Autoturgaus prekeiviai nesiskundžia
Iki karo Ukrainoje pradžios, ukrainiečiai buvo vieni laukiamiausių pirkėjų Kauno automobilių turguje, o automobilių pardavėjai džiaugdavosi per ilgai aikštelėse neužsistovinčiais automobiliais. Dabar turguje ukrainiečių galima sutikti, tačiau ne tiek daug.
„Po vasario 24 – osios turguje buvo nemažai ukrainiečių, kurie ieškojo visureigių ar padidinto pravažumo automobilių, sulaukėme net pasiteiravimų, ar galime atgabenti greitosios pagalbos automobilių, dabar tokių pirkėjų jau mažiau, matyt, automobilių judančių į karo lauką Ukrainoje tiekimo grandinės susireguliavo“, – teigia UAB „Varanas“, administruojančios Kauno automobilių turgų vadovas Valentinas Naujanis.
Šiuo metu, pasak pašnekovo, turguje daugiausia tadžikų, kirgizų, kurie autovežiais bando automobilius nusivežti į savo gimtinę.
Automobilių pardavėjams ikišventinis laikotarpis vienas aktyviausių, nes prasidėjusios didžiosios metų šventės prekybą naudotais automobiliais sulėtina. Sausis taip pat būna ramesnis mėnuo. Veiksmas vėl atsigauna vasario-kovo mėnesiais.
Į turgų atvažiuoja ir pirkėjai iš kaimyninių šalių – lenkai, latviai, estai, užsuka ir baltarusiai.
„Labai įdomus automobilių pirkėjų elgesys iš Baltarusijos. Panašu, kad teisiniame automobilių įvežimo į Baltarusiją reguliavime atsirado galimybė mokėti mažesnius mokesčius, jei automobilis atvežamas veteranui, tad automobilių pirkėjai iš šios šalies naudojasi ta lengvata.
Tikėtina, kad automobilis Baltarusijoje nepasilieka, o keliauja toliau. Tikėtina, į Rusiją. Nes automobiliai perkami brangesni, nei, pavyzdžiui, lietuvių pirkėjų“, – pasakoja V. Naujanis.
Karu naudojasi perpardavinėtojai
Nuo Rusijos invazijos Ukrainos kariams paramą renkančios VšĮ „Automobilių sporto projektų grupės“ vadovas Stasys Tarailė sakė, kad labai išbrango patys pigiausi automobiliai.
„Tie, kurie anksčiau kainavo apie 500 eurų, dabar kainuoja apie 1500 eurų ar daugiau. Dažniausiai tai automobiliai be TA, „sugriuvę“. Tokį automobilį norint priversti važiuoti reikia investuoti dar panašiai tiek“, – pasakoja S. Tarailė.
Pasak jo, labai apsunko ir tokių automobilių paieška. Ukrainai paramą renkančios organizacijos vadovas sakė, kad ne kartą teko susidurti su situacija, kai sutarus dėl automobilio pirkimo, pardavėjas sako pardavę ją kam nors kitams.
„Visai nesenas atvejis, kad susitariau dėl automobilio Kazlų Rūdoje, tačiau, kai paskambinau pardavėjui, kad atvykstu paimti automobilio, jis tiesiog pasakė, kad automobilį pardavė ir viskas“, – patirtimi dalinosi S. Tarailė.
Jis teigė manantis, kad situacija įniko naudotis automobilių perpardavinėtojai, kuriems kariams Ukrainoje reikalingų automobilių poreikis tapo pajamų šaltiniu.
„Esu net užfiksavęs vieną asmenį, kuris socialiniame tinkle dalinasi skalbimais apie tai, kad perkami automobiliai į frontą Ukrainoje, o po to atrandu to paties parduodamų automobilių skelbimus pardavimų portaluose“, – pasakoja VšĮ „Automobilių sporto projektų grupės“ vadovas, nuo karo pradžios į Ukrainą kariams paruošės ir nuvežęs jau beveik 90 automobilių.
Automobilių poreikis ukrainiečiams nepasikeitė. Toks, koks buvo prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, toks pats išlikęs ir dabar. Labiausiai reikalingi visureigia ir automobiliai visais varančiasiais ratais, tačiau reikia ir mikroautobusų ar nedidelių krovininių automobilių parama gabenti Ukrainos viduje.
„Esame į Ukrainą gabene ir tiesiog autobuso kėbulą, turime pažįstamų automobilių sportininkų, kurie remia karius Dnipro srityje, tad jiems stengiamės padėti nuveždami reikiamų automobilių detalių“, – pasakojo S. Tarailė.
Operacijų grynaisiais pinigais sumos ribojimas įtakos nepadarė
V. Naujanis atviravo, kad automobilių pardavėjai dar laukia naujienų iš Ukrainos dėl mokestinių lengvatų importuojamiems naudotiems automobiliams, nes prieš kelis metus Ukrainos valdžiai pakėlus importo mokestį automobiliams, transporto priemonių pirkimas šiek tiek buvo aprimęs.
Paklaustas, kaip pardavėjų situaciją pakeitė nuo lapkričio 1 – osios įsigaliojęs finansinių operacijų grynaisiais pinigais ribojimas iki 5 tūkst. eurų, V. Naujanis teiga nemanantis, kad tai turėjo kažkokios reikšmingos įtakos.
„Didžioji dalis turguje parduodamų automobilių kainuoja apie penkis ar šešis tūkstančius, tad tai įtakos neturėjo.
Iš vienos pusės žvelgiant, tai gal net palengvino automobilių pardavęjų dalią, nes už Vakarų Europoje įsigyjamus automobilius jie turi dažniausiai atsiskaityti bankiniu pavedimu, tad pardavėjams nereikia patiems grynųjų įnešinėti į banko sąskaitą ir sulaukti papildomų banko klausimų, iš kur šie pinigai“, – pasakoja V. Naujanis.
Grynųjų pinigų operacijos sumos ribojimas turi įtaką tik tiems prikėjams, kurie automobilį įsigyti nori kuo greičiau. Didžiausi sunkumai kyla savaitgaliais ir tuomet, kai automobilio pirkėjas ir pardavėjas naudojasi skirtingais bankas. Be to V.Naujanis teigėkritiškai vertinantis šį įstatymą dėl vienos aplinkybės.
„Pirkėjas už vieną automobilį, pavyzdžiui 16 tūkst. negali sumokėti, tačiau įsigyti 4 automobilius, kainuojančius 4 tūkstančius gali, o galutinė suma – 16 tūkst. grynaisiais vis tiek lieka, tad ta tvarka man kelia juoką“, – atviravo V. Naujanis.
