19 valandą du įmonės „Grinda“ vyrai atvažiuoja į Gedimino prospektą, kad sumontuotų 13 stulpelių. Paryčiais, 4 valandą, atskuba, kad tuos stulpelius išmontuotų.
Nors pagrindinėje miesto gatvėje yra vaizdo kameros, pakeliamieji stulpeliai, kelio ženklai, ribojantys automobilių eismą darbo dienomis ir savaitgaliais, savivaldybei to kažkodėl negana.
Nors per aštuonerius metus beprasmiškam darbui išleista krūvos pinigų, savivaldybė patvirtino, kad to nežada atsisakyti.
Išnaudojo daugybę degalų
Kiek valdžia jau ištaškė pinigų šiam savo keistam užsispyrimui patenkinti, galima apytiksliai apskaičiuoti.
Nuo „Grindos“ būstinės Elektrinės gatvėje iki Gedimino prospekto – 6 kilometrai. Vienam iš dviejų budinčių įmonės ekipažų, kuriam priskirta stulpelių montavimo užduotis, per parą tenka atlikti 4 reisus. Vadinasi, 24 kilometrai.
Ekipažas į Gedimino prospektą savaitgaliais neužsuka, nes tada automobilių eismas jo atkarpoje draudžiamas ištisą parą. Išeina, kad „Grindos“ automobilis per penkias savaitės paras susuka apie 120 kilometrų.
Toliau skaičiuojant aiškėja, kad mažasis „Grindos“ sunkvežimis, kuris 100 kilometrų sunaudoja 17 litrų dyzelino, per metus suryja apie 8070 litrų degalų. Tad per aštuonerius metus – jau 64 tūkst. 560 litrų.
Skaičiuojant, jog per tokį laikotarpį dyzelino litro vidutinė kaina buvo 1,2 euro, gauname, kad sunkvežimis jo tuščiai išvažinėjo už 77,5 tūkst. eurų.
Čia neskaičiuojame sunkvežimio amortizacijos sąnaudų, atlyginimų įmonės darbuotojams.
Pavėlavusius praleidžia
Praėjusį trečiadienį prieš uždraudžiant eismą Gedimino prospekte automobilių dar buvo daug. Žinantys apie ribojimus vairuotojai stengėsi jį kuo greičiau kirsti.
Bet ir po 19 valandos pradėjus galioti eismą draudžiančiam ženklui Gedimino prospektu dar nuvažiuoja 7 automobiliai. Pagaliau pasirodo blyksėdamas geltonais švyturėliais „Grindos“ sunkvežimis.
Įmonės darbininkams Algiui ir Viktorui montuoti stulpelius – įprastas darbas, jį pradeda nuo Gedimino prospekto ir Totorių gatvės sankirtos.
Po akimirkos vyrus suglumino iš prabangaus automobilio išlipusios moters klausimas, ar jie moka angliškai.
Pasirodo, užsienietis vairuotojas norėjo įvažiuoti į Gedimino prospektą, nors jau buvo trys minutės po septynių. Algis ir Viktoras jį geranoriškai praleido. Po to – dar vieną automobilį.
„Grindos“ darbuotojai pripažino, kad tokių pasivėlinusių vairuotojų pasitaiko dažnai, – negi jiems užkirsi kelią dėl kelių minučių? O kiek kartų jie rado nudaužtus ar sulankstytus stulpelius – kas besuskaičiuos?
Gėlines tempti – sunkiau
Algis ir Viktoras prisipažino, kad sunkiausia jiems dirbti žiemą, kai staiga atšąla, smarkiai sninga. Tada stulpeliai prišąla ir atkrapštyti juos sunkiai sekasi.
Būna, kad vyrai jų net neprisuka varžtais, nes prišalusius išsukti paryčiais sunkiai sektųsi.
Tačiau tai dar nieko prisiminus, kaip savivaldybė buvo sugalvojusi eismą Gedimino prospekte riboti anksčiau.
Vienu metu Algiui ir Viktorui teko į prospekto vidurį tempti sunkias gėlines. Vieni šio darbo įveikti jie nepajėgė, pasikviesdavo du arba tris kolegas ir keldavo didžiulį praeivių susidomėjimą.
Mat gėlines apjuosdavo virve ir mėgindavo jas nuo šaligatvio tempti per prospekto grindinį. „Buvome kaip burliokai prie Volgos“, – tuos laikus palygindamas su Iljos Repino paveikslu šyptelėjo Algis.
Privalo atvežti nuotrauką
Gėlines su kolegomis tampančius Algį ir Viktorą fotografuodavo praeiviai. Kai nuotraukos ėmė plisti, savivaldybė nuleido „Grindai“ nurodymą, kad bent įmonės darbuotojai nedrįstų aplinkiniams skųstis kvailu ir sunkiu darbu.
Kvailumui ribų nėra. Kai trečiadienį 13 stulpelių buvo sumontuoti, Viktoras išsitraukė planšetinį kompiuterį ir atliktą darbą nufotografavo.
Taip – kiekvieną pamainą. Nuotraukas būtina pateikti vadovams.
