„Žieminėms padangoms keliama užduotis labai sunki – jos turi garantuoti gerą sukibimą tiek važiuojant sniegu, tiek ledu, tiek tuomet, kai kelio danga yra šlapia, slidi ar padengta prispausto sniego koše“, – sako „Continental“ atstovas Baltijos šalims Paulius Macevičius. Jeigu gamintojams reikėtų užtikrinti gerą sukibimą tik kažkokiomis konkrečiomis sąlygomis, būtų kur kas paprasčiau, sako vyras.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinierijos fakulteto profesorius Vidas Žuraulis tvirtina, kad žieminei padangai, lyginant su vasarine, tenka nuveikti daug sunkesnį darbą.
„Pirmiausia žieminės padangos yra pritaikytos užtikrinti sukibimą esant žemesnei temperatūrai nei penki laipsniai šilumos, o specialus gumos mišinys padangai leidžia gerų sukibimo savybių neprarasti temperatūrai krentant“, – pasakoja V. Žuraulis.
Pasak specialisto, žieminių padangų protektorius turi gerokai daugiau lamelių, įvairaus rašto išpjovų, kad suteiktų geresnį papildomą sukibimą padangai su purvu ir sniego danga, taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad žieminių padangų protektoriaus gylis didesnis dėl to, kad efektyviau iš kontaktinio ploto išstumtų purvą ir „įsikabintų“ į sniegą.
„Padangas kuriantys inžinieriai kasmet tobulina padangą. Dirbama trimis kryptimis. Pirmiausia tobulinamas padangos karkasas, taip pat dirbama su gumos mišiniu, kurį jau dabar sudaro apie 20 cheminių elementų, kurie turi užtikrinti padangos ilgaamžiškumą, patvarumą, atsparumą dilimui, užtikrinti geras manevravimo savybes, gerai stabdyti, gerai bėgėtis ir pan.“, – vardija padangų inžinieriams tenkančias užduotis P. Macevičius.
Nemaža dalis vairuotojų įsitikinę, kad geriausias pasirinkimas – minkšto mišinio padanga.
„Rinkdamasis žiemines padangas aš ieškau padangų mažesniu greičio indeksu. Jis man pasako, kad padangos karkasas yra minkštas, protektorius gilus. Tai užtikrins maksimalų sukibimą ant sniego ir ledo, tačiau greitkelyje nereikėtų viršyti 160 km/val. Tai pilnai atitinka mano poreikius.
Didelio greičio indekso padanga leidžiama važiuoti 240 km/val, nes ji yra kieta ir tvirta, bet su ja ant sniego būtų slidu – kita vertus, tokio greičio indekso vasarinė padanga yra puikus pasirinkimas, ypač vairuojant galingesnį automobilį“, – savo įžvalgomis pasidalino 2022 metų Lietuvos autmobilių ralio čempionas Dominykas Butvilas.
Specialistai pripažįsta, kad renkantis padangas, pirmiausia reikėtų įvertinti savo poreikius ir pasidomėti nepriklausomais padangų bandymais, kuriuos atlieka dideji automobilius testuojantys leidiniai.
„Dažnai tenka išvysti pirkėjus, kurie padangos minkštumą bando patikrinti su nagu ar spaudinėdami padangą. Tai – bereikalingi veiksmai. Yra specialūs prietaisai, skirti padangų minkštumui nustatyti. Žmogus, spausdamas padangą, sugeneruoja labai mažą jėgą, iš automobilio padangos gauna visai kitokias apkrovas“, – atkreipia dėmesį P. Macevičius.
Renkantis padangas žvelgti į protektoriaus rašto linijas taip pat nelabai verta, nes mes matome statistišką padangos vaizdą, o inžinieriai dirba taip, kad protektorius gerai veiktų ir savo darbą atliktų tuomet, kai ratas sukasi.
P. Macevičius ypač atkreipė elektromobilių savinininkų dėmesį, kad jie pirktų padangas, skirtas elektromobiliams, nes jiems skirtos padangos yra pritaikytos daug didesniam svoriui, aštresnei dinamikai.
Dar vienas svarbus klausimas, kurį kelia padangų pirkėjai, padangos galiojimo laikas ir ar galima rinktis dėvėtas padangas.
„Jeigu automobiliu nevažinėjama kaip lenktynių trasoje arba nenuvažiuojama 50–80 tūkstančių kilometrų, vienus ar dvejus metus naudota padanga turi išlaikyti gamintojo numatytus sukibimo bei patikimumo rodiklius. Tačiau perkant tokią padangą visada yra rizika, ar ji neturi užslėptų pažeidimų: ar nėra netinkamai nudilusi, ar nebuvo pažeista jos konstrukcija ir „stipriai remontuota“, ar sandėliuojant nebuvo deformuota, veikiama ultravioletinių saulės spindulių, ar nekontaktavo su naftos produktais ir kt.“, – dėvėtų padangų įsigijimo rizikas vardino V. Žuraulis.
P. Macevičius, kalbėdamas apie padangos galiojimo terminą, pasiūlė vadovautis vienu labai aiškiu kriterijumi – padangos protektoriaus gyliu.
„Kiekvienos padangos tinkamumas yra tiesiogiai susijęs su jos eksplotavimu. Jei nėra sekamas slėgis padangoje, padanga gali būti sudėvėta per sezoną. Gamintojai deda specialius chemikalus, kurie padeda gumai nesenti.
Padangos ilgaamžiškumui labai daug įtakos turi ir tai, kaip jos laikomos ne sezono metu. Reikia vengti tiesioginių saulės spindulių. Padangas su ratlankiais reikia statyti bokšteliu, kad neliktų plokštumų.
Padangas, kurios be diskų, reikėtų sustatyti vieną šalia kitos ir t.t. Žinoma, įtakos turi ir kelias, kuriuo važinėjate. Jei važinėjate mieste, kur daug ir greitų posūkių, padangos kontakto su asfaltu, žinoma, kad ji greičiau dils“, – pasakojo P. Macevičius.
Dar vienas dalykas, kuriuo turi rūpintis padangų gamintojai – ekologija. Tą juos daryti savotiškai įpareigoja gamintojai, nes jiems griežtėja išmetamųjų degalų kiekio emisijos, tad geras automobilio riedėjimas ir kuo mažesnis pasipriešinimas reidėjimui yra labai svarbi užduotis, todėl padangų inžinieriams tenka daug laiko praleisti galvojant kaip neprarandant padangos gero sukibimo su kelio danga užtikrinti dar ir sklandų riedėjimą.
