Džiaugiasi ekonomiškumu
VĮ „Regitra“ duomenimis 2021-aisias Lietuvoje buvo 99663 automobiliai, varomi dviem kurais – benzinu ir suskystintomis gamtinėmis dujomis, dar 3182 automobilio energijos rūšis – benzinas/dujos/elektra. Per metus automobilių varomų benzinu arba dujomis skaičius sumažėjo iki 96550, o varomų trimis energijos rūšimis – benzinu/dujomis/elektra skaičius ūgtėlėjo kone 30 proc. – iki 3993.
Ne paslaptis, kad didžiojoje daugumoje gatvėse zujančių pavežėjų hibridinų „Toyota Prius“ bagažinėse atrasite dujų balioną. Ne vienas pakalbintas tokiu automobiliu važinėjantis pavežėjas akcentavo, kad taip važinėti labai ekonomiška. „Mano antrosios kartos „Prius“ sunaudoja apie 5 litrus benzino šimtui kilometrų.
Taigi vidutinė 100 km kaina važinėjant benzinu/elektra – apie 10 eurų. Automobilis, kuris turi sumontuotą dujų įrangą, vidutiniškai sunaudoja 7, na labiau skubant pas klientus – 8 litrus suskystintų dujų. Tai reiškia, kad su šiandieninėmis kainomis 100 km nuvažiuoti su automobiliu, kuris varomas benzinu/dujomis/elektra kainuoja apie 4 eurus. Tai daugiau nei du kartus pigiau“, – sako man pavežėju dirbantis Juozas.
Vyras tikina kasdien nuvažiuojantis kelis šimtus kilometrų, tad per dieną sutaupo mažiausiai 20 eurų, o per 5 darbo dienas piniginėje lieka 100 neišleistų eurų. „Už dujų įrangą sumokėjau 700 eurų. Tad matematika paprasta, dujų įranga man atsipirko per kelis mėnesius“, – pasakoja man pavežėjas.
Amerikietiškus keičia hibridai
Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Jonaitis skaičiuoja, ka šiuo metu dujos yra kone pustrečio karto pigesnės nei benzinas, dyzelinis kuras šiuo metu už benziną brangesnis kone 20 centų. „Spėčiau, kad dabar eksplotuoti automobilį su dujų įranga yra daug pigiau nei važinėti elektromobiliu, jeigu jis kraunamas ne nemokamose įkrovimo stotelėse“, – pasakoja R. Jonaitis.
Specialistas pastebi, kad anksčiau dažniausi dujų įrangos montavimo salonų klientai buvo amerikietiškus automobilius, kuriuose montuojami itin galingi varikliai, įsigiję asmenys, tačiau dabar kliento, norinčio montuoti dujų įrangą automobilyje paveikslas keičiasi.
„Amerikietiškų automobilių importuotojams labai pasikeitė muito mokesčiai, todėl jų rinkoje tiesiog sumažėjo. Dabar pas mus dažniausiai užsuka vairuotojai, kuriems tenka nuvažiuoti nemažus atstumus, todėl jie paskaičiuoja, kad kelionė su dujų įranga bus gerokai pigesnė“, – sako „Autoekologijos“ vadovas.
Jis pastebi, kad anksčiau dujų įrangą į hibridinius automobilius montuodavo galingesnių markių „Lexus“, JAV rinkai skirtų „Toyota“ visureigių vairuotojai, dabar labai dažni įrangos montuotojų klientai „Toyota Prius“ ar „Auris“ vairuojantys asmenys.
„Žinoma, nemaža dalis klientų pavežėjai arba įmonės nuomojančios jiems automobilius. Kaip ir jūsų pateiktas pavežėjo pavyzdys, daug nuvažiuojantiems vairuotojams automobilis su benzinu/dujomis/elektra varikliu pats ekonomiškiausias variantas“, – pasakoja R. Jonaitis.
