„Dalyje maršrutų, deja, nepavyko nustatyti minimalių paslaugų poreikio, kuris buvo nustatytas teismo, kad turėjome užtikrinti kiekviename maršrute ne mažiau nei 50 proc. išleidimo. Šito negalėjome užtikrinti dėl to, kad profesinė sąjunga nesilaikė savo įsipareigojimo“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Aleknavičius.
Anot jo, iš viso į gatves išvažiavo 247 transporto priemonės, o daugiausiai nukentėjo įprastų autobusų bei greitųjų autobusų maršrutai.
D. Aleknavičius tvirtino, kad profesinė sąjunga yra informuota apie įsipareigojimus. Įmonės vadovybė žada pirmadienį popiet tęsti derybas su profesinėmis sąjungomis tiek dėl minimalių paslaugų užtikrinimo, tiek dėl darbuotojų bendrovei keliamų sąlygų.
„Jei to nepavyks mums padaryti ir išspręsti, spręsime klausimą teisiniu keliu“, – sakė jis.
Savo ruožtu VVT profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius tvirtino, jog profesinė sąjunga „dėjo visas pastangas“, kad minėtas pusės maršrutų reikalavimas butų užtikrintas, tačiau to, jo teigimu, pasiekti nepavyko dėl pačios įmonės kaltės: bendrovė dalies vairuotojų, kurie galėjo dirbti, nepaskyrė į pamainas, nepateikė atostogaujančių, sergančiųjų sąrašo.
„Mes gavom tik vakare prašymą skirti darbuotojus ir mes dėjom visas pastangas paprašyti darbuotojų, kurie dalyvauja streike, kad jie nuo rytojaus dienos dirbtų. Mūsų nuostabai, suradom keturis darbuotojus, iš kurių bendrovė pati tik vieną darbuoją paskyrė dirbti primą pamainą, ir kitų net nepaskyrė“, – BNS sakė A. Markevičius.
„Tai mums kyla klausimas ar bendrovė rimtai pati iš savo pusės dėjo savo pastangas, kad būtų užtikrintos minimalios paslaugos“, – pridūrė jis.
A. Markevičius tvirtino, kad nuo antradienio į gatves galėtų išvažiuoti ir daugiau autobusų, jei dėl to pavyks sutarti su administracija.
VVT vadovas teigė, kad vadovybė yra pasirengusi derėtis, o reikalavimas keti atlyginimą, anot jo, jau įgyvendintas.
„Pagrindinis reikalavimas – darbo užmokesčio didinimas 10 proc. visiems, tą reikalavimą esame išpildę visiems. Nuo lapkričio 1 dienos atlyginimai visiems darbuotojams pakelti 10 proc., vairuotojams dar ir daugiau“, – teigė D .Aleknavičius.
Jis teigė, kad bendrovė pasiruošusi į kolektyvinę sutartį įtraukti ir darbo apmokėjimo tvarką, tačiau nesutinka profesinei sąjungai suteikti veto teisės, sprendžiant dėl bendrovės valdymo.
„Profesinės sąjungos siekis ir noras – daryti didelę įtaką įmonės valdyme, kad su profesine sąjunga būtų derinami visi teisės aktai, kuriuos įmonė priima. Tokiu atveju profesinė sąjunga nori turėti veto teisę, tai reiškia, kad visada turi būti pritarimas jos pusės, jei mes norime optimizuoti, efektyvinti veiką“, – tvirtino D. Aleknavičius.
Pirmadienį rytą jis apsilankė profesinės sąjungos būstinėje, kur susirinko keli šimtai streikuojančių vairuotojų. Darbuotojai susitikime taip pat išsakė siūlymą, kad derybos vyktų viešai, jas transliuojant.
Pasak D. Aleknavičiaus, tai padaryti būtų vargiai įmanoma dėl įmonės konfidencialios informacijos, taip pat asmens duomenų.
A. Markevičius sako, kad profesinė sąjunga pirmadienį popiet pasirengusi išklausyti VVT vadovybės derybines pozicijas.
Vilniaus autobusų ir troleibusų vairuotojai pirmadienį pradėjo neterminuotą streiką VVT administracijai ir profesinei sąjungai nesutariant dėl darbo apmokėjimo sistemos. Į sostinės gatves neišvažiavo daugiau nei pusė autobusų.
Streikas buvo planuotas prieš metus, bet iš pradžių atidėtas dėl teisme vykusių ginčų, vėliau – dėl laikinai pasiekto susitarimo rugsėjo pabaigoje. Jį VVT galiausiai nutraukė nepavykus deryboms su profesine sąjunga.
Darbuotojų atstovai reikalauja atlyginimų sistemą įtraukti į kolektyvinę sutartį, joje įtvirtinti 10 proc. algų augimą ir iš esmės nebloginti 2018-ųju kolektyvine sutartimi pasiektų susitarimų.
Daugiausiai nesutarimų kyla dėl pakoreguotos darbo kokybės priedų tvarkos.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veš įprastu grafiku.
Iš viso VVT dirba 1830 darbuotojų, per 1100 iš jų – vairuotojai.