Įskrido du automobiliai
Tiesa, tie vadovai susiprotėjo ir gėlinių tampymo atsisakė. Tik ne dėl to, kad labai jau nekaip tas darbas iš šalies atrodė.
2017 metais į gėlinę įlėkė automobilis BMW ir ją išvertė. Laimė, nukentėjo tik automobilis.
Tada vietoj jų Gedimino prospekto viduryje atsirado suolai. Tik vėlgi neilgam – tais pačiais metais vieną suolą nuskynė automobilis „Volvo“.
Vairuotojo būta nepėsčio ir jis pasiryžo savivaldybę pamokyti už kelyje sudarytą pavojingą kliūtį.
Apie kliūtis net neįspėjo
Susisiekimo ministerijos vyresniajam patarėjui Vidmantui Pumpučiui jau seniai atrodo keista, kai Gedimino prospekto viduryje žmonės vakarais pridaro kliūčių, o paryčiais jas pašalina.
Jis siūlė pasidairyti po artimiausių kaimynų sostines – Rygą ir Varšuvą. Ten eismą riboja iškylantys stulpeliai.
V.Pumputis atkreipė dėmesį – iškylantys stulpeliai būna su šviečiančiais žiedais, kad vairuotojai laiku pastebėtų kliūtį.
Įspėjamuosius žibintus jis savivaldybei siūlė jau tada, kai valdžia ėmėsi Gedimino prospekto viduryje statyti gėlines.
Į pasiūlymus neatsižvelgė
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat į savivaldybę kreipėsi dėl abejotinų pertvarkų Gedimino prospekte.
Pareigūnai neslėpė, kad ne visi vairuotojai laikėsi kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų, taip buvo sukuriamos konfliktinės situacijos su pėsčiaisiais, kurie naudojosi kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ jiems suteikiamomis teisėmis, vaikščiojo važiuojamąja dalimi, nors gatvėje yra pakankamo pločio šaligatvių.
Pareigūnų nuomone, toks eismo reguliavimas neatitinka deklaruojamo draugiško miesto koncepcijos.
Juk vien draudimais, administracinėmis baudomis eismo saugumo neįmanoma užtikrinti.
Pareigūnai pasiūlė Gedimino prospekto atkarpoje panaikinti kelio ženklą „Įvažiuoti draudžiama“ ir gyvenamosios zonos statusą, bet savivaldybė užsispyrė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Gintaras Stauskis sakė, kad savivaldybė, prieš uždrausdama eismą Gedimino prospekto atkarpa, galėjo iš pradžių parengti prognozes, kokios tai duos naudos.
„Žinoma, prognozių nebūna be paklaidų. Tad galimas ir kitas kelias – stebėjimo.
Reikia domėtis patirtimi, gyventojų atsiliepimais, skaičiuoti pėsčiųjų, dviratininkų srautus po pertvarkų ir nuspręsti, kuris variantas patogesnis“, – sakė G.Stauskis.
Šiuolaikiniai sprendimai neprigyja
Gedimino prospekte eismo ribojimai prasidėjo 2003-iaisiais, kai buvo pastatyti automatiniai užtvarai, bet jie po pusmečio sugedo.
Mechanizmai ilgą laiką neveikė, bet 2018 metais savivaldybė nutarė Gedimino prospekte ties sankirta su Vilniaus gatve ir prie Katedros aikštės įrengti naujus užtvarus. Mat seniesiems buvo smarkiai pakenkusi ant važiuojamosios dalies barstoma druska, lietaus vanduo.
50 tūkst. eurų kainavę nauji nerūdijančiojo plieno hidrauliniu būdu pakeliami ir nuleidžiami užtvarai atkeliavo iš Jungtinės Karalystės.
Tačiau ir šis sumanymas gyvavo neilgai. Automatinius užtvarus vienas po kito niokojo automobiliai, tad dabar jie veikia tik prie Katedros aikštės.
Kaip nuskaitys motociklų numerius?
Savivaldybė metų pradžioje įgyvendino dar vieną su eismu susijusį diskutuotiną darbą Vingio parke. Čia nuo Geležinio Vilko gatvės pradėjo veikti automatinis užtvaras.
Jis skirtas automobilių skaičiui Vingio parke reguliuoti. Kai transporto priemonių parke skaičius pasieks nustatytą, užtvaras nebepakils.
Iš viso Vingio parke automobiliams skirtos 84 vietos.
Ar ne paprasčiau buvo sužymėti visas vietas, kur Vingio parke gali stovėti automobiliai, o jeigu pareigūnai ras stovinčius neleistinose vietose, tiesiog bausti?
Iškilo ir dar viena abejonė, kurios užtvarą administruojanti įmonė „Susisiekimo paslaugos“ nepaneigė.
„Susisiekimo paslaugos“ pabrėžė, kad tos 84 vietos skirtos ne tik automobiliams, bet ir motoroleriams, motociklams.
Užtvaras veikia kartu nuskaitydamas transporto priemonių valstybinius numerius. Tačiau kaip įranga nuskaitys motorolerių ir motociklų numerius, kurie yra tik transporto priemonės gale?