Bagažinės erdvės neaukoja
Anksčiau važinėję automobiliais su dujine įranga, vairuotojai atsimena, kad kokybiškiausia buvo laikoma itališka dujų įranga, dabar įrangos montuotojai renkasi kaimynų lenkų gaminius. „Kaimynams pavyko ištobulinti savo gaminius ir dabar jie kokybe niekuo nenusileidžia, o gal ir lenkia italus, kurie buvo anksčiau laikomi kokybės etalonu“, – pasakoja pašnekovas.
Dar viena tendencija, kurią pastebi R. Jonaitis, – kone 90 proc. automobilių montuojami toroidiniai dujų balionai. Tai dujų balionai, kurie dedami vietoje atsargino rato taip neprarandant erdvės bagažinėje.
„Dujų balionų gamintojai prisitaikė pamatę tendencijas. Dabar yra apie 50 skirtingų modifikacijų toroidinių balionų, tad taip galime įdėti optimaliausią variantą. Vidutiniškai tai yra 50 – 55 litrų toroidinis balionas, nors priklausomai nuo automobilio markės galime rasti ir kone 100 litrų talpos. Tie vairuotojai, kurie važinėja itin daug ir turi erdvės automobilio bagažinėje dar renkasi ir cilindrinius balionus, tačiau jų pardavimo procentas labai mažas“, – sako „Autoeklogijos“ valdybos pirmininkas.
Pasak R. Jonaičio, vis dar tenka atsakinėti vairuotojams, kurie važinėjo autombiliu su dujine įranga anksčiau, į klausimą, kas kiek kilometrų privaloma pravažiuoti vien tik benzinu. Naujosios dujų įrangos išsprendė šį klausimą – viskas sureguliuojama elektronikos – automobilis užvedamas benzinu ir, pasiekus reikiamą temperatūrą, degalų rūšis pakeičiama.
„Dabar yra ir tokių variklių, kuriuose tuo pačiu metu deginamos ir dujos, ir benzinas. Priklausomai nuo gamintojo, vienu metu naudojamo benzino ir dujų santykis gali svyruoti: 10–30 proc. benzinas, o likusi dalis dujos“, – pasakoja dujinės įrangos ekspertas.
Reikia įtikinti, kad suskystintų gamtinių dujų degalinėse tikrai yra
R. Jonaitis juokauja, kad dabar vienas dažnesnių klientų klausimų yra susijęs ir su dujų degalinėmis. „Sulaukiame naujų klientų skambučių, kurie mums sako, kad nebemato degalinių, kuriuose būtų galimybė užsipilti suskystintų gamtinių dujų, nes nebėra talpyklų.
Tokius vairuotojus visuomet nuraminame, kad degalinės suskystintų dujų talpas yra paslėpusios po žeme, o dujų kolonėlė yra greta benzino ar dyzelino, todėl vizualiai gali atordyti, kad degalinės nebeprekiauja suskystintomis gamtinėmis dujomis“, – šypsodamasis pasakoja dujų montuotojų asociacijos vadovas.
Vienu metu lietuvoje buvo daug kalbama apie galimybę naudoti gamtines dujas transportui, yra ir įmonės perdarančios sunkųjų trasnportą važiavimui su gamtinėmis dujomis. Kai kuriuose miestuose galima pamatyti viešąjį transportą su lipdukas CNG. Tai reiškia, kad transporto priemonė naudoja gamtines dujas, kurios atiteka ir iki dujinių viryklių namuose. Deja, galimybe degalų bakus užsipildyti gamtinėmis dujomis turi tik viešojo transporto parkai, įsigiję ir užpildymo įrangą.
Visoje Lietuvoje yra tik vienintelė vieša degalinė, kurioje paprastas vairuotojas gali bakus užpildyti šia degalų rūšimi.
„Per metus atvažiuoja vienas kitas klientas su tokia dujų įranga, tačiau tai labiau išskirtiniai atvejai. Visuomet sulaukiame prašymo pritaikyti šią įrangą naudoti suskystintas gamtines dujas“, – pasakoja pašnekovas.
