Klaipėdos miesto savivaldybės pavedimu vietinę rinkliavą už naudojimąsi Savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti administruojanti, kontroliuojanti ir renkanti viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ suskaičiavo praėjusiųjų metų rezultatus.
„Iš automobilius mokamose vietose palikusių vairuotojų surinkome ir į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą pervedėme 3,8 mln. eurų. Tai 1,4 mln. eurų daugiau nei užpraėjusiais metais“, – „Vakarų ekspresui“ sakė „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas Andrius Samuilovas.
Jo teigimu, tokiam augimui įtakos turėjo kelios priežastys. Ir išplėsta mokamo parkavimo teritorija į Šiaurę bei Pietus nuo miesto centro pagrindine netapo.
„Mieste išaugo transporto srautas. Visi matome, kad mašinų skaičius tikrai yra didelis. Stovėjimo vietų užimtumas išlieka 80–90 procentų.
Parkavimo zonų išplėtimas bei rinkliavos tarifų padidėjimas taip pat prisidėjo. Išplėstoje mėlynojoje zonoje surinkome apie 100 tūkstančių eurų daugiau.
Raudonojoje zonoje pernai tarifas už valandos stovėjimą nuo 90 centų pabrango iki pusantro eurų. Ir jis galioja visomis savaitės dienomis. Negaliu tiksliai pasakyti, bet tai davė papildomus 300–400 tūkst. eurų.
50 procentų pabrango ir parkavimo abonementai. Įtakos turėjo visos sudedamosios dalys“, – tikino A. Samuilovas.
Keičiasi ir rinkliavos mokėjimo būdai. Vis daugiau vairuotojų naudojasi programėlėmis. Pernai mobilieji mokėjimai sudarė beveik 45 procentus. Kiekvienais metais jie stabiliai auga. štai atsiskaitymas grynaisiais pinigais – monetų metimas į parkavimo automatus – stabiliai mažėja.
Dar prieš dešimtmetį jis sudarė 78 proc. visų mokėjimų, o pernai – tik beveik 27 proc.
Auga ir įsigyjamų įvairių parkavimo leidimų skaičius. Tokiu būdu pernai atlikta beveik 17 proc. mokėjimų.
Kas dešimtas sumokėtas rinkliavos euras yra jau po užfiksuoto administracinio nusižengimo – kaip užmaršumo mokestis. Pernai „Klaipėdos keleivinio transporto“ kontrolieriai iš viso užfiksavo apie 55 tūkst. rinkliavos nesumokėjimo atvejų.
„Tendencija, kai po užfiksuoto pažeidimo, išvengiant baudos, galima sumokėti už visos dienos stovėjimą iki kitos dienos vidurnakčio, buvo ir išlieka populiari.
Dalis vairuotojų net nesivargina mokėti, nes žino, jog tai galės padaryti jau po stovėjimo. O tokių mašinų, kurios mokamo parkavimo vietose paliekamos visai dienai, yra gana daug“, – sakė A. Samuilovas.
Išvengti vietinės rinkliavos už automobilio palikimą mokamoje vietoje uostamiestyje vargiai įmanoma.
„Iš įvairių šaltinių girdime, kiek jūs tų darbuotojų turite, kad per savaitę patikrinate net kelis kartus. Tai ir darome išvadą, jog žmogiškuosius resursus išnaudojame gana efektyviai.
Tikrai nėra tokių vietų, į kurias neužsukame savaitėmis ar mėnesiais. O jei kur ilgiau nepasirodome, tai patys gyventojai prašo atvykti ir patikrinti, nes kiemuose mašinas pradėjo statyti ne vietiniai“, – sakė A. Samuilovas.
Šiai metais mokamo parkavimo teritorija Klaipėdoje plėstis neturėtų.
„Jokių sprendimų kažką keisti nepriimta. Prognozuočiau, kad savivaldos rinkimų metais jų ir nepamatysime“, – teigė „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas.
