Naujieji vairuotojus pasitiks puokšte pokyčių: ką svarbu įsiminti, kad neužsidirbtumėte baudos?

Vairuotojai iki 2023 m. liepos 1 d. savo transporto priemonėse senos sudėties vaistinėlę privalės pakeisti naujosios sudėties. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimu, tai yra galutinis terminas. Anksčiau buvo planuota, kad vairuotojai šią prievolę turi atlikti iki metų pradžios.

Tokio vaistinėlės rinkinio sudėtis nebuvo keičiama kone 18 metų.

Pirmosios pagalbos rinkinyje atsiranda spaudžiamasis tvarstis, ledo maišeliai, turniketai, skirti arteriniam kraujavimui stabdyti, ir vienkartinė veido kaukė gaivinimui ir dirbtinio kvėpavimo atlikimui.

Tačiau išsigąsti ir pulti naujų, keliasdešimt eurų kainuojančių, vaistinėlių visiems nereikia. Jei vaistinėlė buvo pirkta po 2019 m. sausio 1 dienos, pirmosios pagalbos rinkinį reikia atsinaujinti 2 turniketais. Jei rinkinys pirktas anksčiau – atnaujintos sudėties vaistinėlę reikėtų įsigyti.

Susisiekimo ministerija šalies savivaldybes įpareigojo iki sausio 1 d. nustatyti, kurios miesto gatvės – pačios taršiausios. Šiose vietose bus įvedamos mažos taršos zonos. Tai reiškia, kad bus ribojamas patekimas taršiomis transporto priemonės.

Anot ministerijos, tai palies seniausių ir taršiausių transporto priemonių savininkus. Vairuotojai sulauks ir naujų rinkliavų. Tiesa, laikas tiksi, bet dar nėra visiškai aišku, kokios miestų zonos bus apmokestinamos.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė jau iki šiol stengėsi riboti eismą senamiestyje, tad tarp taršių miesto zonų turėtų atsidurti ir ši sostinės dalis.

Seimo priimtos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos nustato, kad kitąmet didės baudos už neteisėtą automobilio statymą neįgaliesiems skirtose vietose.

Tai vairuotojams galės užtraukti baudą nuo 60 iki 180 eurų.

Iniciatorių teigimu, žmonėms su negalia nėra paprasta pastatyti automobilį: jiems reikia plačiai atverti duris vėžimėliui ar kitai įrangai. Tam trukdo šalia ar net neįgaliesiems skirtose vietose pastatyti automobiliai, statymo vietose esantys borteliai ar kiti įrenginiai.

Nuo šiol leistinas greitis keliuose leistinas greitis keičiasi pagal oro sąlygas. Dėl didelio avarijų skaičiaus, Lietuvos automobilių kelių direkcija su IT konsultacijų bendrove „CGI Lithuania“ įdiegė naują Greičio valdymo ir įspėjimo programinę įrangą (GVIS).

Tad jei kelyje rūkas, plikledis, lijundra, sniegas ar kitokios sudėtingos eismo sąlygos, įspėjamieji kelio ženklai gali rodyti mažesnį greitį, nei rodo įprasti kelio ženklai.

Nuo metų vidurio naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis taip pat keisis.

Seimo sprendimu nuo gegužės 1 d. griežtės reikalavimai transporto priemonėje naudojantiems laisvų rankų įrangą. Vairuotojai mobiliojo ryšio priemonėmis ir laisvų rankų įranga galės naudotis tik tuo atveju, kai mobilioji ryšio priemonė bus pritvirtinta specialiame laikiklyje.

Primenama, kad lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. vairuotojai turi važiuoti ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.

Greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, numato KET.

Keliuose su asfalto a betono danga greitis – 90 km/h, o kituose keliuose ne daugiau nei 70 km/h.

Vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis (KET), nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama važinėti su vasarinėmis padangomis.

Tuo metu nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, keturračius ir priekabas su vasarinėmis padangomis.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį ne tik į padangų sezoniškumą, bet ir jų protektoriaus gylį, slėgį padangose ir kt.