių rinkos kainos toliau auga. Tiesa, naujų automobilių kainų kilimas nebėra toks aktyvus, kaip prieš metus. Jei lyginant 2020 metų ketvirtą ketvirtį su tuo pačiu 2021 metų ketvirčiu naujo automobilio vidutinė kaina ūgtelėjo 11,3 proc., tai per paskutinius metus kainos kilimas siekia kiek mažiau – 7 proc. Šiuo metu naujas automobilis mūsų šalyje kainuoja vidutiniškai 34,2 tūkst. eurų. Naujų transporto priemonių kaina pakilo kiek anksčiau, tačiau tik dabar didelė dalis automobilių pasiekė savo naujuosius savininkus ir buvo įregistruoti.
Skelbimų portalo duomenimis, naudoto mūsų keliais važinėjančio automobilio vidutinė kaina paskutinius porą metų kyla panašiu tempu. Lyginant paskutinį 2020 metų ketvirtį su ketvirtuoju 2021 metų ketvirčiu, naudoto automobilio kaina pakilo 16,7 proc. Per paskutinius 12 mėnesių kainos augimas panašus – 17,2 proc. Šiuo metu vidutinė Lietuvoje eksploatuojamo naudoto automobilio vertė siekia 8,7 tūkst. eurų.
Kaip teigia Autoplius.lt portalo komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas, automobilių kainos ir toliau auga visose amžiaus grupėse. Tiesa, nebe taip drastiškai, kaip tai darė trečiąjį šių metų ketvirtį. Didžiausias augimas pastebėtas 11 – 15 ir 16 – 20 metų amžiaus automobilių grupėse. Lyginant paskutinį šių metų ketvirtį su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, augimas – po 25 proc.
Mažiausiai – 11 proc. kainos pakilo vyriausių, daugiau nei 21 metų amžiaus sulaukusių automobilių grupėje. Panašu, kad vyresnio amžiaus transporto priemonės yra mažiau patrauklios pirkėjams dėl aukštų taršos mokesčio kainų, kurios dažnai sudaro kone ketvirtį automobilio kainos.
Didėjanti apynaujų automobilių paklausa teigiamai prisideda prie jau ketvirtus metus iš eilės mažėjančio į mūsų šalį įvežamų transporto priemonių amžiaus. Jei prieš metus į Lietuvą įvežamo automobilio vidutinis amžius siekė 11 metų ir 5 mėnesius, tai dabar įvežamos transporto priemonės amžiaus vidurkis – 11 metų ir 1 mėnuo.
Lyginant paskutinį 2021 metų ketvirtį su paskutiniais trimis 2022 metų mėnesiais – 15,4 proc. sumažėjo bendras į Lietuvą įvežamų automobilių kiekis. Jeigu per paskutinius tris 2021 metų mėnesius į mūsų šalį buvo įvežti 22,5 tūks. automobilių, tau tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu – 19,1 tūkst.
Statistiniais duomenimis, stipriausiai – 40 proc. krito įvežamų elektromobilių kiekis. Žinoma, šie automobiliai tiek paskutinį 2021 metų ketvirtį, tiek per paskutinius tris 2022 metų mėnesius sudarė mažiausią įvežamų transporto priemonių pyrago dalį. 1,4 proc. pernai ir 1 proc. šiemet.
Įvežamų į mūsų šalį dyzelinių automobilių kiekis sumažėjo 14 proc. per paskutinį ketvirtį. Prieš 3 mėnesius jie sudarė 72,6 proc. viso pyrago, dabar – 73,5 proc.
Naujų automobilių sandorių skaičius vidinėje rinkoje šiemet, lyginant su 2021 metais liko nepakitęs. Tačiau jeigu palygintume šių metų duomenis su 2020, arba 2019 metais – pardavimo sutarčių kiekis vidinėje rinkoje lieka išaugęs. Tuo tarpu reeksporto kiekiai menksta jau nebe pirmus metus iš eilės. Šiemet jis – rekordiškai mažas. Numanomas reeksportas siekia vos 2 proc. visų parduotų naujų automobilių per 2022 metus.
Lyginant paskutinių trijų 2022 metų mėnesių naujų automobilių pardavimus, su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, sumažėjo tiek benzinu, tiek dyzeliu, tiek vien elektra varomų transporto priemonių kiekiai. O kadangi bendras pardavimų sutarčių skaičius išliko toks pat – galima daryti išvadą, kad visi pirkėjai, kurie anksčiau būtų rinkęsi vieną iš aukščiau išvardintų kuro rūšių, dabar pasirinko hibridą arba dujas. Tai vienintelis kuro tipas, kurio pardavimai išaugo. Teigiamas pokytis siekia 24 proc. Benzinu varomų automobilių kiekis sumenko 11 proc., o dyzeliu – 8 proc.
Paskutinį 2022 metų ketvirtį Lietuvoje atsirado ir trys nauji, pirmą kartą mūsų šalyje įregistruoti automobiliai. Naujasis „Nissan“ elektromobilis „Ariya“, pirmą kartą Lietuvos rinkai skirtas „Ford Explorer“ ir pats mažiausias kada nors gamintojo „Toyota“ išleistas krosoveris „Aygo X“.
Į mūsų rinką iš vakarų įvežami vis naujesni automobiliai. Vidutinis amžius sumažėjo 4 mėnesiais. Tačiau automobilių įvežamas kiekis vis dar išlieka per mažas, kad atnaujintų senstantį šalies parką. Vidutiniškai Lietuvoje važinėjantis automobilis per metus paseno 106 dienomis.
Vis dar ilgi naujų automobilių gamybos terminai leidžia daryti išvadą, kad puslaidininkių trūkumas 2023 metais dar jausis. Tiesa, Vakarų Europos rinkose paskutinį 2022 metų ketvirtį buvo pastebimas naujų automobilių registracijų kiekio padidėjimas. Lapkričio mėnesį – net 17,4 proc. Šie skaičiai patvirtina lėtą, tačiau nuoseklią naujų automobilių rinkos atsigavimo pradžią. Visgi drastiškų pokyčių tikėtis nereikia – užsakymų kiekį gali sumažinti infliacija ir augančios energetikos, maisto ir kitų produktų kainos.
Išanalizuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad naudotų automobilių rinkoje ateinančiais metais vis dar jausime trūkumą. Tai leis transporto priemonių kainoms išlikti aukštame lygyje ar net toliau augti. Remiantis „Autovista24“ analize, šiame sektoriuje kaip ir 2022 metais, šiemet geriausiai likutinę vertę išlaikyti turėtų miesto krosoveriai. Kainų augimui įtakos galėtų turėti nebent dar labiau pablogėjusi ekonominė situacija ir kritusi naudotų transporto priemonių paklausa.
